Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą ir patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2019 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 13123 dalies panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Remsas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2019 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 12123 „Nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui“ (toliau – ir Nutarimas) dalies panaikinimo, kuria juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) skirta 3 472 Eur bauda, šios dalies pakeitimo ir paskyrimo pareiškėjai mažesnės baudos nei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta minimali bauda; bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius (toliau – ir VDI Šiaulių skyrius) 2019 m. sausio 9 d. priėmė nutarimą Nr. NUĮPBJ 12123, kuriuo juridiniam asmeniu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalimi, skyrė 3 472 Eur dydžio baudą, už keturis nelegaliai dirbusius asmenis. Be to, Šiaulių apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje pareiškėjos direktoriui B. B. skyrė 500 Eur dydžio baudą. Pareiškėja nurodo, kad VDĮ Šiaulių skyrius, priimdamas 2019 m. sausio 9 d. Nutarimą, netinkamai taikė UĮ 56 straipsnio nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik fizinis asmuo. VDĮ Šiaulių skyrius pareiškėjai paskyrė 3 472 Eur baudą, neatsižvelgdama į UĮ 56 straipsnio 10 dalį, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad šio straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta bauda gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Pareiškėja teigia, kad jei padaryta veika užtraukė atsakomybę fiziniam asmeniui, tai juridiniam asmeniui bauda negali būti skiriama. Pažymėjo, jog už padarytą administracinį nusižengimą (duomenys neskelbtini) direktorius B. B. – darbdavio atstovas, kaip fizinis asmuo, buvo patrauktas administracinėn ir buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda, todėl egzistuoja visos sąlygos UĮ 56 straipsnio 10 dalies taikymui, t. y. padaryta veika (darbo sutarties nesudarymas ir nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (nelegalus darbas), užtraukė fiziniam asmeniui, kaip darbdavio atstovui, atsakomybę, todėl pareiškėjai (duomenys neskelbtini), kaip juridiniam asmeniui, negali būti skirta ekonominė sankcija. Pareiškėja mano, kad atsakovo skirta bauda pažeidė non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir ANK 95 straipsniu darbo sutarties sudarymo ir pranešimo apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV teritorinis skyrius) pareigą turi tas pats asmuo – darbdavį darbo sutarčių sudarymo procese atstovaujantis asmuo. Dėl šios pareigos nevykdymo, fizinis asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn, todėl akivaizdu, jog susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjai (duomenys neskelbtini) baudos skyrimas yra neteisėtas. Už tos pačios darbdavio pareigos neįvykdymą du kartus buvo nubaustas darbdavys, todėl, kad administracinė nuobauda buvo skirta fiziniam asmeniui (duomenys neskelbtini) direktoriui B. B., tačiau jis yra ir darbdavio atstovas ir darbdavys. 2019 m. sausio 9 d. Nutarimu pažeidžiama ne tik UĮ 56 straipsnio 10 dalis, non bis in idem principas, bet ir teisingumo, sąžiningumo principai, o paskirta bauda yra perteklinė ir paneigianti savo tikslą. Atkreipė dėmesį, jog VDĮ Šiaulių skyrius 2019 m. sausio 9 d. skirdamas 3 472 Eur administracinę nuobaudą juridiniam asmeniui konstatavo, jog yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, padėjo VDI Šiaulių skyriaus inspektoriui atlikti pažeidimo tyrimą), sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau neatsižvelgė į pareiškėjos atstovo prašymą skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskirta bauda per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Šiaulių apylinkės teismas, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, motyvuodamas teisingumo, protingumo kriterijais, skyrė žymiai mažesnę baudą, negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. VDI Šiaulių skyriaus inspektorė nepriėmė dokumentų, be to, skirdami baudą neatsižvelgė į pareiškėjos (duomenys neskelbtini) direktoriaus nurodomas aplinkybes, jog socialiniu draudimu neapdrausti darbuotojai dirbo labai neilgą laiko tarpą – 4 darbuotojai po 1 dieną, pažeidimo dieną buvo pranešta apie 2 darbuotojų darbo pradžią ir jie dirbo apdrausti socialiniu draudimu, o kitiems dviem buvo galima pradėti dirbti sekančią dieną. Neatsižvelgta, jog pareiškėja neketino sukčiauti, o laiku nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui ir laiku nesudarytos darbo sutartys su 4 darbuotojais per direktoriaus aplaidumą bei nesusikalbėjimą su buhalterinę apskaitą tvarkančia buhalterine įmone. Pareiškėjos atstovas gailisi dėl šio pažeidimo, anksčiau ekonominių sankcijų dėl nelegalaus darbo neturėjo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad su skundo ir patikslinto skundo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. vykdant nelegalaus darbo, darbo ir poilsio laiko režimų pažeidimų kontrolę VDI Šiaulių skyriaus inspektoriai atliko patikrinimą statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu daugiabučio namo šiltinimo darbus atliko pareiškėjos (duomenys neskelbtini) darbuotojai: O. B., E. D., E. S., A. U. Tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 7 d. E. D. ir O. B. faktiškai atliko statybininkų darbą statybvietėje darbdavio naudai ir jam vadovaujant; tarp minėtų darbuotojų ir darbdavio, esant darbo sutarties požymiams, nepasirašytos rašytinės darbo sutartys, nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Nustatyta, kad nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. E. D. ir O. B. dirbo pranešus apie jų priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau su darbuotojais nebuvo pasirašytos darbo sutartys. Nustatyta, kad nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. E. D. ir O. B. dirbo nelegaliai. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. A. U. ir E. S. faktiškai atliko fasado apdailininko ir fasado šiltintojo darbą statybvietėje darbdavio naudai ir jam vadovaujant. Tarp minėtų darbuotojų ir darbdavio – pareiškėjos (duomenys neskelbtini) esant darbo sutarties požymiams, paklūstant darbo tvarkai, su darbuotojais nepasirašius rašytinių darbo sutarčių, nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. A. U. ir E. S. dirbo pranešus apie jų priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau su darbuotojais nebuvo pasirašytos darbo sutartys. Nustatyta, kad nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. A. U. ir E. S. dirbo nelegaliai. Dėl patikrinimo metu nustatyto nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini) direktoriui B. B. 2018 m. gruodžio 6 d. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas Nr. VDI-ANR_P-2441-2018, pareiškėjai (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimų protokolas Nr. UĮPPJ 0997-003. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu 2019 m. sausio 9 d. buvo priimtas Nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13123. Vadovaujantis UĮ 60 straipsnio 1 dalimi, buvo paskirta 3 472 Eur dydžio bauda. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu B. B., kaip pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atstovas pripažino pažeidimą, dėl jo gailėjosi, taip pat prašė 3 742 Eur dydžio baudą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įvertino, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pažeidimą pripažino, dėl jo gailėjosi, ši aplinkybė buvo vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat buvo atsižvelgta į (duomenys neskelbtini) prašymą ir už 4 nelegalius darbuotojus paskirta minimali 3 472 Eur dydžio bauda, kuri buvo išdėstyta dalimis 2 metų laikotarpiui.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. sausio 9 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13123 dalies, kuria pareiškėjai (duomenys neskelbtini) skirta 3 472 Eur bauda, panaikinimo ir mažesnės nei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytos minimalios baudos paskyrimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. sausio 9 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13123 priėmė sprendimą už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje numatytą administracinė teisės pažeidimą skirti 3 472 Eur dydžio baudą (b. l. 80). Vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 punktu įpareigojo (duomenys neskelbtini) sumokėti: 1. O. B., E. D. sulygtą atlyginimą už darbą 2018 m. gegužės 7 d., išskyrus jeigu atlyginimai jau buvo sumokėti; 2. E. S. ir A. U. sulygtą atlyginimą už darbą 2018 m. gegužės 8 d., išskyrus jeigu atlyginimai jau buvo sumokėti. Pareiškėjas neneigia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. E. D. ir O. B., nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. A. U. Ir E. S. dirbo nelegaliai. Pareiškėja, atstovaujama direktoriaus B. B., neužtikrino, kad aukščiau minėti asmenys pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui ir tuo pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1. Juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą; 2. Padėjo VDI inspektoriui ar kitų institucijų pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą. Sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją) mažesnę nei numatytas vidurkis, buvo vertinama, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, darbdavys pripažino pažeidimą, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, VDI Šiaulių skyrius padarė išvadą, kad paskyrus sankcijoje numatytą vidurkį, bauda bus per griežta ir neatitiks padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos paskirties. 2019 m. sausio 9 d. B. B. kreipėsi į VDI prašydamas paskirtą 3 472 Eur dydžio baudą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui (pirmą mėnesį mokant 160 Eur, likusius 144 Eur) (b. l. 82). Atsižvelgus į pareiškėjos atstovo (duomenys neskelbtini) direktoriaus prašymą nustatytas baudos sumokėjimo terminas ir sumos: 24 mėn. po 144,66 Eur (b. l. 81). Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio teisės nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo požymiai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Nutarimu B. B. pripažintas kaltas, padaręs administracinį nusižengimą ir jam paskirta 500 Eur bauda.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos (UĮ 60 straipsnio 1 dalis). UĮ 60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad atsakovė neatsižvelgė į tai, kad buvo prašoma skirti mažesnę nuobaudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos proporcingumo, teisėjų kolegijos nuomone, būtina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas – vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumo ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai dirbo keturi asmenys. Atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad VDI Šiaulių skyriaus pareigūnė neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas lengvinančias aplinkybes ir neskyrė mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovas VDI Šiaulių skyrius pagrįstai įvertino Nutarime nustatytas lengvinančias aplinkybes: juridinio asmens prisipažinimą padarius pažeidimą bei padėjimą VDI inspektoriui atlikti pažeidimo tyrimą. VDI Šiaulių skyrius, vadovaudamasis UĮ 60 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai sumažino baudos dydį iki minimalaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad VDI Šiaulių skyriaus pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga. Pareiškėjos teiginys, kad dokumentai nebuvo sutvarkyti dėl nesusikalbėjimo su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone vertinami kritiškai ir nesudaro pagrindo mažinti paskirtos baudos. Teismas pažymi, kad visos likusios pareiškėjos nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos VDI Šiaulių skyriaus skiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) skunde nurodė, kad atsakovas VDI Šiaulių skyrius skirdamas baudą pažeidė non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) principą, nes Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje bei UĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, kuri buvo skirta darbdaviui už Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintos darbdavio pareigos netinkamą vykdymą, tačiau administracinė nuobauda buvo skirta per darbdavio įgaliotą asmenį, o ekonominė sankcija – juridiniam asmeniui. Teisėjų kolegija, pareiškėjos argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, non bis in idem principas, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime (kuriame atsispindi LVAT praktikos raida dėl non bis in idem principo taikymo) administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, apibendrindama minėtas Konstitucijos ir Konvencijos nuostatas, pažymėjo, kad Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Šiuo aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad reikalavimas laikytis principo, draudžiančio bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą, adresuojamas tiek įstatymų leidžiamajai valdžiai, bendrosiomis teisės normomis reglamentuojančiai teisinius santykius, susijusius su neigiamų teisinių pasekmių taikymu asmenims, pažeidusiems teisę, tiek vykdomajai valdžiai, leidžiančiai poįstatyminius teisės aktus, tiek viešojo administravimo institucijoms, taikančioms teisės aktų nuostatas ir priimančioms individualius administracinius aktus, susijusius su konkrečių sankcijų taikymu subjektams (žr., pvz., Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1488-402/2019).

Teisėjų kolegija nurodo, kad patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas - juridinis asmuo. UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas dėl VDI Šiaulių teritorinio skyriaus 2019 m. sausio 9 d. Nutarimo Nr. NUĮPBJ 13123 dalies, kuria juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) skirta 3 472 Eur bauda, panaikinimo ir pakeitimo skiriant mažesnę nei minimali UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta sankcija, atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas atmesti kaip nepagrįsti, todėl pareiškėja neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.