Šiaulių apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K. skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1499-2025 (ROIK Nr. 25270364216).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įmonę atidarė prieš 5 metus, tačiau įmonė iki 2024 m. nedirbo. Jis nedirbo ir nematė to elektoriniu paštu siųsto laiško. Įmonę atidarė 2021 m. vasario mėnesį, bet ji neveikė iki 2024 m. vidurio, nes neturėjo vietos. Jis lietuviškai nekalba, jam tarpininkavo draugas, žiūrėjo dokumentus ir nepastebėjo, kad kažkas būtų ne taip. Jis įsivaizdavo, kad jei įmonė nedirba, ūkinės veiklos nevykdo, neturi vietos, tai tiesiog lauki. Jis pasitikėjo draugais, kurie sakė, kad jei nieko nedirbi ir nieko nemoki. Kai pradėjo įmonė dirbti 2024 m. jis viską pasitikrina ir viskas tvarkoje. Elektroniniu paštu, kuris nurodytas Registrų centre, gavo pranešimą tik apie 615 Eur baudą. Pranešimą apie baudą pamatė prie 20 dienų ir buvo sukrėstas, nes 2023 metais nedirbo ir neturėjo buhalterio. Prašo panaikinti baudą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant ir skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 567 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims už juridinio asmens finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Koča“ vadovas I. K. per nustatytą laikotarpį nepateikė valstybės įmonei Registrų centrui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Savo veiksmuose pareiškėjas piktybiškumo neįžvelgia, nes bendrovė veiklos nevykdė, niekam dėl to žala padaryta nebuvo, be to, ataskaitą valstybės įmonei Registrų centrui, nors ir pavėluotai, tačiau yra pateikta. Pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą, kuriuo jam paskirta 615 Eur bauda, arba ją sumažinti, arba pakeisti ją į įspėjimą. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jo padarytame administraciniame nusižengime nėra tyčios.

Asmuo negali būti atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės vien tuo pagrindu, kad jis neva sąžiningai veikė, nors iš tiesų nesielgė kaip atsakingas vadovas ir nesilaikė sąžiningo, protingo ir teisingo elgesio etalono, t. y. tiesiog lengvabūdiškai ignoravo įstatymuose jam numatytą pareigą. Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-26-495/2020). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad I. K. būdamas UAB „Koča“ vadovu elgėsi nerūpestingai, nesidomėjo Lietuvos Respublikoje akcinių bendrovių veikla reglamentuojančiais įstatymais ir dėl savo nerūpestingumo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek bylą nagrinėjant teismo posėdyje, iš esmės laikėsi vienintelio motyvo, kodėl jo nuomone, jam nereikėjo teikti valstybės įmonei Registrų centrui finansinių ataskaitų už 2023 metus ir kodėl jam neturėjo būti skirta bauda už jų neteikimą – tai, jog įmonė 2023 metais jokios komercinės veiklos nevykdė, jokių pajamų negavo.

Teisės aktuose nenumatyta jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, I. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, paskyrė 615 Eur baudą, kuri iš esmės artima ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos minimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Nors pareiškėjas prašo administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių egzistuojant išskirtines aplinkybes, t. y. rodančias, kad šiuo atveju net ir tokios baudos skyrimas pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant numatytos administracinės atsakomybės. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas tinkamai ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registrų tvarkytojui.

Nėra abejonių, kad I. K. padarė administracinį nusižengimą, todėl skirtina nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl šiuo atveju pagal bylos duomenis, naikinti nutarimo ar mažinti paskirtą baudą, vadovaujantis ANK straipsnio 6 dalies nuostatomis, nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas skundu išdėstė alternatyvius reikalavimus, vienas iš jų – paskirtą baudą pakeisti į įspėjimą. ANK 24 straipsnyje numatyta, kad įspėjimas yra oficialus rašytinis fizinio asmens padarytos veikos pasmerkimas šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Šiuo atveju ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 600 Eur iki 1450 Eur, t. y. nenumatytas įspėjimo skyrimas. Tuo labiau, kaip jau minėta, teismas konstatavo, kad institucijos paskirtos baudos pareiškėjui keisti nėra pagrindo.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad negavo jam elektriniu paštu siųsto administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu.

Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, tiek nutarimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, buvo siųsti elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“. Iš valstybės įmonės Registrų cento duomenų matyti, kad būtent šį elektroninio pašto adresą pareiškėjas nurodęs, kaip kontaktinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas jam siųstų elektroninių laiškų negavo, todėl teismas sprendžia, kad šie pareiškėjo teiginiai vertinti kaip deklaratyvūs, nepagrįsti ir kaip gynybinė versija, siekiant išvengti paskirtos baudos.

Teismas nenustatė jokių priežasčių, kodėl pareiškėjo skundas turėtų būti tenkinamas, todėl I. K. skundas atmestinas, o institucijos skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

I. K. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.