Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymą – jo motinai I. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D. K. (M. D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis ir nesimokantis, teistas 2015-08-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos) ir 180 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. D. K. 2016 m. liepos 18 d., apie 20:50 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,87 promilių girtumas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nukentėjusiosios K. J. ir pareikalavo atiduoti jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „I-phone 4“, - 300 € vertės, o kai pastaroji atsisakė tai padaryti, pagrasino durti nukentėjusiajai peiliu, kurį nukreipė į K. J., po ko, nukentėjusioji K. J., išsigandusi, kad gali būti sužalota peiliu, pradėjo bėgti ir šaukti pagalbos, o kaltinamasis M. D. K. bėgo paskui nukentėjusiąją, tačiau savo veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, kadangi pamatęs atvažiuojančius dviratininkus, kaltinamasis M. D. K. pabėgo, tokiu būdu, kaltinamasis, panaudodamas peilį, pasikėsino apiplėšti nukentėjusiąją K. J..

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. D. K. kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. D. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino iš dalies ir patvirtino, kad jis reikalavo nukentėjusiosios K. J. atiduoti jam telefoną, tačiau neigė, panaudojęs nukentėjusiosios atžvilgiu peilį ir teigė, kad tuo metu, kai jis pareikalavo nukentėjusiosios atiduoti mobilaus ryšio telefoną, jam iš striukės kišenės iškrito sulankstomas peilis, kurį jis pakėlė nuo žemės, todėl nukentėjusiajai galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, kad peilį jis naudoja, reikalaudamas atiduoti mobilaus ryšio telefoną.

Analogiškus parodymus kaltinamasis M. D. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 49), kuriuos jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 50-54).

Nors kaltinamasis M. D. K. neigė apiplėšimo metu naudojęs peilį, jo kaltė nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji K. J. parodė, kad 2016 m. liepos 18 d., apie 20:50 val., ji ėjo šaligatviu prie Sausio 13-osios g. 5 namo, Vilniuje, kai pamatė iš daugiabučių namų kiemo išeinantį vaikiną, kaip vėliau ji sužinojo – kaltinamąjį M. D. K., kuris ėjo jai iš paskos. Tuo metu ji klausėsi muzikos per ausines, prijungtas prie mobilaus ryšio telefono, kai iš paskos jai ėjęs kaltinamasis iš nugaros pusės priėjo prie jos ir rusiškai pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Kadangi nukentėjusioji K. J. rusų kalbos nemoka, ji kaltinamajam nieko neatsakė, tuomet kaltinamasis M. D. K. lietuvių kalba nukentėjusiajai pasakė, kad jeigu ji neatiduos kaltinamajam mobilaus ryšio telefono, jis jai įdurs ir pažiūrėjusi į jo rankas, nukentėjusioji K. J. kaltinamojo dešinėje rankoje pamatė peilio geležtę, kuri buvo nukreipta į nukentėjusiosios pusę. Pamačiusi peilį kaltinamojo rankoje, ir supratusi, kad jis ją, t.y. nukentėjusiąją, gali sužaloti peiliu, nukentėjusioji labai išsigando, todėl pradėjo garsiai šaukti „gelbėkite“ ir pasileido bėgti tolyn nuo kaltinamojo. Bebėgdama ji atsisuko ir pamatė, kad kaltinamasis ją vejasi, tačiau pribėgusi prie dviračiais važiuojančių vaikino ir merginos, nukentėjusioji K. J. sustojo ir atsisukusi į ją besivejantį kaltinamąjį pastebėjo, kad kaltinamasis, pamatęs, kad ji jau ne viena, o su dviratininkais, apsisuko ir pradėjo bėgti atgal link daugiabučių namų kiemų. Tada ji telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau policijos pareigūnai jai pranešė, kad yra sulaikytas įtariamasis, todėl kartu su policijos pareigūnais nuvykusi į sulaikymo vietą, ji pamatė, kad yra sulaikytas būtent tas vaikinas, kuris iš jos bandė pagrobti mobilaus ryšio telefoną, t.y. kaltinamasis M. D. K.. Be to, nukentėjusiosios teigimu, įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes jo veidas ir paakiai buvo smarkiai paraudę.

Vertindamas nukentėjusiosios K. J. parodymus, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios K. J. šioje baudžiamojoje byloje pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos nukentėjusioji suvokė jos pasikėsinimo apiplėšti metu, yra neprieštaringi ir nuoseklūs, todėl teismas dėl nukentėjusiosios parodymų tikrumo neabejoja. Jau nuo pat pradžių, tiek pateikdama pareiškimą policijai (b.l. 1), tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams (b.l. 19-20), nukentėjusioji K. J. aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, kad kaltinamasis pasikėsino ją apiplėšti, panaudodamas peilį, kuriuo grasino padaryti jai kūno sužalojimą (įdurti). Kad nukentėjusioji K. J. atvykusiems policijos pareigūnams iš karto pareiškė, jog kaltinamasis pasikėsino ją apiplėšti, panaudodamas peilį, patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančiu policijos pareigūnės A. L. tarnybiniu pranešimu (b.l. 34), kuriame taip pat nurodyta, kad pagal nukentėjusiosios K. J. nurodytus nusikaltėlio požymius, buvo sulaikytas kaltinamasis M. D. K., o kaltinamojo paviršinės apžiūros metu, pas jį buvo rastas sulankstomas peilis ir juodos spalvos odinės pirštinės, kurie buvo apžiūrėti (b.l. 35-37) ir pridėti prie bylos kaip daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti (b.l. 38-39). Taigi, nukentėjusiosios K. J. nurodyti teiginiai apie pasikėsinimą ją apiplėšti, panaudojant peilį, yra nuoseklūs, patvirtinti kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, o jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji K. J. turi tikslą apkalbėti kaltinamąjį M. D. K., nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad kaltinamasis M. D. K. pasikėsino ją apiplėšti, panaudodamas peilį. Atsižvelgdamas į visų šių aplinkybių visumą, teismas nukentėjusiosios K. J. parodymus pripažįsta patikimais ir jų pagrindu daro išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis M. D. K., grasindamas peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą – nukentėjusiajai K. J. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi pamatęs, jog nukentėjusioji pribėgo prie atvažiuojančių dviratininkų, kaltinamasis M. D. K., supratęs, kad nukentėjusiosios apiplėšti nepavyks, iš įvykio vietos pabėgo.

Kaltinamasis M. D. K. šią nusikalstamą veiką padarė, veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, grasino nukentėjusiąją sužaloti peiliu, t.y. panaudoti nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, panaudodamas peilį, tačiau savo nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, todėl kaltinamojo M. D. K. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėja teigė, kad kaltinamasis M. D. K. savanoriškai atsisakė pabaigti pradėtą nusikaltimą, todėl, gynėjos nuomone, kaltinamąjį traukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimą, kurį jis savanoriškai atsisakė pabaigti, nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Taigi, atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas, tai reiškia, kad kaltininko apsisprendimui netęsti pradėtos nusikalstamos veikos neturi turėti jokio poveikio išoriniai faktoriai, o sprendimą netęsti pradėtos nusikalstamos veikos jis privalo priimti savo valia, būdamas įsitikinės tuo, kad be jokių kliūčių gali pabaigti pradėtą nusikaltimą. Iš nukentėjusiosios K. J. duotų parodymų matyti, kad jai pradėjus bėgti iš įvykio vietos, kaltinamasis M. D. K. ją vijosi ir tik pamatęs, kad nukentėjusioji pribėgo prie sustojusių dviratininkų, nusprendė nukentėjusiosios toliau nesivyti ir apsisukęs nubėgo atgal, link daugiabučių namų kiemų. Akivaizdu, kad kaltinamasis M. D. K. nusikalstamo sumanymo atsisakė ne savo valia, o supratęs, jog jis negalės pabaigti pradėto nusikaltimo, nes nukentėjusioji K. J. pribėgo prie dviejų suaugusių dviratininkų, kurie be jokios abejonės būtų sutrukdę kaltinamajam užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį turtą, todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis M. D. K. nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltinamojo valios.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis M. D. K. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, todėl skirdamas jam bausmę, teismas turi vadovautis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau tuo pačiu turi atsižvelgti ir į BK 91 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus. BK 91 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, privalo atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, o BK 91 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Kaltinamojo M. D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. D. K. teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad kaltinamasis m. D. K. anksčiau jau buvo teistas už plėšimą ir vėl yra kaltinamas kvalifikuotu plėšimu, be to, yra daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už administracinius teisės pažeidimus (b.l. 69-76), ir turi net trylika galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau kaltinamasis jokių išvadų iš ankstesnio teistumo ir nubaudimo administracinėmis nuobaudomis nepadarė, akivaizdu, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu jam už plėšimą paskirta laisvės apribojimo bausmė nesulaikė kaltinamojo nuo pakartotinio analogiškos, tačiau kvalifikuotos, t.y. pavojingesnės, nusikalstamos veikos darymo ir nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam M. D. K. 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis turi būti didesnis už įstatyme numatytą (BK 50 straipsnio 2 dalis) minimalų laisvės atėmimo terminą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra sulankstomas peilis ir juodos spalvos odines pirštines (b.l. 35-39), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti kaip menkaverčius daiktus, kurių negalima suvartoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

M. D. K. (M. D. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę M. D. K. palikti tą pačią – suėmimą, kurios terminą pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra sulankstomas peilis ir juodos spalvos odines pirštines, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.