- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-20
- Bylos Nr.
- 2SA-247-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17017-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- UAB „Baltijos filmų grupė“
- Kategorijos
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje užbaigtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu už akių pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui UAB „Baltijos filmų grupė“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
V. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos filmų grupė“ neišmokėtą atlyginimą – 7000 Lt. Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. birželio 13 d. su atsakovu sudarė autorinę sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti 7000 Lt autorinį atlyginimą už valytojos ir turto prižiūrėtojos darbą nuo 2005-02-06 iki 2005-07-31. Ieškovė nurodė, kad faktiškai su ja buvo sudaryta ne autorinė, bet darbo sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-04-06 sprendimu už akių ieškinį patenkino ir nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Baltijos filmų grupė“ ieškovės V. G. naudai 7000,00 Lt autorinio atlyginimo bei 219,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos filmų grupė“ 223,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. G. 2013-02-18 kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-339-728/2010 pateikti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-339-728/2010, priteisti ieškovei iš atsakovo 7000 Lt dydžio neišmokėto darbo užmokesčio. Nurodė, kad 2009-07-24 kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama iš UAB „Baltijos filmų grupė“ priteisti 7 000 Lt dydžio atlyginimą. Ieškovė teigia, kad tiek ieškinyje, tiek teismo proceso metu įrodinėjo, kad jos reikalaujama priteisti pinigų suma yra darbo atlyginimas, nors darbo sutartis buvo pavadinta autorine sutartimi. Paaiškino, kad dirbo valytoja, todėl su ieškove de facto buvo sudaryta ne autorinė, o darbo sutartis. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-04-06 priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė ieškovei reikalaujamą pinigų sumą. Ieškovė pažymi, kad lietuvių kalbos nemoka, todėl visas procesas, tame tarpe ir paskelbiant sprendimą, vyko per vertėją. Ieškovės teigimu, vertėja jai paaiškino, kad ieškinys tenkintas ir ieškovei yra priteista reikalauta pinigų suma. Ieškovė nurodo, kad siekiant gauti jai priteistą pinigų sumą, kreipėsi į antstolę, o 2010-09-29 gavo iš antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo Vilniaus apygardos teismui, nes atsakovui yra iškelta bankroto byla. Ieškovė nurodo, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį ieškovei patikrinus internetinį puslapį, ji sužinojo, kad 2012-06-07 Garantinio fondo tarybos posėdyje nuspręsta skirti atsakovo darbuotojams išmokas. Nesulaukusi jokių įmokų 2012-10-24 ieškovė kreipėsi į bankroto administratorių, prašydama pervesti jai teismo sprendimu priteistą pinigų sumą ir (ar) pateikti informaciją. Ieškovė 2013-01-23 gavo iš bankroto administratoriaus laišką, kuriame buvo įdėtas balsavimo raštu biuletenis. Ieškovė paaiškina, kad bankroto administratoriaus laišką ir 2010-04-06 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimą parodė teisininkams, kurie ieškovei išaiškino, kad sprendimu jai priteistas ne darbo atlyginimas, o autorinis atlyginimas, todėl ieškovė neturi teisės gauti išmokų iš Garantinio fondo. Nurodo, kad atsakovas neturi jokio turto, todėl pripažinus ieškovę kreditore, ieškovė neturi jokios galimybės gauti priklausančių ir priteistų pinigų. Ieškovė pažymi, kad dėl kalbos nemokėjimo, neturint teisinio išsilavinimo ieškovė nesuprato, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu jai buvo priteistas ne darbo atlyginimas, bet įsiskolinimas pagal autorinę sutartį. Ieškovė teigia, kad jai nebuvo išaiškintos tokio sprendimo galimos teisinės pasekmės, t.y. kad įmonės bankroto atveju ieškovė neturės teisės gauti išmoką iš Garantinio fondo. Ieškovės teigimu, teismui neteisingai konstatavus, kad ieškovei priteistinas autorinis atlyginimas, o ne darbo atlyginimas, ieškovė prarado galimybę įgyvendinti savo kaip darbuotojos teises (t.y. galimybę gauti išmokas iš Garantinio fondo). Nurodė, kad teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovės ir atsakovo, nenustatė esminių DK 93 str. numatytų darbo sutarties požymių. Ieškovė pažymi, kad dirbdama valytoja atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą tam tikrą darbą, be to, kaip darbuotoja privalėjo paklusti atsakovo vadovo R. U. teisėtiems nurodymams, todėl, ieškovės teigimu, tarp jos ir atsakovo sudaryta sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip darbo sutartis ir ieškovei priteista 7000 Lt ieškovei neišmokėto atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „Baltijos filmų grupės“ atstovas bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ atsiliepimu prašė proceso atnaujinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad ieškovės prašymas nėra pagrįstas CPK numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Pažymėjo, kad bankroto administratorius neturi duomenų apie ieškovės darbo santykius įmonėje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-17 nutartimi pareiškėjos V. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Nutartyje teismas nurodė, jog iš prašymo turinio matyti, jog ieškovė iš esmės kelia klausimą dėl proceso atnaujinimo dėl teismo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, t.y. CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu. CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t.y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005). Šiuo atveju pareiškėja kelia klausimą dėl to, jog teismas nepagrįstai netaikė DK 93 str. nuostatų ir nekonstatavo, jog faktiniai santykiai sieję ją ir atsakovą, atitiko darbo santykius. Tačiau savarankiško reikalavimo perkvalifikuoti santykius pagal autorinę sutartį į darbo santykius ieškovė nebuvo pareiškusi. Parengiamojo teismo 2010-04-06 posėdžio metu atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei neatvykus į posėdį, ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d. sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas vadovaudamasis CPK 285 str. 2 d. atlikęs formalų pateiktų į bylą rašytinių įrodymų turinio vertinimą 2010-04-06 priėmė sprendimą už akių pareikštų reikalavimų apimtyje. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. ieškovės ir atsakovo pasirašytos autorinės sutartys (b.l. 7-12), ieškovės 2009-05-12 prašymas adresuotas atsakovui dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir atsiskaitymo pagal autorinę sutartį (b.l.22) patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nustatytą aplinkybę, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, ko pasėkoje teismas taikė CK įtvirtintą civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas, o ne DK nuostatas. Ieškovės teiginiai, kad ji prieš tai dirbo valytoja kitoje įmonėje, savaime neįrodo, kad teismo sprendime yra padaryta aiški teisės taikymo klaida kvalifikuojant ieškovės ir atsakovo faktinius santykius kaip santykius, atsiradusius pagal civilinę sutartį (autorinę). Pažymėtina, kad ieškovė iš esmės kelia klausimą dėl nelegalaus darbo, o pagal teismų praktiką, esant nelegalaus darbo faktui, darbo sutarties požymius, numatytus DK 93 str., turi įrodyti darbuotojas. Šiuo atveju, tokių įrodymų, kurie patvirtintų faktinius darbo santykius ieškovė nepateikė ir prašė bylą spręsti pagal esančius įrodymus priimant sprendimą už akių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad esant faktiniams darbo santykiams, ji negavo darbo užmokesčio, nors tokia taisyklė paprastai yra preziumuojama. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad socialinio draudimo pažymėjime (b.l. 16-21) esantys įrašai apie jos darbą Lietuvos kino studijoje iki 2004-03-10 patvirtina jos darbą atsakovo įmonėje, dirbtą nesudarius rašytinės darbo sutarties. Tuo labiau, kad pati ieškovė savo darbą vertino, kaip dirbtą pagal autorinę sutartį (b.l. 22), o ne pagal darbo sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima laikyti, kad teismas priimdamas sprendimą byloje padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl procesas byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu negali būti atnaujintas.
Teismas pažymėjo, kad remiantis CPK 370 str. 3 d. procesas byloje gali būti atnaujinamas tik nustačius, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus CPK 368 str. numatytų terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra praleidusi tiek CPK 368 str. 1 d. numatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą procesui atnaujinti, sužinojimo, tiek ir CPK 368 str. 2 d. numatytą 1 metų terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apie ieškovės nurodomas proceso atnaujinimo aplinkybes, t.y. apie tai, kad teismo sprendimu už akių jai buvo priteistas ne darbo užmokestis, bet autorinis atlyginimas, ieškovei turėjo būti žinoma susipažinus su teismo sprendimo turiniu, nes apie tai teismas yra pasisakęs sprendime. Teismas kritiškai vertina ieškovės paaiškinimus, kad ji dėl kalbos nemokėjimo negalėjo suprasti teismo sprendimo turinio. Ieškovei, kaip nemokančiai valstybinės kalbos, vadovaujantis CPK 11 str. 2 d., ką pati ieškovė pripažįsta, buvo suteikta teisė naudotis vertėjo paslaugomis ir ieškovė realiai jomis naudojosi. Taip pat yra nustatyta, kad ieškovė dėl teismo sprendimo vykdymo kreipėsi su vykdomuoju raštu į antstolę B. B., kuri 2010 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0018/10/01432/3392 (b.l. 53) užbaigė vykdomąją bylą atsakovui iškėlus bankroto bylą. Teismas vertina, kad ieškovei kreipiantis į antstolę dėl sprendimo vykdymo turėjo būti suprantamas teismo sprendimo turinys ir jo vykdymo tvarka. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą, t.y netinkamą teisės normų taikymą, sužinojo tik 2013 m. sausio 23 d. gavusi laišką iš atsakovo bankroto administratoriaus, kuriame buvo pridėtas kreditorių susirinkimo balsavimo biuletenis. Kaip matyti, ieškovė kreipimąsi į teismą dėl proceso atnaujinimo sieja su tuo, kad jai kaip bankrutuojančios įmonės darbuotojai, nebuvo skirta išmoka iš Garantinio fondo. Tačiau ši aplinkybė taip pat nėra susijusi su ieškovės nurodomu proceso atnaujinimo pagrindu ir neturi reikšmės sprendžiant dėl to, kada ieškovei tapo žinoma apie proceso atnaujinimo pagrindą, kuriuo ji remiasi. Teismas atmeta ieškovės prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, nes jis nėra pagrįstas svarbiomis priežastimis. Atsižvelgiama į tai, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo beveik trys metai, ir kad CPK 368 str. 2 d. įtvirtintas vienerių metų terminas yra naikinamasis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-17 ir atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-339-728/2010.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas 2010-04-06 sprendimą už akių, nepadarė teisės normos taikymo klaidos. Esminiai DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, skiriantys ją nuo kitų atlygintinų sutarčių, reiškia, kad darbuotojas vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o ne atlieka konkrečią užduotį, ir, vykdydamas darbo funkciją, nėra savarankiškas, jis privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams. Ieškovė dirbo valytoja, tai yra atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą tam tikrą darbą, be to, privalėjo paklusti atsakovo vadovo R. U. teisėtiems nurodymams, todėl ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip darbo sutartis ir ieškovei priteista 7000,00 Lt neišmokėto atlyginimo. Pagal CPK XX skyriuje nustatytą reglamentavimą teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas 2010-04-06 sprendimą, nesivadovavo minėtomis nuostatomis ir nebuvo pakankamai aktyvus, atsakingas ir pastabus, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas. Teismas turėjo pareigą pats perkvalifikuoti tarp ginčo šalių susiformavusius teisinius santykius, nes ieškovė nurodė, jog buvo įdarbinta valytoja, ir kad su visomis valytojomis buvo sudaromos autorinės sutartys. Ieškovės nuomone CPK 285 str. 2 d. įvirtinta taisyklė darbo bylose neturėtų būti taikoma. Procesas šioje byloje turėtų būti atnaujintas ir pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, naujai pateikti įrodymai gali būti kvalifikuojami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės. Ieškovė teismui siūlė, kad liudytojomis būtų pakviestos įmonėje pagal autorinę sutartį dirbusios, tačiau iš tikrųjų valytojos funkcijas atlikusios, darbuotojos. Šie įrodymai galėtų būti vertinami kaip naujai pateikti įrodymai, kurie pagal teismų praktiką galėtų būti kvalifikuojami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės. Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-17 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sąlygų yra suformuota ir aiški. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
Ieškovė prašyme atnaujinti procesą nenurodė konkretaus atnaujinimo pagrindo, tačiau pirmos instancijos teismas iš prašymo turinio padarė teisingą išvadą, jog procesą prašoma atnaujinti pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. CPK 368 str. 1 d. numato, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o minėto šio straipsnio 2 d. nustato, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino (naikinamojo) paskirtis yra užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Sprendimas už akių, kuriuo ieškovei buvo priteista 7000,00 Lt autorinio atlyginimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo priimtas 2010-04-06, tai yra įsiteisėjo 2010-05-06. Tuo tarpu ieškovė prašymą atnaujinti procesą pateikė tik 2013-02-19, tai yra praėjus daugiau nei vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo. Nurodytas vienerių metų terminas prašymui atnaujinti procesą yra naikinamasis, todėl pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu atnaujinti proceso nebegalima.
Atskirąjame skunde ieškovė taip pat nurodo naują proceso atnaujinimo pagrindą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., kadangi ieškovė teismui siūlė, kad liudytojomis būtų pakviestos įmonėje pagal autorines sutartis dirbusios, tačiau iš tikrųjų valytojos funkcijas atlikusios darbuotojos. Prašyme atnaujinti procesą ieškovė nebuvo nurodžiusi šio pagrindo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė galimybės atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p.
Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ieškovės nurodytos galimybės atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., kadangi prašyme atnaujinti procesą ieškovė nebuvo suformulavusi konkretaus CPK numatyto atnaujinimo pagrindo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog yra suradusi buvusią valytoją L. Š. ir galinti pakviesti ją liudyti (b.l. 70), be to, pagal CPK 370 str. 3 d. nutartyje atnaujinti procesą teismas privalo nurodyti atnaujinimo pagrindą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės; sužinomos pareiškėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad jau ieškinyje buvo nurodyta, jog aplinkybę, kad UAB “Baltijos filmų grupė” su darbuotojais pasirašydavo ne darbo sutartį, o autorinę sutartį, gali paliūdyti taip pat valytoja dirbusi L. Š. (b.l. 2). Kartu su ieškiniu buvo pateiktos ir 2005-06-13, ir 2005-01-05 autorinės sutartys (b.l. 7-10), sudarytos UAB “Baltijos filmų grupė” su ieškove, ir 2005-05-17 autorinė sutartis (b.l. 11-12), sudaryta UAB “Baltijos filmų grupė” su L. Š.. Taigi, tiek su L. Š. sudaryta sutartis, tiek galimybė ją apklausti liudytoja bei jos galimai patvirtintinos aplinkybės jau buvo žinoma ieškovei nagrinėjant bylą iš esmės. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas sprendimą už akių, turėjo atsakovo su L. Š. sudarytą sutartį, žinojo, kokias aplinkybes gali patvirtinti minėta liudytoja.
Aukščiau minėtų 2005-06-13 ir 2005-01-05 su ieškove sudarytų autorinių sutarčių bei 2005-05-17 su L. Š. sudarytos autorinės sutarties 3 punktuose yra numatyta autorinio atlyginimo mokėjimo tvarka, kuri nustato, jog užsakovas sumoka autoriui konkretų nustatytą autorinį atlyginimą bei įsipareigoja nuo autorinio atlyginimo sumų išskaityti gyventojų pajamų mokestį (15 %) ir jį pervesti į valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka. Ši nustatyta užmokesčio už atliktą darbą mokėjimo tvarka, atsižvelgiant į CK bei sutarčių sudarymo ir jų vykdymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, leidžia identifikuoti UAB „Baltijos filmų grupė“ ir ieškovės teisinių santykių prigimtį, tai yra, kad tarp šalių egzistavo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai. Minėtų sutarčių vykdymo metu ieškovė nebuvo registruota VSDFV kaip UAB „Baltijos filmų grupė“ darbuotoja (b.l. 27), pagal sutartis valstybės biudžetui buvo įsipareigota sumokėti mokesčius kaip gavus pajamas kitų civilinių, o ne darbo, teisinių santykių pagrindu. Tai, kad ieškovė, kaip ir prašoma apklausti liudytoja L. Š., teikė atsakovui ne kūrybinės ir intelektinės prigimties paslaugas, o valė patalpas, kuriose vyko filmavimo darbai, nepaneigia civilinių sutartinių santykių tarp šalių buvimo. Taigi, pripažinus, kad ieškovė valymo paslaugas atsakovui teikė ne autorinės, o kitokio pobūdžio civilinės sutarties pagrindu, ieškovės, kaip kreditorės, padėtis BUAB „Baltijos filmų grupė“ bankroto byloje nepasikeis, tai yra nebus priimtas visiškai kitoks sprendimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde ieškovės nurodyta galimybė apklausti liudytoja L. Š., nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje konstatuota aplinkybe, jog ieškovė yra taip pat praleidusi CPK 368 str. 1 d. numatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą procesui atnaujinti, sužinojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nustatė, jog apie tai, kad teismo sprendimu už akių ieškovei buvo priteistas ne darbo užmokestis, bet autorinis atlyginimas, jai turėjo būti žinoma susipažinus su teismo sprendimo turiniu, nes apie tai teismas yra pasisakęs sprendime. Ieškovei, kaip nemokančiai valstybinės kalbos, buvo suteikta teisė naudotis vertėjo paslaugomis ir ieškovė realiai jomis naudojosi. Todėl primos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.