- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- II-1-334/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02407-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, užsiimančio individualia veikla, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-08-14 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) 2015-08-14 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 87 str. 1 d. administracine nuobauda – 32 Eur bauda su spiningo „PRION POWER SPIN“ konfiskavimu už tai, kad jis 2015-08-08 apie 15.00 val. žvejojo (duomenys neskelbtini), mėgėjišku žūklės įrankiu – spiningu „PRION POWER SPIN“, neturėdamas mėgėjų žūklės leidimo, ir neteisėtai sugavo aštuonias lydekas, mažesnes nei leistino ne mažesnio nei 45 cm dydžio, ir vieną karšį.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos 2015-08-14 nutarimu, S. K. pateikė skundą teismui, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2015-08-14 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti Institucijai bylą iš naujo nagrinėti. Iš S. K. skundo matyti, kad jis pripažįsta kaltę dėl to, kad žvejojo be leidimo, tuo pažeisdamas „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, 11.1. p. reikalavimus, ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka dėl „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 7 p., 12.3.8 p., 17.1 p. reikalavimų inkriminavimo, t.y. kad sugavo aštuonias lydekas ir vieną karšį. Nurodo, kad formaliai jo veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d., tačiau šiuo metu, dar neįsiteisėjus nutarimui, Institucija reikalauja atlyginti žalą už nuostolius, padarytus žuvų ištekliams – 1333,46 Eur, nors jis minėtų žuvų nesugavo. Nurodo, kad Institucijos 2015-08-14 nutarimas yra tik dalinai pagrįstas, todėl keistinas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą prašo palikti Institucijos 2015-08-04 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir S. K. skundo netenkinti. Nurodo, kad priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgus į visas aplinkybes. Nesutinka su Pareiškėjo teiginiu, kad šiuo atveju buvo galima paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą, kadangi padaryta žala vandens gyvūnijai (neteisėtai sugautos 8 lydekos, mažesnio nei leistina dydžio), žala nebuvo atlyginta, S. K. dėl pažeidimo nesigaili, todėl paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Vertinant nuobaudos skyrimo pagrįstumą, vadovautasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, susijusiomis su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės, jo kaltės laipsnio bei kitų, turinčių įtakos nuobaudos paskyrimui, aplinkybių įvertinimu. Pareiškėjo teiginys, kad Institucija reikalauja atlyginti žalą yra nepagrįstas. Pareiškėjui 2015-08-24 pateikta pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje siūloma per 40 dienų geranoriškai atlyginti gamtai padarytą žalą, o jos geranoriškai neatlyginus, bus kreiptasi į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos priteisimo.
S. K. palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad 2015-08-08 apie 15 val. kartu su draugu M. J. žvejojo (duomenys neskelbtini) upės užtvankoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Prie užtvankos buvo daug vaikų, kitų žvejų. Leidimo žvejoti neturėjo. Žvejojo su spiningu. Gal 4 kartus užmetė spiningą ir nutraukė valą. Žvejojo gal 15-20 min. Žvejodamas matė, kad toliau padėtas krepšys, tačiau manė, kad jis vaikų ar kitų žvejų. Atvažiavę gamtos apsaugos inspektoriai jį ir M. J. nufotografavo su spiningais, patikrino kišenes. Jis ir M. J. turėjo tik meškeres. Žuvys buvo minėtame krepšyje už kokių 50 metrų. Kai inspektoriai atidarė krepšį, jame buvo vien musės, kirminai. Inspektoriams aiškino, kad krepšys su žuvimis ne jų. Kadangi vanduo užtvankoje buvo nuleistas, buvo negilu, primėtyta daug žuvies, tikriausiai aplinkui buvę žmonės žuvį pririnko katėms. Prašė inspektorių paklausti kitų žmonių, kada jis su M. J. atvažiavo, tačiau inspektoriai sakė, kad jiems neįdomu. M. J. leidimas žvejybai buvo pasibaigęs, todėl inspektoriai jam surašė protokolą už žvejybą be leidimo. Jam (S. K.) protokolas surašytas už žuvų sugavimą, nors buvo kartu su M. J.. Pripažįsta, kad žvejojo be leidimo, tačiau nepripažįsta, kad sugavo lydekas ir karšį.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas R. R. prašė skundo netenkinti ir paaiškino, kad surašė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjas S. K. žvejojo be leidimo, todėl administracinė nuobauda skirta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d., o ieškinys dėl žuvies bus teikiamas civilinio proceso tvarka.
Liudytojas G. S. parodė, kad yra Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos inspektorius. S. K. iki įvykio rugpjūčio 8 d. nepažinojo. 2015-08-08 bendruoju pagalbos telefonu gavo pranešimą, kad neteisėtu būdu gaudoma žuvis. Kartu su neetatiniu inspektoriumi B. L. nuvažiavo patikrinti. Nuvažiavę prie užtvankos, iš karto prie jos nėjo, kurį laiką stebėjo, kas joje vyksta. Prie upelio stovėjo du žvejai, kurie mėtė lyg spiningu ir traukė žuvis. Iš pradžių atpažino pagal drabužius, paskui nustatė tapatybes. Matė, kad S. K. pagavo nelabai didelę žuvį ir nunešęs įdėjo į krepšį, stovėjusį apie 15-20 m atstumu, tačiau toje pusėje, kur žvejojo. Kitų žvejojančių šalia nebuvo, todėl krepšys negalėjo būti kitų asmenų. Kitoje pusėje, už upelio, žvejojo 4 žmonės, kurie, kaip vėliau patikrino, turėjo savus krepšius, daiktadėžes. S. K. ir jo draugą su žiūronais stebėjo apie 10-15 min. iš maždaug 100 m atstumo, matė aiškiai, matomumui niekas netrukdė. Pradėjo važiuoti artyn. Matė, kad S. K. su draugu žuvis gaudė mėtydami spiningą ir traukdami, kiti žvejai žvejojo su plūdinėmis meškerėmis. Kai stebėjo, nefotografavo, nes su paprastu fotoaparatu buvo per toli. Buvo aišku, kas žvejoja ir kaip žvejoja, kieno krepšys, todėl privažiavo dar arčiau. Tai pamatęs S. K. su draugu sunerimo, nutraukė kažką nuo valo ir numetė į vandenį. Kai ėjo artyn, nufotografavo S. K. ir jo draugą stovinčius su meškerėmis toje vietoje, kur žvejojo. Jie stovėjo su meškerėm, tačiau aiškino, kad nežvejojo, tik šiaip stovėjo. Įvyko ginčas, nes S. K. su draugu aiškino, kad inspektoriai negerai atvažiavo, netinkamai prisistatė, kad jie nežvejojo. Iš S. K. ir jo draugo paėmė visus daiktus, krepšį su žuvimis, viską nunešė prie automobilio. Krepšyje buvo 8 lydekos, neatitinkančios leidžiamo žvejybinio standarto, ir karšis. Jei žvejys pagauna per mažą žuvį, ją privalo paleisti. Rastos žuvys buvo nugaišusios, jas nufotografavo. Žuvys buvo purvinos, todėl nesiaiškino, ar sužalotos. S. K. ir jo draugas jokių leidimų žvejoti neturėjo, žvejojo spiningais. Spiningas yra leidžiamas žvejybos įrankis, tačiau ne visada leidžiama tai, kas būna ant valo galo. Mano, kad buvo kabliai, kuriuos nutraukė ir numetė į vandenį. Spiningo valą įmanoma nutraukti rankomis. Šiuo atveju matė, kaip nutraukė valą. Ką naudojo nutraukimui – peilį ar kitą įrankį – nematė. Patikrino ir kitoje pusėje žvejojusius žmones, jie turėjo reikiamus leidimus. Žmonės prie meškerės valo prisiriša šviną, kablius. Kadangi užtvankos vanduo buvo nuleistas, žuvys susikaupę upėje ir, kai žmonės kabina su kabliais, žuvį užkabina už šono ir ją ištraukia.
Liudytojas A. B. parodė, kad yra Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas. S. K. nepažįsta. Įvykio vietoje nedalyvavo. G. S. gavo pranešimą, kad prie užtvankos brakonieriaujama. Inspektoriai jam pateikė 8 lydekas, mažesnes nei 45 cm. Žuvys sugautos (duomenys neskelbtini) užtvankoje, kai buvo nuleistas užtvankos vanduo. Žuvis G. S. ir R. R. nufotografavo. Žuvys buvo sugedusios, jų nebuvo galima panaudoti, todėl surašė greitai gendančio turto aprašymą ir turto pripažinimo atliekomis aktą ir išvežė į Maisto ir veterinarijos tarnybos konteinerį. Žuvų labai neapžiūrinėjo, nes jau buvo gleivėtos, labai purvinos, greičiausiai pagautos kabliavimo būdu. Spiningų nematė, neapžiūrinėjo. Ar galima valą nutraukti rankomis, priklauso nuo valo rūšies. Jei valas plonas, jį įmanoma nutraukti rankomis.
Liudytojas M. J. parodė, kad S. K. pažįsta, buvę bendradarbiai. Pas S. K. gėrė alų. Žmona sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Paprašė, kad jį su S. K. nuvežtų prie žvejybos vietos. Nuvažiavo prie užtvankos, nuėjo į žvejybos vietą. Užtvankos vanduo buvo nuleistas, krantai pilni žuvies. Turėjo dvi meškeres. Vieną meškerę davė S. K.. Pastebėjo, kad ant jo meškerės nėra užvynioto valo, visi įrankiai buvo likę automobilyje, ant meškerės, kurią davė S. K., uždėta guminė blizgė. S. K. telefonu paskambino žmonai, kad atvežtų jo daiktus. Stovėjo ir dairėsi, laukdamas, kol atvažiuos žmona. S. K. kelis kartus pamėtė ir nutraukė valą. Jokios žuvies nepagavo. Negali pasakyti, kokio storio valas buvo uždėtas ant S. K. duotos meškerės. Turėjo būti uždėtas tvirtas valas, rankomis jo nutraukti neįmanoma, nes kai važiuodavo žvejoti į Norvegiją, pirkdavo gerus, pintus valus. Kai atvažiavo gamtos apsaugos inspektoriai, jiems pasakė, kad neturi jokių dokumentų. Apie 50 metrų atstumu nuo jo ir S. K. inspektoriai pamatė krepšį, tikriausiai paliktą vaikų, nes toje vietoje buvo daug vaikų. Inspektoriai krepšį nunešė prie savo automobilio, paėmė meškeres, ištraukė iš krepšio žuvis, sakė, kad žuvis jo ir S. K.. Inspektoriai matė, kad jis ir S. K. neturėjo jokių įrankių, nebuvo valo, viskas buvo palikta automobilyje. Inspektoriams sakė, kad nežvejojo, ant meškerės nebuvo valo. Netoli jo ir S. K. žvejojo gal dar 5 žmonės. Siūlė inspektoriams nueiti ir paklausti žmonių, kada jis ir S. K. atvažiavo, bet inspektoriai atsisakė, surašė protokolus, baudos kvitus. Žvejybos leidimą turėjo, tačiau buvo pasibaigęs jo galiojimo laikas, todėl paskirta 20 Eur bauda už žvejybą be leidimo. Su paskirta nuobauda sutiko.
Liudytojas B. L. parodė, kad yra neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. S. K. pažįsta dėl įvykio aplinkybių. Tikslios datos neprisimena, patvirtina, kad galėjo būti 2015-08-08 apie pietus, gavo pranešimą, kad prie tvenkinio yra žvejų, reikia nuvažiuoti patikrinti. Kartu su etatiniu inspektoriumi G. S. nuvyko prie tvenkinio, sustojo prie miško, stebėjo, ar yra žvejų. Matomumas buvo geras, saulėta. Du asmenys žvejojo su spiningu, o už upės vagos buvo dar trys žvejai su meškerėmis. Matė, kad S. K. užmetė spiningą, ištraukė žuvį, įdėjo į maišiuką, buvusį apie 15 m atstumu nuo jo, ir toliau žvejojo. Maišelis buvo vienas. Negali pasakyti, kokiu būdu traukė žuvis, ar su kabliu, ar su blizgute. S. K. draugas irgi žvejojo. Stebėjo apie 15-20 minučių. Turėjo fotoaparatą, tačiau žvejojančių nefotografavo, nes akivaizdžiai matė, kad žvejoja, turėjo įrankius. Nutarė privažiuoti arčiau ir patikrinti. Kai privažiavo, iš karto nuėjo prie tų dviejų žvejų. Žvejai sujudo, lyg norėjo bėgti prie maišiuko, lyg atgal. Prieinant arčiau, matė, kad nuo valo nutraukinėjo kabliukus ar blizges ir metė į vandenį. Tvenkinio vanduo buvo išleistas, likusioje upės vagoje buvo susitelkę žuvys, todėl mėtė su kabliais, užkabindavo su jais žuvis ir traukdavo. Kai priėjo prie žvejų, prisistatė, paprašė pateikti leidimus žvejoti. Žvejai leidimų neturėjo. Žvejai turėjo spiningus, tačiau be kabliukų, pareiškė, kad leidžia laisvalaikį. Kai S. K. paprašė paimti maišelį, jis pasakė: „Čia ne mūsų“. Maišelyje buvo 8 lydekos ir 1 karšis. Akivaizdžiai matėsi, kad kai kurios iš maišelyje esančių žuvų neatitinka reikiamo dydžio. Spiningai ir maišelis su žuvimis paimti. Apžiūrėjo spiningus. Meškerės valas nebuvo storas, jį buvo įmanoma nutraukti. Žuvį buvo išpylę iš maišelio, apžiūrėjo. Žuvis buvo nugaišusi. Nesimatė, ar žuvis buvo sugedusi. Patikrino ir kitus su plūdinėmis meškerėmis žvejojusius asmenis. Jie turėjo leidimus. Protokolą ir tarnybinį pranešimą rašė G. S.. Protokolas dėl neleistino dydžio žuvų sugavimo surašytas tik S. K., nes jis buvo priėjęs prie to maišelio ir dėjo į jį žuvį, kito žvejo, priėjusio prie maišelio, nematė. Kartu su S. K. žvejojusiam asmeniui surašytas protokolas už žvejybą be leidimo.
Skundas netenkinamas.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimdamas nutarimą joje, surinko įrodymus, ištyrė aplinkybes, nustatė pažeidimo faktą bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų. Priimdamas nutarimą skirti atsakingam asmeniui administracinę nuobaudą, nepažeidė nutarimo turiniui keliamų reikalavimų bei atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į straipsnio sankcijoje nustatytas skirtinos nuobaudos ribas ir administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. kaltę pripažino iš dalies, t.y. kaltę pripažino dėl žvejybos be leidimo, o dėl 8 lydekų, mažesnių nei 45 cm dydžio, ir 1 karšio sugavimo – nepripažino, parodė, kad jokių žuvų prie užtvankos nesugavo, nes nutraukė valą, tačiau teismas šiuos parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, siekį išvengti administracinės atsakomybės ir atmeta kaip prieštaraujančius bylos įrodymams, liudytojų R. R., G. S., A. B., B. L. parodymams bei rašytinei bylos medžiagai.
Liudytojas G. S. parodė, kad su B. L. pagal pranešimą tikrino, ar prie užtvankos neteisėtai gaudoma žuvis. Nuvažiavę iš karto prie užtvankos nėjo, iš toliau stebėjo, kas joje vyksta. Prie upelio stovėjo S. K. ir jo draugas. S. K. su draugu žuvis gaudė mėtydami spiningą ir traukdami. S. K., pagavęs nedidelę žuvį, nunešė ir įdėjo į krepšį, stovėjusį apie 15-20 m atstumu. Kitų žvejojančių šalia nebuvo, todėl rankinė negalėjo būti kitų asmenų. S. K. ir jo draugą su žiūronais stebėjo apie 10-15 min. iš maždaug 100 m atstumo, matė aiškiai. Privažiavo arčiau. Tai pamatęs S. K. su draugu traukė ir metė į vandenį savo žvejybos įrankius, nutraukė valą. Patikrino žūklavietėje buvusį krepšį, jame buvo 8 lydekos, neatitinkančios leidžiamo žvejybinio standarto, ir karšis. S. K. ir jo draugas jokių leidimų žvejoti neturėjo, žvejojo spiningais. Šiuos liudytojo G. S. parodymus patvirtina liudytojo B. L. parodymai, kad buvo gautas pranešimas, jog prie tvenkinio žvejojama, reikėjo nuvažiuoti patikrinti. Kartu su G. S. nuvyko prie tvenkinio, sustojo prie miško, pasislėpė, stebėjo, ar užtvankoje yra žvejų. Matomumas buvo geras. S. K. ir jo draugas žvejojo su spiningais, turėjo įrankius. S. K. užmetė spiningą, ištraukė žuvį, įdėjo į maišiuką, buvusį apie 15 m atstumu nuo jo, ir toliau žvejojo. Maišelis buvo vienas. Stebėjo apie 15-20 minučių. Nutarė privažiuoti arčiau ir patikrinti. Kai privažiavo, iš karto nuėjo prie S. K. ir jo draugo. Einant link žvejų, matė, kad jie nuo valo nutraukinėjo kabliukus ar blizges ir metė į vandenį. Spiningo valas nebuvo storas, jį buvo įmanoma nutraukti. Kai priėjo prie žvejų, prisistatė, paprašė pateikti leidimus žvejoti. Žvejai leidimų neturėjo. Žvejai turėjo spiningus, tačiau be kabliukų. Maišelyje buvo 8 lydekos ir 1 karšis. Akivaizdžiai matė, kad kai kurios iš maišelyje buvusių žuvų neatitiko reikiamo dydžio. Liudytojas A. B. parodė, kad jam pateiktos 8 lydekos, mažesnės nei 45 cm. Žuvys sugautos (duomenys neskelbtini), kai buvo nuleistas užtvankos vanduo. Teismas atmeta liudytojo M. J. parodymus, kad S. K. prie užtvankos buvo kelis kartus užmetęs meškerę, tačiau nutraukė valą, jokių žuvų nesugavo. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. ir S. K. yra draugai, kartu leidžia laisvalaikį, kartu žvejojo, taip pat buvo nubaustas už žvejybą be leidimo, darytina išvada, kad M. J. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai vertintini, kaip siekis padėti S. K. sumažinti administracinę atsakomybę. Aukščiau nurodytus liudytojų G. S., B. L., A. B. parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, tai yra 2015-08-08 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinės bylos Nr. T2-52(3-15) lapas 1-3), 2015-08-11 greitai gendančio turto aprašymas Nr. 2 (administracinės bylos Nr. T2-52(3-15) lapas 5), 2015-08-11 turto pripažinimo atliekomis aktas (administracinės bylos Nr. T2-52(3-15) lapas 6-7), fotonuotraukos (administracinės bylos Nr. T2-52(3-15) lapas 8, 10) ir kt. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais, išsamiais, vienas kitą papildančiais liudytojų G. S., B. L., A. B. parodymais, kurie atitinka rašytinę bylos medžiagą, jai neprieštarauja, atitinka bylos faktines aplinkybes, teismas apkalbėjimo požymių neįžvelgia. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad prie užtvankos S. K. žvejojo, o sugautas žuvis dėjo į toliau nuo savęs padėtą krepšį. Kad minėtas krepšys su žuvimis priklauso būtent S. K. patvirtina nuoseklūs ir sutampantys liudytojų G. S. ir B. L. parodymai. Be to, iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad jie žvejojančius S. K. ir jo draugą M. J. stebėjo pakankamą laiko tarpą, kad įsitikintų, jog žuvis, buvusi krepšyje, padėtame toliau nuo žvejojusio S. K., sužvejota būtent S. K.. Taigi byloje surinkti duomenys patvirtina padaryto pažeidimo faktą, t.y. kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. 2015-08-08 apie 15.00 val. ne tik žvejojo (duomenys neskelbtini), mėgėjišku žūklės įrankiu – spiningu „PRION POWER SPIN“, neturėdamas mėgėjų žūklės leidimo, bet ir neteisėtai sugavo aštuonias lydekas, mažesnes nei leistino ne mažesnio nei 45 cm dydžio, ir vieną karšį, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymo Nr. D1-14 „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 7 p., 11.1 p., 12.3.8 p., 17.1 p. reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Institucijos 2015-08-14 nutarimą Nr. 106811 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. T2-52(3-15) ir perduoti Institucijai bylą iš naujo tirti. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad Institucija administracinės bylos neištyrė išsamiai, daug neišaiškintų aplinkybių, žuvų sugavimo faktas nėra nustatytas, neaišku, kuris iš žvejų sugavo žuvis, iš kurio žvejo reikėtų reikalauti žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats negali ištaisyti (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p. nuostatas nurodė, kad šiame punkte specialiai pabrėžta, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-9-2013). Pažymėtina, kad kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje būtina nustatyti pažeidimo padarymo faktą, asmens kaltę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tik išsiaiškinus visus įrodinėjimo dalyko elementus galima tikėtis, kad tinkamai bus įgyvendinti administracinės teisenos uždaviniai. Administracinių teisės pažeidimų įrodinėjimo ribos paprastai suprantamos kaip tam tikra įrodymų visuma (apimtis), pakankama tam, kad byloje būtų neabejotinai nustatyti visi įrodinėjimo dalyko elementai. Todėl įrodinėjimo procese būtina surinkti optimalų kiekį informacijos, kad nebūtų nepagrįstai susiaurintos arba išplėstos įrodinėjimo ribos (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-147-417/2015). Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, išklausęs liudytojų G. S. ir B. L., kurie matė administracinėn atsakomybėn traukiamą S. K. žvejojantį, pagautas žuvis dedantį į šalia stovėjusį krepšį, liudytojo A. B., apžiūrėjusio jam pateiktas žuvis, parodymus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad šių įrodymų visuma sudaro loginę seką ir šių įrodymų visumos pakanka administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. kaltei, pažeidimo faktui konstatuoti, todėl šiuo atveju perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nėra teisinio pagrindo.
Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam S. K. administracinė nuobauda skirta pagrįstai, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Už Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d. pažeidimą sankcijoje numatyta įspėjimas arba bauda nuo 7 iki 57 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Iš Institucijos nutarimo matyti, kad, skiriant nuobaudą S. K., atsižvelgta į tai, kad padaryta žalos vandens gyvūnijai (neteisėtai sugautos 8 lydekos, mažesnio nei leistina dydžio), žala iki surašant procesinį dokumentą nebuvo atlyginta, dėl pažeidimo gailesčio Pažeidėjas neišreiškė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, Pareiškėjui skirta griežtesnė sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, lygi vidurkiui, su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad paskirta administracinė nuobauda laikytina adekvačia padarytam pažeidimui, atitinkančia administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, padedančia įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus ir individualizuota tinkamai.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-08-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., S. K. skundas netenkintinas ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-08-14 nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 302² str., 302⁴ str., teismas
nutaria:
Pareiškėjo S. K. skundo netenkinti ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-08-14 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.