- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- ATP-147-417/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00588-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn trauktino asmens V. J. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2014-08-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13-P-16354390-14 už tai, kad V. J. 2014-08-05 23.35 val. Rodūnios kelyje 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo įlaipinti automobilio keleivį kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje bei sustojo arčiau kaip 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, draudimo poliso, privalomosios techninės apžiūros apskaitos lapo. Taip V. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyresnysis specialistas R. V. 2014-09-24 nutarimu protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13-P-16354390-14 panaikino ir administracinę teiseną V. J. nutraukė.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su 2014-09-24 nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė teismui skundą, juo prašė panaikinti 2014-09-24 nutarimą ir grąžinti bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui nagrinėti iš naujo. Skunde pažymėjo, jog byla gali būti nutraukta tik kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, o iš surinktų įrodymų išeina, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareiškėjo manymu, nutarimas buvo priimtas neišsamiai, paviršutiniškai išnagrinėjus medžiagą, nepašalinti medžiagoje esantys neaiškumai ir prieštaravimai.
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-01-02 nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2014-04-17 nutarimą panaikino ir grąžino V. J. administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skunde suformuluotas prašymas, panaikinus skundžiamą nutarimą, grąžinti bylą Palangos miesto policijos komisariatui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, jog negali peržengti nagrinėjamo skundo ribų ir spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. kaltės klausimo, todėl teismas skundą nagrinėjo neperžengdamas jame suformuluoto reikalavimo ribų.
Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo nutarimo bei apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, išklausęs proceso dalyvių pasisakymų teisme, konstatavo, kad skundžiamame nutarime nėra tinkamai atskleista bylos esmė, neišaiškintos svarbios faktinės aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant asmens veiksmų kvalifikavimo ir administracinės atsakomybės klausimą. Teismas vertino, jog iš skundžiamo institucijos nutarimo nėra aišku, kokiais byloje esančiais įrodymais remdamasi ji padarė išvadą, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimų V. J. nepažeidė, ir pažymėjo, kad prieštaravimus ir neaiškumus byloje pašalintų tik papildomas bylos aplinkybių tyrimas, todėl grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą policijos komisariatui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-02 nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2014-04-17 nutarimą, kuriuo V. J. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Nurodo, kad teismo nutartyje argumentuojama, kad Palangos policijos komisariatas nenurodė, kokiais byloje esančiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad V. J. nepažeidė Kelių eismo taisyklių, tačiau, apelianto nuomone, Palangos policijos komisariato nutarime labai aiškiai suformuluota, kad remiamasi V. J., A. B., A. J., P. B., J. G. paaiškinimais ir vaizdo įrašais. Taip pat nedviprasmiškai vertinama, kad šie vaizdo įrašai iš esmės paneigia P. B. ir J. G. paaiškinimus. Vaizdo įrašai taip pat parodo, kad P. B. tarnybinis pranešimas, kuriame jis teigia, kad A. J. ir V. J. jį stumdė, neatitinka tikrovės. Sutinka su teisėjos pastebėjimais, kad dalis vaizdo įrašų nėra labai ryškūs ir aiškūs, todėl juos reikia pakankamai įdėmiai analizuoti, tačiau tai, kad J. G. įvykio vietoje nebuvo ir kad A. J. bei V. J. P. B. nestumdė, matosi akivaizdžiai. Nutartyje argumentuojama, kad iš antrojo oro uosto kamerų įrašo 23 val. 38 min. matyti, kaip pareigūnas patruliuoja ant skiriamosios juostos, arčiau atitvaro, nutolęs nuo ginčo pėsčiųjų perėjos, vėliau jis skiriamąja juosta eina link pėsčiųjų perėjos. Tačiau teismas neanalizavo tolimesnio vaizdo įrašo (23 val. 39 min. 58 sek.), iš kurio matosi, kad pareigūnas nuėjo ir įvykio metu atsistojo ant ginčo pėsčiųjų perėjos ir būtent dėl to V. J. sustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad įsitikintų, ar šis policijos pareigūnas neis toliau per perėją. Apeliantas pažymi, kad nėra tiek svarbu, ar policijos pareigūnas stovėjo ant perėjos ar ant jos ribos ar prie pat perėjos – pagal Kelių eismo taisyklių 37 p. reikalavimus „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų <...> perėjoje įėjusį pėsčiąjį.“ Apeliantas teigia, kad Palangos policijos komisariatas nutarime teisingai konstatavo, jog jis, V. J., būdamas vidutiniškai atidus ir atsargus vairuotojas, matydamas perėjoje stovintį žmogų (nagrinėjamu atveju policijos pareigūną), privalėjo sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų perėjoje sustojusį pėsčiąjį. Apeliantas nurodo, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog jam sustojus prieš perėją, P. B. kaip tik ir perėjo šią perėją.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentais, jog kilusius neaiškumus pašalintų papildomas tyrimas, o būtent – papildomas išimtinai kaltinančių asmenų parodymų patikrinimas: papildomos taksistų ir pareigūnų apklausos, nes administracinių teisės pažeidimų teisenos esmė yra greitai ir efektyviai išnagrinėti nesunkius teisės pažeidimus ir papildomas įrodymų rinkimas iš esmės prieštarautų pačiai trumpos ir greitos administracinių teisės pažeidimų teisenos esmei. Apeliantas teigia, jog teismo siūlomų kaltinimo liudytojų papildomos apklausos nepanaikintų pirminių jų parodymų prieštaravimo byloje esantiems vaizdo įrašams, todėl tokiais įrodymais remtis vis tiek nebūtų galima. Be to, tokie tyrimo veiksmai nieko nepakeistų, nes taksistų ir pareigūnų paaiškinimai yra fiksuoti byloje esančiuose dokumentuose tuo metu, kai šie asmenys nesitikėjo, kad gynyba sugebės gauti ir pateikti įvykių vaizdo įrašus. Dabar šie asmenys jau yra susipažinę su byloje esančiais vaizdo įrašais, todėl tiesiog pakeistų savo parodymus taip, kad jie neprieštarautų arba būtų artimi byloje esantiems vaizdo įrašams, tačiau dėl to jų esmė ir įrodomoji vertė nepadidėtų, nes šie parodymai būtų pakeisti. Pažymi, jog Palangos policijos komisariato nutarime aiškiai išdėstyta, kad abejonių dėl jo kaltės sukėlė kaltinančių įrodymų prieštaravimas vaizdo įrašams, todėl ir buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinę bylą.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui) galima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, tačiau teismas nepasisakė, kuo šis atvejis išimtinis ir kokius didelės apimties tyrimus šioje byloje reikėtų atlikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos komisariatas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-02 nutartį palikti nepakeistą, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos komisariatas Palangos miesto policijos komisariatas prašo Palangos miesto apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti Palangos policijos komisariato nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio pareigūnas 2014-08-06 V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis sustojo įlaipinti automobilio keleivį kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje bei sustojo arčiau kaip 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, draudimo poliso, privalomosios techninės apžiūros apskaitos lapo, tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas 2014-09-24 priėmė nutarimą protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinę teiseną V. J. nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje būtina nustatyti pažeidimo padarymo faktą, asmens kaltę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tik išsiaiškinus visus įrodinėjimo dalyko elementus galima tikėtis, kad tinkamai bus įgyvendinti administracinės teisenos uždaviniai. Administracinių teisės pažeidimų įrodinėjimo ribos paprastai suprantamos kaip tam tikra įrodymų visuma (apimtis), pakankama tam, kad byloje būtų neabejotinai nustatyti visi įrodinėjimo dalyko elementai. Todėl įrodinėjimo procese būtina surinkti optimalų kiekį informacijos, kad nebūtų nepagrįstai susiaurintos arba išplėstos įrodinėjimo ribos.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas, priimdamas nutarimą panaikinti protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje bei nutraukdamas administracinę teiseną V. J., nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti V. J. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo bei teisingo jo veikos kvalifikavimo ir tokiu būdu priėmė skubotą sprendimą. Kaip matyti iš nutarimo nutraukti administracinę teiseną, pareigūnas tokį savo nutarimą motyvavo iš esmės remdamasis tik vaizdo įrašo iš Vilniaus oro uosto, kur galbūt buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, bei iš dalies kitais rašytiniais įrodymais – tarnybiniais pranešimais, liudytojų A. J. bei A. B. rašytiniais paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama, priimant nutarimą. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas reiškia, kad privalu tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnas nesiėmė visų priemonių pašalinti iškilusiems prieštaravimams, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Teismas pagrįstai nurodė, jog iš naujo nagrinėjant bylą turėtų būti įvertinti ne tik rašytiniai įrodymai, vaizdo medžiaga, bet institucija turėtų papildomai apklausti policijos pareigūnus, byloje surašiusius tarnybinius pranešimus, asmenis, tiesiogiai mačiusius įvykį, nes tik tokiu būdu būtų pašalinti byloje kilę prieštaravimai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog būtina ištirti bei įvertinti ne tik paminėtus duomenis, bet ir V. J. atstovo pateiktų vaizdo įrašų bei nuotraukų duomenis.
Iš administracinėn atsakomybėn trauktino asmens apeliacinio skundo matyti, jog, jo nuomone, papildomas bylos aplinkybių tyrimas (liudytojų apklausa ir kt.) nepatvirtintų jo kaltės, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai yra tik subjektyvi apelianto nuomonė, bei atkreipia dėmesį, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Taigi, siekiant padaryti vienokias ar kitokias išvadas dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties, būtina išsamiai ir visapusiškai įvertinti visas bylos aplinkybes. Todėl anksčiau paminėti apelianto argumentai atmestini kaip niekuo nepagrįsti.
Iš administracinėn atsakomybėn trauktino asmens apeliacinio skundo taip pat matyti, jog jis pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos esmė yra greitai ir efektyviai išnagrinėti nesunkius teisės pažeidimus. Dėl tokių apelianto teiginių apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymai reglamentuoja ne tik greitą bylų nagrinėjimo procesą, tačiau ir teisėtų bei pagrįstų sprendimų priėmimą. Tokius sprendimus galima priimti tik išsamiai ir nešališkai ištyrus visus reikšmingus įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, papildomas įvykio aplinkybių tyrimas neprieštarautų administracinių teisės pažeidimų teisenos esmei.
Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nusprendė papildomų bylos aplinkybių tyrimui bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui. Pagal ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktą toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos kontekste aktuali ir ATPK 302 straipsnio 2 dalies norma, kurioje numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde. Be to, procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam (traukiamam) asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės.
Kaip matyti iš bylos duomenų, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato nutarimo nutraukti administracinę teiseną teismui buvo padavęs Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kuris skundu prašė panaikinti 2014-09-24 nutarimą ir grąžinti bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tokias skundo ribas pagrįstai darytina išvada, jog teismui pačiam atliekant papildomą išsamų bylos aplinkybių tyrimą dėl V. J. kaltės būtų buvusios peržengtos skundo ribos ir jeigu teismui būtų pagrindas daryti išvadą, jog V. J. kaltė įrodyta, neužtikrinta administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teisė būti apsaugotam nuo procesinio sprendimo, kuris pablogintų jo padėtį, priėmimo. Taigi vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu ir sąžiningu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada perduoti bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutarties naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nutartį ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.