Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio N. A. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1381-539/2017 pagal pareiškėjo antstolio N. A. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis N. A. kreipėsi į teismą su prašymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti mirusį skolininką K. K. jo turtinių teisių perėmėju valstybe, kurią atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM. Antstolis nurodė, kad jo kontoroje vykdomas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-560-559/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. K. išieškotojo AB SEB banko naudai. Skolininkas K. K. mirė ir jo palikimą perėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi antstolio N. A. prašymo pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino.Teismas nurodė, kad antstolis patvarkymais areštavo skolininko K. K. pinigines lėšas bankų sąskaitose. Nekilnojamojo turto areštas šioje byloje nebuvo taikytas, nes skolininkas nekilnojamųjų daiktų neturėjo. Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas šiuo atveju nebuvo praleistas (lėšos areštuotos iki skolininko mirties), tačiau piniginių lėšų areštas nurodytu atveju negali būti prilyginamas tinkamu kreditoriaus reikalavimo išviešinimu, nes jis nebuvo paskelbtas viešuose registruose. Apie piniginių lėšų areštą buvo informuoti tik konkretūs bankai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, ar vietos notaras būtų buvę tinkamai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą informuoti apie kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ pareikštą reikalavimą ir vykdomą išieškojimą. Antstolis apie skolininko mirtį buvo informuotas UAB (duomenys neskelbtini) grąžinus patvarkymą po skolininko mirties ir patikrinus Gyventojų registro duomenis – 2014 m. birželio 18 d. Šiuo atveju antstolis turėjo galimybę per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą informuoti kreditorių AB SEB banką apie kreditorinių reikalavimų pareiškimo galimybę, arba vietos notarą apie vykdomą išieškojimą iš skolininko tačiau vykdomojoje byloje tokių duomenų nėra. Teismas sprendė, kad piniginių lėšų areštas negali būti laikomas tinkamu pranešimu įpėdinei valstybei apie esančius skolininko K. K. kreditorius, o valstybė apie pareikštą konkretų reikalavimą buvo informuota praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Duomenų apie tai, kad kreditorius kreipėsi dėl šio termino atnaujinimo, byloje nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis N. A. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškimą tenkinti. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:Teismas neteisingai pritaikė bei pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad kreditorių reikalavimų pareiškimas priėmusiems palikimą įpėdiniams yra palikėjo kreditorių teisė (CK 5.63 str.), tuo labiau, kad net 2014 m. rugsėjo 17 d., praėjus 3 mėnesiams nuo skolininko mirties, nebuvo jokių duomenų apie priėmusius palikimą įpėdinius. Tai, kad apie kreditoriaus AB SEB banko reikalavimą priėmusį palikimą įpėdinį atskirai neinformavo antstolis, nereiškia, kad to nepadarė pats palikėjo kreditorius.Teismui pateikti dokumentai (vykd. b. l. 74-75) įrodo, kad palikėjo kreditorius AB SEB bankas buvo pranešęs priėmusiam palikimą įpėdiniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM apie savo reikalavimą ir palikimo priėmimo metu pastarajam jis buvo žinomas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2017 m. vasario 24 d. rašte nurodoma, kad palikėjas liko skolingas bankui 4345 Eur, o 2017 m. vasario 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodomas ir paties AB SEB banko 2016 m. spalio 19 d. raštas Nr. 07.04.08-16794, kuris buvo parengtas, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM dar net nebuvo priėmusiu palikimą įpėdiniu. Todėl palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą dar iki palikimo priėmimo (dar net nesant priėmusiems palikimą įpėdiniams), buvo įgyvendintas.Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio 1 dalyje (straipsnio dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d. (straipsnio dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.)).Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat, kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolio N. A. kontoroje vykdomas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-560-559/2013 dėl 4475,33 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. K. išieškotojo AB SEB banko naudai (vykd. b. l. 2-3). Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2013 m. gegužės 2 d. patvarkymu (vykd. b. l. 5). Antstolis 2013 m. gegužės 9 d. ir 2013 m. birželio 14 d. patvarkymais areštavo skolininko K. K. pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose (v. b. l. 13-16, 26-29), o 2013-06-14, 2013-08-23 ir 2014-05-26 patvarkymais antstolis nukreipė skolos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 38, 49, 61). 2017 m. vasario 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad po K. K. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika (vykd. b. l. 75).Apeliantas antstolis N. A. atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, kadangi palikėjo kreditorius AB SEB bankas buvo pranešęs priėmusiam palikimą įpėdiniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM apie savo reikalavimą ir palikimo priėmimo metu pastarajam jis buvo žinomas; todėl buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas, nes palikėjos įpėdinei valstybei informacija apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą buvo suteikta dar iki palikimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas K. K. mirė (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 69), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turėjo teisę pareikšti reikalavimus, baigėsi (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos taip pat nustatyta, kad antstolis apie skolininko mirtį buvo informuotas 2014 m. birželio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) grąžinus patvarkymą po skolininko mirties bei pateikus skolininko mirties liudijimo kopiją (vykd. b. l. 68-70). Byloje duomenų apie tai, kad iki nurodyto termino ((duomenys neskelbtini)) išieškotojas (kreditorius) AB SEB bankas ar išieškojimą vykdantis antstolis būtų pareiškęs apie AB SEB banko reikalavimą ir vykdomą išieškojimą palikimo vietos notarui, nėra. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad skolininko pinginių lėšų areštas buvo išviešintas Turto arešto registre, kuris yra prieinamas viešai visiems asmenims (LR Turto arešto registro įstatymo 5 str.). Apelianto atskirajame skunde minimas valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2017 m. vasario 24 d. raštas Nr. (28.8-08-4)-RNA-5871 Dėl paveldėto K. K. turto ir skolų bei su raštu antstoliui pateiktas 2017 m. vasario 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriame nurodomas kreditoriaus AB SEB banko 2016 m. spalio 19 d. raštas (vykd. b. l. 74-75), patvirtina, kad paveldėtoja valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, apie AB SEB banko reikalavimą buvo informuota praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Atsižvelgdamas į šios nutarties 10 – 11 punktuose išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantui antstoliui N. A. nepateikus duomenų, kad jis ar kreditorius AB SEB bankas pareiškė reikalavimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, taip pat nesant išviešintam turto arešto aktui, siekiant užtikrinti išieškotojo AB SEB banko reikalavimo patenkinimą, viešame registre, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė pakeisti skolininką vykdymo procese.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio ir CK 5.63 straipsnio nuostatas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.