Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 15 d. nutarties, kuria A. M. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi A. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, esant nepakaltinamam, pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis X psichikos sveikatos centre.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. gruodžio 4 d. gautas UAB „X klinika“ teikimas dėl A. M. pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi teikimas tenkintas ir A. M. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Nutartyje nurodyta, kad nei priverstinis gydymas ambulatoriškai, nei artimųjų pagalba nepaskatino A. M. laikytis jam sudaryto gydymo plano ir vartoti paskirtus medikamentus, socialiai pavojinga situacija taikant A. M. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę iš esmės nėra efektyviai sprendžiama. A. M. yra socialiai pavojingas, yra grėsmė, kad savo veiksmais ar neveikimu jis gali padaryti esminės žalos ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonės, A. M. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs A. M. skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai A. M. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitė į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

7. BK 98 straipsnis numato, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalies nuostatas priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šios priemonės taikymas priskiriamas išimtinai teismo kompetencijai. Teismas, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), ir į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės, turi įvertinti ir asmens psichinę sveikatą, ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. M. buvo konstatuoti psichikos sutrikimai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl kurių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įvykdymo metu A. M. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš savo šeimos narį, su kuriuo gyvena ir šiuo metu.

9. UAB „X klinika“ 2023 m. gruodžio 1 d. gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje dėl A. M. priverstinio gydymo sąlygų pakeitimo nurodyta, kad nuo 2023 m. birželio 7 d. pradėjus A. M. stebėjimą, jis konsultacijoms atvykdavo paskirtu laiku, tvarkingai apsirengęs, bendraudavo atvirai, prisipažindavo, kad vartoja alkoholį ir gausiai. Pripažįsta, kad neįsivaizduoja savo gyvenimo be alkoholio. Savo ligos ir situacijos atžvilgiu visiškai nekritiškas. Gydymui skirtų vaistų nevartoja (pagal e.sveikatos duomenis vaistai nenupirkti). Buvo rekomenduota lankytis priklausomybės ligų centre pas priklausomybės ligų psichiatrą, tačiau konsultacijoms nenuvyko. A. M. gydymas ambulatoriškai yra neefektyvus, kadangi jis per pusės metų gydymo laikotarpį nevartojo jam psichiatro paskirtų vaistų, jų neįsigydavo. Dėl ilgametės priklausomybės alkoholiui, besikartojančio alkoholio vartojimo dideliais kiekiais, nepaisant buvusių pavojingų gyvybei pasigėrimo epizodų, vengimo vartoti tiek gydytojo psichiatro, tiek gydytojo endokrinologo ambulatoriškai skiriamų medikamentų, visiškai nesusiformavusios kritikos savo ligos ir elgesio atžvilgiu sunku prognozuoti paciento elgesį esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Dėl to rekomenduojama pakeisti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminiame psichikos sveikatos centre į priverstinį gydymą stacionaro sąlygomis.

10. UAB „X klinika“ atstovė, gydytoja psichiatrė G. T., apklausiama apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu, nurodė, kad yra A. M. gydytoja. Pastarasis nuo 2017 m. lankėsi UAB „X klinika“ pas psichiatrą dėl priklausomybės alkoholiui. Nuo 2018 m. lankytis nustojo ir vėl pradėjo gavus teismo nutartį dėl priverstinio gydymo. Per šį laikotarpį pas psichiatrą jis lankėsi reguliariai, paskirtu laiku. Pokalbių metu jis patvirtino, kad ir toliau vartoja alkoholį. Kaip komplikacija jam išsivystė (duomenys neskelbtini). Jis nevartoja psichiatro paskirtų vaistų. Rizika yra didelė, kadangi jis toliau vartoja alkoholį ir įstatymo uždraustą veiką padarė vartojęs alkoholio. Jokie vaistai nesuderinami su alkoholiu ir gali būti pavojingi tiek sveikatai, tiek gyvybei pagal tai, kiek alkoholio išgers. Buvo atvejis, kai vasaros pradžioje tvarkant dokumentus dėl neįgalumo nustatymo, A. M. atvyko į kliniką girtas ir elgėsi neadekvačiai, buvo piktas, keikėsi. Jis savo ligai yra visiškai nekritiškas, supranta, kad blogai elgiasi, bet teigia, kad ir toliau taip darys. Stacionarinį gydymą siūlo dėl turimos priklausomybės alkoholiui ir dėl to, kad A. M. vengia paskirto gydymo, t. y. vengia vartoti vaistus.

11. Apygardos teismo vertinimu, visuma nurodytų duomenų patvirtina, kad apylinkės teismo išvada, jog šiuo metu A. M. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra pakankamai efektyvi, yra pagrįsta. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, periodinis gydytojo stebėjimas neužtikrina tinkamos A. M. elgesio kontrolės – pastarasis savo elgesiu kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, ambulatorinio stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos centras negali užtikrinti efektyvaus A. M. gydymo, todėl, neskiriant stacionarinio stebėjimo, nėra galimybės užtikrinti jo psichikos būklės stabilumo.

12. Atsakant į A. M. skundo argumentą, kad psichiatrės išvados yra neteisingos, pagrįstos jo paties praeityje buvusių įvykių jai papasakojimu, pažymima, kad 2023 m. gruodžio 1 d. išvadą pateikė ne viena psichiatrė, o komisija, sudaryta iš gydytojų R. J., G. T. bei socialinės darbuotojos V. A.. Iš minėtos išvados turinio ir teisme duotų G. T. paaiškinimų matyti, kad buvo aprašomi tiek A. M. praeities įvykiai, kuomet dėl besaikio alkoholio vartojimo buvo kilęs pavojus jo gyvybei, tiek ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikotarpiu buvęs A. M. elgesys, jo nekritiškas požiūris į savo ligą, skirto gydymo atsisakymas. Todėl abejoti šios išvados teisingumu nėra pagrindo.

13. A. M. konstatuoti psichikos sutrikimai – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nulėmę baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą. Atsižvelgus į tai, kad A. M. jam konstatuotų psichikos sutrikimų nesigydo, nevartoja jam skirtų vaistų, nevyksta gydytis į priklausomybės ligų centrą, toliau vartoja alkoholį ir neketina atsisakyti jo vartojimo, dėl ko jo elgesys yra neprognozuojamas, daroma išvada, kad jis kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Dėl to apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi pagrįstai A. M. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitė į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

14. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti dėl asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, skunde išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.