Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-900-667/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-28
Bylos Nr.
1-900-667/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00742-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Nukentėjusysis
O. B.
Kaltinamasis
G. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-900-667/2014(Proceso Nr. 1-20-1-00742-2013-3)Procesinio sprendimo kategorija: (S)
1.1.6.3; 12.1.10.1 (N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 28 d.

Kauno bapylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, dalyvaujant prokurorui Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai O. B., kaltinamajam G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1956-08-10 Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Empirija“ direktoriaus pavaduotoju, gyvenantis Kaune, Veiverių g. 32-13, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. K. 2013 m. gegužės 20 d. apie 12.05 val. Kaune, Mituvos gatvėje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo S. Raštikio g. link Savanorių pr., sankryžoje, sukdamas į kairę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 35 punkto reikalavimus tuo, kad įvažiuodamas į šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją nedavė kelio perėja, iš dešinės pusės pagal jo judėjimo kryptį, esant leidžiamam pėstiesiems šviesoforo signalui, ėjusiai pėsčiajai O. B., ją kliudė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. l d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė kad jis 2013-05-20 apie 12.00 val., Kaune, vairavo darbo automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) važiavo Kaune Mituvos gatve link Savanorių pr., šioje sankryžoje tuo metu buvo įvykusi avarija, jis užsidegus žaliam šviesoforo signalui jis pradėjo atlikinėti posūkį į kairę, apvažinėti stovintį mikroautobusą ir tuo metu nepamatė pėsčiųjų perėją ėjusią nukentėjusiąją ir ją kliudė automobiliu, po to jis sustojo, išlipo ir nuėjo pažiūrėti kas jai nutiko, sužinojo, kad jis ją sužalojo. Iki teismo posėdžio jis su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam pretenzijų neturi, apie tai parašė savo rašte teismui, todėl prašo, kad būtų tuo pagrindu teisme nutraukta prieš jį byla.

Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytais įrodymais.

Nukentėjusioji O. B. parodė, kad 2013-05-20 apie 12.00 val., Kaune, Savanorių prospekte ėjo per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai pėstiesiems tuo metu degė žalias šviesoforo signalas. Jai einant trečia eismo juosta ir priartėjus prie pėsčiųjų salelės, per perėją važiavęs automobilis nesustojo, kliudė jai koją. Į gydymo įstaigą kreipėsi sekančią dieną. Teisme nukentėjusioji nurodė, kad ji kaltinamajam atleido, jie susitaikė ir nori, kad prieš jį būtų nutraukta baudžiamoji byla. Ji byloje civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 27).

Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2003/13(02) nurodyta, kad O. B. nustatyta dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžis, kairės čiurnos nubrozdinimas laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 47).

Iš Administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad joje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013 m. gegužės 20 d. apie 12.05 val. Kaune, Savanorių pr. – Mituvos g. sankryžoje (b. l. 5-15).

Ikiteisminio tyrimo metu O. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 litų žalos priteisimo (b. l. 30-43). Teismui ji pateikė raštą, iš kurio matyti, kad jai eismo įvykio metu padaryta turtinė ir neturtinė žala atlyginta, kad ji avarijos kaltininkui G. K. pretenzijų neturi, civilinis atsakovas draudimo bendrovė „Compensa TU S.A. V. Insurance Group“ jai atlygino 2500 Lt, o G. K. – 1000 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu O. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 (keturi tūkstančiai) litų sumos (b. l. 30-43). Teismui ji pateikė raštą, iš kurio matyti, kad jai eismo įvykio metu padaryta turtinė ir neturtinė žala atlyginta, kad ji avarijos kaltininkui G. K. pretenzijų neturi, draudimo bendrovė „Compensa TU S.A. V. Insurance Group“ jai atlygino 2500 Lt, o G. K. – 1000 Lt.

Remiantis bylos medžiaga teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. K. pažeidė Kelių eismo taisykles ir yra kaltas dėl jo kaltės 2013-05-20 padaryto eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajai O. B. buvo padarytas nesunkaus sveikatos sutrikdymas. Išdėstyti byloje ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam G. K. anksčiau neteistas (b.l. 45), baustas administracine tvarka (b.l. 51-52), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 50).

Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja ir ji jam atleido, žalą atlygino, bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra sunkių padarinių (nukentėjusioji pasveiko), kaltinamasis neteistas ir nėra anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka po nusikalstamos veikos padarymo baustas nebuvo, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką BK 38 str. 1 d. pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, nenustatyta (BK 38 str. 2 d.).

BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis G. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdama blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas – yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis G. K. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 107 punkto reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka, turėjo tik vieną galiojantį baustumą – 2012-11-23 baustas pagal ATPK už kelio ženklų nesilaikymą, 50 Lt baudą sumokėjęs. Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdama blaivus, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamajam G. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta kardomoji, ji jam neskirtina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307 str.,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir pritaikius BK 38 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja O. B..

Baudžiamą bylą nutraukti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. K. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius