Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. U., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., šiuo metu suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, teistas: 1) 2008-11-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2d. (3 epizodai), 180 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., 65 str. laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., vadovaujantis LR BK 92 str., 82 str., 87 str. 1 d., 2 d., 1 p. bausmės vykdymą atidedant 1 m., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2) 2010-01-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 258 str. 2 d. – areštu 35 paroms, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str. 1 d. 1p., pagal 2010-01-18 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendį paskirtą bausmę subendrinant su 2008-11-17 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 5 mėn., vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d. 2 d., 82 str., 87 str. paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 12 mėnesiui paskiriant elgesio apribojimą ir įpareigojimą nuo 20 val. iki 7 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti ir uždrausti be šią priemonę kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; 3) 2010-04-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. – terminuotu laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 64 str. 3 d. pagal 2010-04-02 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendį paskirtą bausmę subendrinant su 2008-11-17 nuosprendžiu ir paskiriant - laisvės atėmimą 2 m. 9 mėn.; 4) 2010-07-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. – areštu 20 parų, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1p., bausmę subendrinant su 2010-04-02 nuosprendžiu, bausmes visiškai sudedant ir paskirta galutinė 2 m. 9 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmė; 5) 2010-08-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. (2 epizodai), vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., - 40 arų arešto, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., paskirtą bausmę subendrinant su 2010-07-09 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimas 2 m. 10 mėn.; 6) 2011-02-18 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. – areštu 20 parų, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p., 2 d., subendrinti su 2010-08-25 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimu 2 m. 10 mėn. 15 d., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., teistas: 1) 2014-10-22 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., - viešaisiais darbais 6 mėnesiams, dirbant 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 64? str. paskirtą bausmę sumažinant 1/3 ir paskirta viešieji darbai 4 mėnesiams, dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teistumas neišnykęs.

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. U. (toliau - P. U.), R. L. (toliau – R. L.), A. S. (toliau – A. S.) atvirai pagrobė svetimą turtą bendrininkų grupėje.

P. U., R. L. ir A. S., veikdami bendrininkų grupėje, atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y. 2015 m. sausio 12 d., apie 11.00 val., P. U. būdamas kartu su R. L. AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, R. L. stovint eilėje prie kasos, finansinės operacijos atlikimui patalpoje, pamatė, kad gretimoje kasoje L. G. keičia didelę sumą pinigų bei priėjo prie R. L. ir apie tai jam pasakė, R. L. žvilgsniu ir kitokiais konkliudentiniais veiksmais pritarus P. U., tokiu būdu P. U. supratęs, kad R. L. sutinka kartu įvykdyti L. G. priklausančio turto grobimą, po to kartu su R. L. sulaukė, kol L. G. baigs pinigų keitimo operaciją ir išėjo iš AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus, įsėdo į gatvėje jų laukusio A. S. vairuojamą automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sulaukė kol iš AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus išeis L. G., po to stebėdami kuria kryptimi ji eina (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis persekiojo L. G. iki 2015 m. sausio 12 d, apie 12 val., kol ji įėjo į savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kiemą, po ko A. S. vairuojamą automobilį sustabdžius ties įėjimo į kiemą varteliais, P. U. išlipo iš automobilio ir nusekė paskui L. G., o A. S. su automobilio galinėje sėdynėje sėdėjusiu R. L. nuvažiavo į gatvės galą laukti P. U., tuo metu P. U. įbėgo į L. G. gyvenamojo namo kiemą, iš L. G. rankų išplėšė 29 eurų vertės rankinę, su joje buvusiais 2233,89 eurais, 51,84 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonu „Nokia C-01“ su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, 29 eurų vertės pinigine su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelėmis, kurių bendra vertė 9 eurai bei L. G. ir E. G. dokumentais, po ko užsikišęs rankinę po drabužiais nubėgo link P. R. gatve lėtai riedančio A. S. vairuojamo automobilio, kuriame jo laukęs R. L., atidarė galines keleivio dureles, taip padėdamas P. U. greičiau įsėsti į automobilį, o A. S. padidino vairuojamo automobilio greitį ir kartu su automobilyje buvusiais R. L. ir P. U. pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo bendrais tyčiniais veiksmais atvirai pagrobė svetimą, L. G. priklausantį 2323,73 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

P. U. nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 178 str. 2 d. numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (kasacinė nutartis Nr. 2K-91/2013). Iš 2015 m. sausio 12 d. L. G. pareiškimo ir parodymų teisme matyti, kad 2015 m. sausio 12 d., apie 12 val., kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), rakinant duris, pribėgęs nepažįstamas vyriškis išplėšė iš rankų rankinę (1 t., b. l. 32) bei pasišalino nubėgdamas. Vadinasi, pagrobimas įvykdytas atvirai. Tą patvirtina ir paties P. U. parodymai teisiamajame posėdyje, kuomet jis parodė, kad jis pamatė, kad moteris įėjo į kiemą, iš jos rankų išplėšė rankinę ir pabėgo, o nukentėjusioji jam nesipriešino.

Aukščiau aprašytų duomenų visuma patvirtina tai, kad P. U. atvirąją vagystę įvykdė tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrobimo sąvokos turinys (objektyvieji požymiai) visada turi būti atskleidžiami kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika, pagrobimo turinyje, siejant jį su subjektyviaisiais veikos požymiais, turi būti ir svetimo turto pasisavinimo elementas. Veikos kvalifikavimui pagal BK178 straipsnį gali turėti įtakos kaltininko veiksmų su paimtu turtu turinys, kuriais remiantis atskleidžiamas ir subjektyviųjų požymių turinys, patvirtinantis, ar turto paėmimas buvo, ar nebuvo susijęs su ketinimais jį pasisavinti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti kaltininko tyčią t. y. jo ketinimus svetimo turto atžvilgiu (kasacinė nutartis Nr. 2K–228/2013). Šios bylos kontekste, įrodant veikos objektyviuosius požymius, kartu galima daryti išvadą, kad P. U. suvokė, kad L. G. priklausantis turtas yra jam svetimas ir jis neturi teisės neatlygintinai atvirai jo pasisavinti, suvokė, kad dėl jo veikimo L. G. patirs materialinę žalą, tačiau jis norėjo neatlygintinai užvaldyti svetimą L. G. priklausantį turtą, jį užvaldė ir toliau su juo elgėsi kaip su savu. Teisiamajame posėdyje P. U. nurodė, kad laiptinėje paslėpė dalį pinigų, dalį pasiėmė su savimi, iš kurių vėliau sumokėjo A. S. 200 eurų. Teisiamajame posėdyje teisiamojo posėdžio pirmininkas pagarsino liudytojos M. S. parodymus (2 t., b. l. 48-51; 52-53 b. l.), kuriuose matyti, kad P. U. jai 2015 m. sausio 12 d. apie 13 val. pirko M. S. megztinį už 189 Lt iš PC (duomenys neskelbtini), atsiskaitė 500 eurų kupiūra, o tai taip pat patvirtina, kad byloje ir V. U. automobilyje rastas kvitas, patvirtinantis atsiskaitymą už moterišką megztinį (1 t., b. l. 116-122) yra tas pats, kuris gautas, perkant megztinį M. S. parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Ištirtų įrodymų pagalba galima teigti, kad su pavogtais pinigais P. U. elgėsi kaip su savu turtu.

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Vagystės bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009).Vagystės vykdytoju (bendravykdytoju) pripažįstamas toks asmuo, kuris pilnai ar iš dalies realizuoja BK 178 straipsnio atitinkamoje dalyje aprašytus veikos objektyviuosius požymius.

Šioje byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad vagystė yra įvykdyta bendrininkų grupėje (BK 24 str., 25 str. 1 d.). Byloje yra pakankamai duomenų, kad P. U., R. L. ir A. S. buvo susitarę pagrobti svetimą turtą ir visi jie suvokė, jog dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme. Teismas pažymi, kad kaltininko atvirai paimtas turtas nėra laikomas pasisavintu tol, kol jam yra realus pavojus būti sulaikytam nukentėjusiojo, apsaugos darbuotojų, policijos, pašalinių asmenų ir pan., o galimybė valdyti, naudoti, disponuoti turtu atsiranda tik tada, kai jis pasišalina iš nusikaltimo įvykio vietos. P. U. pagrobus rankinę jis bėgo prie jo laukusio A. S. vairuojamo automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, P. U. atbėgant, jau po truputį judėjo. R. L. atidarė važiuojančio automobilio dureles, taip sudarydamas sąlygas P. U. greičiau įlipti į automobilį, o tik įlipus P. U., A. S. padidino greitį ir pasišalino iš įvykio vietos. Tiek R. L., tiek A. S. veiksmai sudarė sąlygas greičiau pasišalinti iš įvykio vietos ir pabaigti nusikalstamą veiką. Ištyrus ikiteisminio tyrimo metu duotus R. L. parodymus matoma, kad iki tol, kol buvo išlipęs prie (duomenys neskelbtini) ir ėjo pirkti cigarečių į kioską, P. U. jam su A. S. pasakė, kad reikėtų pasekti vieną močiutę. Jie su A. S. jam nieko neatsakė, kas reiškia, kad sutiko su jo pasiūlymu. Jis nežino, ar A. S. žinojo, kad močiutė turi eurų, nes jis suprato, kad P. U. “nusitaikė” į tą močiutę iš banko (3 t. 109 b. l.). Taip pat parodė, kad jis suprato, kad jie seka močiutę (3 t. 111 b. l.).Vėliau teisiamajame posėdyje P. U. parodė, kad prieš įvykį, kai jis jau ėjo į nukentėjusios kiemą atimti rankinės, kitiems automobilyje buvusiems draugams jis pasakė, kad jį paleistų ir pavažiuotų toliau. Jis R. L. ir A. S. konkrečiai nesakė, kad ruošiasi atimti nukentėjusiosios rankinę, tačiau jie tai turėjo suprasti. Šie duomenys, o taip pat tai, kad grįžus po įvykio, P. U. nurodė važiuoti iš įvykio vietos, taip pat tai, kad jis dalinosi pinigais su R. L. ir A. S., tai yra dalinosi, nes žinojo, kad ir šių asmenų indėlis vagystėje buvo reikšmingas, tik patvirtina, kad P. U. suprato, kad jie veikia bendrai.

Teismas iš P. U. kaltinimo šalina aplinkybę „R. L. pasilenkus link L. G. įsitikinti P. U. perduotos informacijos turiniu“, kadangi iš bylos duomenų negalima padaryti išvados, kad R. L. žvilgsnis AB (duomenys neskelbtini) patalpose į nukentėjusiosios L. G. pusę buvo įsitikinti P. U. perduotos informacijos turiniu, kas apimtų ir įsitikinimą dėl L. G. disponuojamų pinigų kiekio.

P. U. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

R. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, patikrinęs ir išsamiai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, įvairių įrodymų šaltinių duomenis jungdamas į nuoseklią visumą daro išvadą, kad R. L. padarė BK 178 str. 2 d. aprašytą nusikaltimą - atvirąją vagystę – R. L., veikdamas bendrininkų grupėje su P. U. ir A. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y. 2015 m. sausio 12 d., apie 11.00 val., būnant kartu su P. U. AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), R. L. stovint eilėje prie kasos, finansinės operacijos atlikimui patalpoje, P. U. pamačius, kad gretimoje kasoje L. G. keičia didelę sumą pinigų bei priėjus prie R. L. ir apie tai jam pasakius, R. L. žvilgsniu bei kitokiais konkliudentiniais veiksmais pritarė P. U., kartu įvykdyti L. G. priklausančio turto grobimą, po to P. U. kartu su R. L. sulaukė, kol L. G. baigs pinigų keitimo operaciją ir išėję iš AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus, įsėdo į gatvėje jų laukusio A. S. vairuojamą automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sulaukė kol iš AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus išeis L. G., po to stebėdami, kuria kryptimi ji eina (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis persekiojo L. G. iki 2015 m. sausio 12 d, apie 12 val., kol ji įėjo į savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kiemą, po ko A. S. vairuojamą automobilį sustabdžius ties įėjimo į kiemo varteliais, P. U. išlipo iš automobilio ir nusekė paskui ją, o A. S. su automobilio galinėje sėdynėje sėdėjusiu R. L. nuvažiavo į gatvės galą laukti P. U., tuo metu P. U. įbėgo į L. G. gyvenamojo namo kiemą, iš L. G. rankų išplėšė rankinę, su joje buvusiais 2233,89 eurais bei L. G. ir E. G. dokumentais, po ko užsikišęs rankinę po drabužiais nubėgo link P. R. gatve lėtai riedančio A. S. vairuojamo automobilio, kuriame jo laukęs R. L., atidarė galines keleivio dureles, taip padėdamas P. U. greičiau įsėsti į automobilį, o A. S. padidino vairuojamo automobilio greitį ir kartu su automobilyje buvusiais R. L. ir P. U. pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo bendrais tyčiniais veiksmais atvirai pagrobė svetimą, L. G. priklausantį 2323,73 eurų vertės turtą.

Pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tuomet, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008).

Kaip minėta, vagystės vykdytoju (bendravykdytoju) pripažįstamas toks asmuo, kuris pilnai ar iš dalies realizuoja BK178 straipsnio atitinkamoje dalyje aprašytus veikos objektyviuosius požymius. Šiuo atveju greitas pasišalinimas iš įvykio vietos yra reikšminga sudėtinė veikos dalis, nes tai padėjo užvaldyti pagrobtą turtą, o šioje vagystės dalyje R. L. betarpiškai dalyvavo. Analizuodamas objektyviuosius požymius, teismas pažymi, kad R. L. atidarė automobilio galines dureles, kadangi tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek P. U., tiek R. L., tą patvirtino ir liudytoja O. J. P. Yra prieštaravimai, ar automobilio durelės atsidarė ir P. U. įšoko į važiuojantį, ar į stovintį automobilį. Teisiamojo posėdžio metu R. L. teigė dureles atidaręs stovinčiam automobiliui, o atidarė todėl, kad norėjo išlipti „nusilengvinti“, o taip jau sutapo, kad tuo metu prie automobilio atsirado P. U. ir įlipo. Teismas tokius parodymus vertina kritiškai, tokia R. L. situacijos versija yra jo gynybinė pozicija. Teismas nustatė, kad automobilis važiavo iš lėto, ir tuomet atsidarė automobilio durelės bei į automobilį įlipo P. U., ši aplinkybė pilnai įrodyta. Visų pirma, nustačius aplinkybę, kad durelės buvo atidarytos važiuojančiam automobiliui, tampa visai nelogiška R. L. versija apie tai, kad jis atidarė automobilio dureles, norėdamas išlipti, nes iš važiuojančio automobilio išlipimas nėra galimas. Papildomai R. L. parodymų patikrinimui teismas ištyrė ikiteisminio tyrimo metu duotus P. U. ir R. L. parodymus, kurie yra priešingi parodymams, kurie duoti teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu P. U. parodė, kad tuomet, kai pagrobė rankinę, bėgo į lėtai važiuojantį A. S. automobilį, jam būnant beveik prie automobilio galinės durelės lygtais prasidarė, tiksliai neprisimena, ir jis įšoko į vidų. Jie nebuvo dėl to sutarę, tačiau, kiek jis suprato, pamatęs jį, R. L. suprato, kad reikia taip padaryti ir padarė (2 t. 147 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodė, kad A. S. automobilis lėtai važiavo, o kodėl A. S. važiavo lėtai, jis paaiškinti negali, bet jis atsisuko ir pamatė atbėgantį P. U., pradarė jam iš vidaus galines automobilio dureles, jis įšoko į lėtai važiuojantį automobilį ir tada jie greitai iš ten išvažiavo (3 t. 110 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu R. L., aiškindamas savo parodymų ikiteisminio tyrimo metu turinį, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jam pasakė ką geriau sakyti, kad būtų pritaikytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 641 str. Teisiamojo posėdžio metu apklausta tyrėja paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant R. L., buvo pasiūlyta papasakoti įvykio aplinkybės, išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus, kadangi jis turi tokią teisę. Antrosios apklausos metu R. L. pakeitė parodymus, teigdamas, kad gailisi ir nori prisipažinti, nes žino, kad bausmė gali būti sumažinta vienu trečdaliu, visos apklausos darytos dalyvaujant advokatui, jokių įkalbinėjimų nebuvo, po to R. L. susipažino su protokole užfiksuotu turiniu, R. L. skaitė, kas ten buvo parašyta, neišreiškė pastabų dėl surašyto protokolo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. J. P. parodė, kad automobilis, kurio numeris buvo 531, važiavo, o jaunuolis bėgo tiesiai į automobilį, kai jaunuolis sėdo į automobilį, automobilis nebuvo sustojęs nei sekundei, tai ji matė, kad atsidarius durelėms, iš automobilio niekas nemėgino išlipti, nes automobilis važiavo. Duomenų visuma patvirtina, kad teisiamajame posėdyje R. L. duoti kai kurie parodymai yra prieštaraujantys visiems kitiems byloje esantiems duomenim, todėl teismas jais nesivadovauja tiek, kiek jie prieštarauja visumai kitų bylos įrodymų.

Siekiant nustatyti R. L. psichinį santykį su vykdoma nusikalstama veika, teismas vertina, kad R. L. konkliudentiniais veiksmais pritarė nusikalstamos veikos įvykdymui. Teisiamojo posėdžio metu R. L. neigė, kad jis suprato, kad jie seka L. G., jo užimta pozicija tokia, kad apie nusikalstamą veiką jis sužinojo gerokai po įvykio, tai yra, kai jau buvo paieškomas. Tuo tarpu ištyrus ikiteisminio tyrimo metu duotus R. L. parodymus matoma, kad iki tol, kol buvo išlipęs prie (duomenys neskelbtini) ir ėjo pirkti cigarečių į kioską, P. U. jam su A. S. pasakė, kad reikėtų pasekti vieną močiutę, kuri, kaip anksčiau teigė P. U., turi daug pinigų, nes keitėsi juos banke. Jie su A. S. jam nieko neatsakė, kas reiškia, kad sutiko su jo pasiūlymu. Jis nežino, ar A. S. žinojo, kad močiutė turi eurų, nes jis suprato, kad P. U. “nusitaikė” į tą močiutę iš banko (3 t. 109 b. l.). R. L. taip pat parodė, kad jis suprato, kad jie seka močiutę (3 t. 111 b. l.). Tokiu būdu šiais ikiteisminio tyrimo metu gautais parodymais patikrinant teisiamajame posėdyje duotus R. L. parodymus, matome, kad jie yra prieštaraujantys. Papildomai tikrinant teisiamajame posėdyje duotus R. L. parodymus P. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nustatyta, kad P. U., eidamas R. L. pasakė, kad nemažai pinigų turi L. G., tai yra turėjo galvoje, kad reikėtų juos paimti, bet ar tai pasakė garsiai, neprisiminė. Jam R. L. nei kažką sakė, bet jis suprato, kad tylėdamas jam pritaria (2 t. 146 b. l.). Kad buvo išankstinis susitarimas tarp bendrininkų įvykdyti vagystę, teismo vertinimu, laikytinas ir P. U. prašymas, kad R. L. ir A. S. palauktų jo su automobiliu prieš pat nueinant pagrobti rankinės, o jau grįžus su pagrobta rankine R. L. ir A. S. veiksmai padedant pasitraukti iš įvykio vietos patvirtina prieš tai buvusio konkliudentinio ir dalinai žodinio (prašymas palaukti) susitarimo įvykdyti vagystę įgyvendinimą. P. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis R. L. ir A. S. konkrečiai nesakė, kad ruošiasi atimti nukentėjusiosios rankinę, tačiau jie tai turėjo suprasti. Kai jis jau ėjo į nukentėjusios kiemą atimti rankinės, kitiems automobilyje buvusiems draugams jis pasakė, kad jį paleistų ir pavažiuotų toliau. Grįžęs į automobilį, jis pasakė „važiuok“ ir neaiškino, kas įvyko. R. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad P. U., prieš eidamas paimti rankinės pasakė „palaukit“, o jie P. U. laukė kitoje vietoje. Šie P. U. parodymai patvirtina, kad R. L. ir A. S. žinojo ir pritarė nusikalstamos veikos įvykdymui. Toliau analizuojant subjektyviąją pusę, svarbus ir R. L. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodė, kad po įvykio jis grįžo ir nuėjo pas P. U. į namus, o tada abu ėjo iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur einant P. U. padavė jam tris kupiūras po 500 Eurų. Duodamas tuos pinigus jis jam sakė kažką panašaus į “paimk, kad draugė nematytų, važiuosim jos paimt į Šiaulius” (3 t. 105 b. l.; 3 t. 110 b. l.), jis, kuomet gavo 3 kupiūras po 500 eurų, pagalvojo, kad neblogai, o minties apie tai, kad paklius policijai, nebuvo (3 t. 111 b. l.). Šie parodymai prieštarauja teisiamajame posėdyje duotiems R. L. parodymams, kuriais jis parodė, kad negavo pinigų iš P. U., o P. U. tik sumokėjo už maistą kavinėje, nes ikiteisminio tyrimo metu R. L. nurodė, kad jis mokėjo už maistą kavinėje (nurodydamas, kad savanoriškai vaišino P. U. ir A. S.), tačiau ir žaisdamas kazino gautais iš R. S. pinigais (3 t. 100, 106, 111 b. l.). Teisiamajame posėdyje duotus parodymus paneigia ir P. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad vėliau, prie namų, laiptinėje jis peržiūrėjo dar kartą tuos pinigus ir padavė R. L. 3 kupiūras po 500 eurų, o kitus pasiliko pas save, kai išėjo iš laiptinės, pasakė R. L., kad jis grąžintų dvi kupiūras po 500 eurų, pasakė, kad R. L. eitų, o jis pats nubėgo į antrą savo namo laiptinę ir ten pirmo aukšto elektros skydinės apačioje paslėpė tas dvi kupiūras po 500 eurų. P. U. neprisiminė, ar R. L. tikrai atidavė, kas liko iš tų pinigų, nes R. L. mokėjo už pietus iš tos kupiūros (2 t. 148 b. l.). R. L. pinigus leido ne P. U. nurodymu, o su iš P. U. gautais pinigais elgėsi kaip su savu turtu, vaišino draugus neatsiklausdamas P. U., tai reiškia žinojo, kad šie pinigai jam priklauso kaip dalis iš bendrais veiksmais pasisavinto turto. Todėl nustatyta, kad automobilio durelės buvo atidarytos važiuojančiam automobiliui ir tai R. L. tai padarė, sąmoningai siekdamas palengvinti pasišalinimą iš įvykio vietos, tai yra kaip vagystės bendrininkas.

Nagrinėjant, ar R. L. suvokė, kad bus padaryta atviroji vagystė, ar paprastoji vagystė, teismas vertina, kad gali būti, kad iš anksto ir nebuvo sutarta, ar vagystė bus įvykdyta atvirai ar slaptai ir tuomet bus pagrobiami pinigai, tačiau tai nėra svarbu teisiniam veikos vertinimui, nes iš visų aplinkybių matoma, kad buvo veikiama neapibrėžta tyčia būdo, kuriuo bus paimami pinigai, atžvilgiu, o esant neapibrėžtai tyčiai, kvalifikuojama pagal padarinius, atitinkamai kaip atviroji vagystė.

Teismas vertina, kad automobilių durelių atidarymas buvo sąmoningas R. L. veiksmas, siekiant palengvinti P. U. patekimą į automobilį ir įvykdyti vagystę. Nors kaltinamasis R. L. teismo posėdžio metu neigė bet kokį susitarimą daryti nusikalstamas veikas, tačiau visi bylos duomenys patvirtina, kad toks susitarimas buvo, teisines išvadas dėl jo patikimumo pateikė teismas, išanalizavęs įrodymų visumą (Kasacinė nutartis Nr. 2K–23/2013), o R. L. parodymai vertinami kaip vengimas tiesos, siekiant išvengti atsakomybės.

Teismas iš R. L. kaltinimo šalina aplinkybę „R. L. pasilenkus link L. G. įsitikinti P. U. perduotos informacijos turiniu“, kadangi iš bylos duomenų negalima padaryti išvados, kad R. L. žvilgsnis AB (duomenys neskelbtini) patalpose į nukentėjusiosios L. G. pusę buvo įsitikinti P. U. perduotos informacijos turiniu, kas apimtų ir įsitikinimą dėl L. G. disponuojamų pinigų kiekio. Teismas iš R. L. kaltinimo taip pat šalina aplinkybę (duomenys neskelbtini) mieste, A. S. davė nurodymus kur važiuoti, sustoti ir laukti, taip“, kadangi iš bylos duomenų negalima padaryti išvados, kad R. L. ir P. U. davė nurodymus A. S.

Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu prašė jo veiką kvalifikuoti pagal BK 189 str. Pagal BK 189 str. baudžiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika nuo vagystės pirmiausia skiriasi objektyviaisiais požymiais. Šios veikos atveju kaltininkas turto nepagrobia, nes turtas jau anksčiau būna pagrobtas, užvaldytas ar pasisavintas, o kaltininkas prie to niekaip neprisidėjo (nebendrininkavo padarant nusikalstamą veiką). Bendrininkų susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali būti sudaromas bet kokia forma, bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas norimas rezultatas. Kaip minėta, vagystės vykdytoju (bendravykdytoju) pripažįstamas toks asmuo, kuris pilnai ar iš dalies realizuoja BK 178 straipsnio atitinkamoje dalyje aprašytus veikos objektyviuosius požymius. Kadangi byloje nustatyta, kad R. L. įgyvendino dalį BK 178 straipsnio 2 dalyje aprašytų objektyviųjų požymių, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, tai, kad R. L. atidarė dureles važiuojančiam automobiliui ir taip palengvino P. U. įsėsti į automobilį ir taip visiems bendrai galutinai užvaldyti L. G. turtą, rodo, kad R. L. suprato, kad daiktas yra vagiamas, patvirtina R. L. suvokimą ir norą prisijungti prie daromos nusikalstamos veikos, todėl jo veiksmai vertinami kaip bendrininkavimas, pagrobiant svetimą turtą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o ne kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas pagal BK189 straipsnio 1 dalį.

Teismas iš R. L. kaltinimo šalina aplinkybę „taip motyvuodamas jį ir sukurstydamas bei sustiprindamas P. U. pasiryžimą“, kadangi ši aplinkybė abstraktaus pobūdžio, kurio nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas. Atsižvelgiant į P. U. asmenybę, jam R. L. pritarimas buvo visai nebūtinas ir neįtakojo jo apsisprendimo daryti nusikalstamą veiką, o jis ją būtų daręs bet kuriuo atveju ir tuomet, jei R. L. būtų neprisijungęs prie nusikalstamos veikos darymo.

R. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

A. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, patikrinęs ir išsamiai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, įvairių įrodymų šaltinių duomenis jungdamas į nuoseklią visumą daro išvadą, kad A. S. veikdamas bendrininkų grupėje su P. U. ir R. L. atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y. 2015 m. sausio 12 d., apie 11.00 val., P. U. ir R. L., kai L. G. baigė pinigų keitimo operaciją ir išėjo iš AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus, įsėdo į gatvėje jų laukusio A. S. vairuojamą automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sulaukė, kol iš AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus išeis L. G., po to stebėdami kuria kryptimi ji eina (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) mieste, P. U. davė nurodymus, kur važiuoti, sustoti ir laukti, o A. S. vykdė duotus nurodymus ir taip (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis persekiojo L. G. iki 2015 m. sausio 12 d., apie 12 val., kol ji įėjo į savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kiemą, po ko A. S. savo vairuojamą automobilį sustabdė ties įėjimo į kiemą varteliais, o P. U. išlipus iš automobilio ir nusekus paskui ją, A. S. su automobilio galinėje sėdynėje sėdėjusiu R. L. nuvažiavo į gatvės galą laukti P. U., tuo metu P. U. įbėgęs į L. G. gyvenamojo namo kiemą iš L. G. rankų išplėšė rankinę, su joje buvusiais 2233,89 eurais, mobiliojo ryšio telefonu „Nokia C-01“ bei L. G. ir E. G. dokumentais, po ko užsikišęs rankinę po drabužiais nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatve lėtai riedančio A. S. vairuojamo automobilio, kuriame R. L., atidarė galines keleivio dureles, taip padėdamas P. U. greičiau įsėsti į automobilį, o A. S. padidino vairuojamo automobilio greitį ir kartu su automobilyje buvusiais R. L. ir P. U. pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo bendrais tyčiniais veiksmais padėjo atvirai pagrobti svetimą, L. G. priklausantį 2323,73 eurų vertės turtą.

Kaip minėta, vagystės vykdytoju (bendravykdytoju) pripažįstamas toks asmuo, kuris pilnai ar iš dalies realizuoja BK 178 straipsnio atitinkamoje dalyje aprašytus veikos objektyviuosius požymius. Šiuo atveju P. U. įlipimo į automobilį būdas bei pasišalinimo greitis iš įvykio vietos yra reikšminga sudėtinė veikos dalis, kurioje A. S. betarpiškai dalyvavo, nes byloje neginčijama, kad jis vairavo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuodamas objektyviuosius požymius, teismas pažymi, kad byloje yra prieštaravimai, ar atsidarant automobilio durelėms ir P. U. įšokant į automobilį, automobilis, kurį vairavo A. S., važiavo, ar stovėjo. Taip pat yra prieštaravimai, ar automobilis iš įvykio vietos, į jį įlipus P. U., išvažiavo nedideliu (normaliu) greičiu, ar labai greitai. Teisiamojo posėdžio metu R. L. teigia dureles atidaręs stovinčiam automobiliui. Teisiamojo posėdžio metu A. S. pasakė, kad P. U. įsėdo į stovinčio automobilio galą. Tą patį teisiamojo posėdžio metu pasakė P. U. Teisiamojo posėdžio metu A. S. nurodė, kad iš įvykio vietos automobilis išvažiavo negreitai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja O. J. P. parodė, kad automobilis, kurio numeris buvo (duomenys neskelbtini), važiavo, o jaunuolis bėgo tiesiai į automobilį, tuomet atsidarė automobilio durelės, jaunuolis įsėdo ir greitu tempu automobilis nuvažiavo. Kai jaunuolis sėdo į automobilį, automobilis nebuvo sustojęs nei sekundei. Atliekant parodymų patikrinimą, nagrinėti P. U., R. L., A. S., O. J. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Juose P. U. parodė, kad, ištraukęs iš nukentėjusios rankų rankinę, nubėgo į gatvę pro vartelius ir ta gatvele tiesiai, matė, kad lėtai važiuoja A. S. automobilis, jam būnant beveik prie automobilio, galinės durelės lygtais prasidarė, tiksliai neprisimena, ir jis įšoko į vidų. Jie nebuvo dėl to sutarę, tačiau, kiek jis suprato, pamatęs jį R. L. suprato, kad reikia taip padaryti ir padarė. Jis įsėdo į vidų ir A. S. jau dideliu greičiu išvažiavo iš ten (2 t. 147 b. l.). Nagrinėjant R. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, matoma, kad jie su A. S., paleidę P. U., lėtai važiavo, kodėl A. S. važiavo lėtai, jis nežino ir paaiškinti negali, bet jis atsisuko ir pamatė atbėgantį P. U., pradarė jam iš vidaus galines automobilio dureles, jis įšoko į lėtai važiuojantį automobilį ir tada jie greitai iš ten išvažiavo (3 t. 110 b. l.). O. J. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė panašius parodymus, kaip ir teisme, tik tuomet papildomai parodė, kad įsėdus jaunuoliui automobilis šoktelėjo ir nuvažiavo didžiuliu greičiu (2 t. 75-76 b. l.). Papildomai patikrinant parodymus ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, iš 2015 m. kovo 26 d. akistatos protokolo tarp liudytojos O. J. P. ir A. S. matyti, kad jos teigimu, automobilis, stovėjęs P. R. g. riedėjo ir į jį įšoko gatvele bėgęs asmuo – vaikinas, kuris buvo apsirengęs tamsiai. A. S. nesutiko su tokiais liudytojos parodymais ir teigė, kad jo vairuojamas automobilis stovėjo (2 t., b. l. 78-79). Išanalizavęs visus duomenis, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje pateikti R. L., A. S., P. U. kai kurie parodymai yra nepatikimi ir jais nesivadovauja. Šie parodymai prieštarauja tų pačių asmenų parodymams, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjams, o taip pat yra priešingi liudytojos O. J. P. parodymams, kurie duoti ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Toks kaltinamųjų elgesys, keičiant parodymus, aiškinamas užimta gynybine pozicija. A. S. parodymai verčia suabejoti ir juose esantys prieštaravimai. Teisiamajame posėdyje jis parodo, kad nematė rankinės, matė, kad kažką turėjo P. U. užsikišęs už striukės. O vėliau, kuomet gavo 200 eurų iš P. U. jis parodė, kad suprato, kad kažkas negerai, kad tie pinigai iš rankinuko, tai reiškia A. S. žinojo apie pavogtos rankinės egzistavimą, o A. S. parodymus galima aiškinti kaip užimtą gynybinę poziciją, informaciją pateikiant taip, kaip naudinga jam pačiam. Tuo tarpu liudytojos O. J. P. parodymai išliko nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, šiuos parodymus patvirtino ir P. U. ir R. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas laiko juos patikimais. Teismas laiko įrodyta, kad iš karto po įvykio, P. U. su pagrobta rankine bėgo prie A. S. automobilio, kuris ruošdamasis sprukti iš įvykio vietos, labai negreitai judėjo, į judantį automobilį įlipus P. U., automobilis dideliu greičiu nuvažiavo.

Siekiant suvokti A. S. psichinį santykį su vykdoma nusikalstama veika, teismas vertina, kad A. S. konkliudentiniais veiksmais pritarė nusikalstamos veikos įvykdymui. Iš bylos duomenų galima padaryti išvadą, kad A. S. suprato, kad jie ne šiaip važinėja detalių P. U. automobiliui, kaip jis pats teigė teisiamajame posėdyje, o sekė nukentėjusiąją. Ištyrus ikiteisminio tyrimo metu duotus R. L. parodymus matoma, kad iki tol, kol buvo išlipęs prie (duomenys neskelbtini) ir ėjo pirkti cigarečių į kioską, P. U. jam su A. S. pasakė, kad reikėtų pasekti vieną močiutę, kuri, kaip anksčiau teigė P. U., turi daug pinigų, nes keitėsi juos banke. Jie su A. S. jam nieko neatsakė, kas reiškia, kad sutiko su jo pasiūlymu (3 t. 109 b. l.). Kad buvo išankstinis susitarimas tarp bendrininkų įvykdyti vagystę, teismo vertinimu, laikytinas ir P. U. prašymas, kad R. L. ir A. S. palauktų jo su automobiliu prieš pat nueinant pagrobti rankinės, o jau grįžus su pagrobta rankine R. L. ir A. S. veiksmai padedant pasitraukti iš įvykio vietos patvirtina prieš tai buvusio konkliudentinio ir dalinai žodinio (prašymas palaukti) susitarimo įvykdyti vagystę įgyvendinimą. Taip pat subjektyvioji pusė įrodoma analizuojant A. S. veiksmus, kurie yra objektyvieji veikos požymiai. Teismo vertinimu, labai lėtas važiavimas, išleidus P. U., žinant, kad P. U. turi pasirodyti netrukus, nes jis pats prašė palaukti, o ne automobilio stovėjimas vietoje, parodo, kad buvo nenorima atkreipti į automobilį dėmesio, sustojant prie kurio nors konkretaus namo mažoje gatvelėje, o tuo pačiu ir būti pačioje patogiausioje išvažiavimui padėtyje, nes riedančiam automobiliui yra daug lengviau pasiekti didesnį greitį, taip pat neprarandamas laikas išvažiavimui iš vietos, kadangi byloje nustatyta, kad buvo slidu, todėl, jei būtų išvažiuojama iš vietos, būtų reikėję išvažiuoti labai lėtai, o tai būtų apsunkinę pasišalinimo iš įvykio vietos greitį. P. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis R. L. ir A. S. konkrečiai nesakė, kad ruošiasi atimti nukentėjusiosios rankinę, tačiau jie tai turėjo suprasti. Kai jis jau ėjo į nukentėjusios kiemą atimti rankinės, kitiems automobilyje buvusiems draugams jis pasakė, kad jį paleistų ir pavažiuotų toliau. Grįžęs į automobilį, jis pasakė „važiuok“ ir neaiškino, kas įvyko. R. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad P. U., prieš eidamas paimti rankinės pasakė „palaukit“, o jie P. U. laukė kitoje vietoje. Šie P. U. parodymai taip pat patvirtina, kad R. L. ir A. S. žinojo ir pritarė nusikalstamos veikos įvykdymui. Toliau analizuojant subjektyviąją pusę, svarbus ir A. S. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Iš teisiamajame posėdyje duotų P. U. parodymų matyti, kad kai iš jo kiemo važiavo link Šiaulių, davė 200 eurų A. S., kad jį pavežiotų. Iš teisiamajame posėdyje duotų A. S. parodymų matyti, kad grįžęs į P. U. ir R. L. kiemą, jis jiems paskambino ir jie susitiko parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Ten P. U. jam padavė 200 eurų ir liepė įsipilti kuro už vežiojimus ir pavežimą į Šiaulius, tuomet jau suprato, kad pinigai iš rankinuko, kad kažkas ne taip. Parodymų patikrinimui nagrinėti A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad po įvykio, kai paėmė P. U. ir R. L. automobiliu BMW nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini), P. U. atsisėdo priekyje, pasakė “važiuojam į Šiaulius”, padavė 10 eurų, pasakė “čia kuro užpilsi” bei dar davė 200 eurų, tai buvo 2 kupiūros po 100 eurų ir pasakė “čia tau, nusipirksi ką nors”. Jis tuos pinigus paėmė, paklausė “už ką”, o P. U. atsakė “už gerą darbą”. Parodė, kad liko nesupratęs, bet daugiau neklausinėjo, manė, kad pinigai už vežiojimą. Parodymai šiek tiek skiriasi, nes ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad už kurą gavo 10 eurų, o 200 eurų dar už kažką, „už gerą darbą“, tuo tarpu teisiamajame posėdyje buvo parodyta, kad A. S. gavo tik 200 eurų ir jie buvo, už pavežiojimą. Nesant daugiau parodymų, teismas negali vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kaip įrodymais, tačiau jais gali tikrinti teisiamajame posėdyje gautus parodymus. Aplinkybių visuma rodo, kad už kurą turėjo būti sumokėta apie 10 eurų, o visus kitus pinigus A. S. gavo „už gerą darbą“. Taigi A. S. nekėlė klausimo, kodėl P. U. davė jam tuos pinigus, vėliau juos leido ne P. U. nurodymu, pirko sportinio tipo (duomenys neskelbtini) kelnes, už kurias sumokėjo 40 eurų (4t. 39 b. l.), tai yra su iš P. U. gautais pinigais elgėsi kaip su savu turtu, tai reiškia žinojo, kad šie pinigai jam priklauso kaip dalis iš bendrais veiksmais pasisavinto turto.

Teismas vertina, kad automobilio važiavimo būdas buvo sąmoningas A. S. veiksmas, siekiant nesustoti ir greičiau pasišalinti nepastebėtiems iš įvykio vietos, palengvinant įvykdyti vagystę. Nors kaltinamasis A. S. teismo posėdžio ir ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu neigė bet kokį susitarimą daryti nusikalstamas veikas, tačiau visi bylos duomenys patvirtina, kad toks susitarimas buvo, teisines išvadas dėl jo patikimumo pateikė teismas išanalizavęs įrodymų visumą

Teismas pažymi, kad nagrinėjant dėl to, ar A. S. suvokė, kad bus padaryta atviroji vagystė, ar paprastoji vagystė, visai gali būti, kad iš anksto ir nebuvo sutarta, ar vagystė bus įvykdyta atvirai ar slaptai, tačiau tai nėra svarbu teisiniam veikos vertinimui, nes iš visų aplinkybių matoma, kad buvo veikiama neapibrėžta tyčia būdo, kuriuo bus paimami pinigai, atžvilgiu, o esant neapibrėžtai tyčiai, kvalifikuojama pagal padarinius, atitinkamai kaip atviroji vagystė.

Teismas iš A. S. kaltinimo šalina aplinkybę „R. L. pasilenkus link L. G. įsitikinti P. U. perduotos informacijos turiniu“, kadangi iš bylos duomenų negalima padaryti išvados, kad R. L. žvilgsnis AB (duomenys neskelbtini) patalpose į nukentėjusiosios L. G. pusę buvo įsitikinti P. U. perduotos informacijos turiniu, kas apimtų ir įsitikinimą dėl L. G. disponuojamų pinigų kiekio, taip pat iš R. L. kaltinimo šalina aplinkybę „ir R. L.“, kadangi iš bylos duomenų negalima padaryti išvados, kad R. L. ir P. U. davė nurodymus A. S.

A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo P. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p.). P. U. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 12 str.), teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs (2 t. 104-115 b.l.), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų (2 t., 124-126 b. l.), VŠĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų Psichiatrijos pacientų registre nėra (2 t. 117 b. l.), VšĮ Šiaulių respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra (2 t. 119 b. l.), nedirbantis (2 t., 120 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (2 t, 121 b. l.). Atsižvelgiant į kaltinamojo P. U. padarytą nusikalstamą veiką, į P. U. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kuri rodo, kad P. U. linkęs nusikalsti, nesistengia pasitaisyti, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio, moralės normų, teismas, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus P. U. terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., 54 str., 58 str. 1 d., nuostatas bei individualizuojant kaltinamajam P. U. bausmę, skirtinas straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas, bausmė mažesnė, nei sankcijos bausmės vidurkis.

Į bausmės laiką P. U. įskaitytinas suėmimo laikas nuo 2015-01-14 iki kardomosios priemonės suėmimo taikymo termino pabaigos dienos (2 t. 167-168, 172-173, 178-179 b. l., 4 t. 169-171 b. l., į šį terminą įskaičiuotas ir laikino sulaikymo laikas), ir laikyti P. U. atlikusį dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kardomąją priemonę – suėmimą taikyti iki įsiteisėjusio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p.). R. L. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 12 str.), teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs (3 t. 64-72 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (3 t., 88-90 b. l.), VŠĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų Psichiatrijos pacientų registre nėra (3 t. 81 b. l.), VšĮ Šiaulių respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra (3 t. 83 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (3 t, 84 b. l.) Atsižvelgiant į kaltinamojo R. L. padarytą nusikalstamą veiką, į R. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, kuri rodo, kad R. L. linkęs nusikalsti, nesistengia pasitaisyti, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio, moralės normų, teismas, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus R. L. terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., 54 str., 58 str 1 d., nuostatas bei individualizuojant kaltinamajam R. L. bausmę, skirtinas straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas, bausmė mažesnė, nei sankcijos bausmės vidurkis.

Paskirtoji bausmė subendrintina su 2011 m. balandžio 1 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio pirmą ir antrą dalį – taikytinas iš visiško sudėjimo principas, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį.

Į bausmės laiką R. L. įskaitytinas suėmimo terminas nuo 2015-01-13 iki 2015-04-13 (139 t. 139-147 b. l., į šį terminą įskaičiuotas ir laikino sulaikymo laikas) ir laikyti R. L. atlikusį dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti. Priimant nuosprendį R. L. atžvilgiu ir paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsiranda BPK 122 str. numatyti pagrindai skirti suėmimą, kadangi R. L. gali pasislėpti nuo dalyvavimo procese, tai yra nuosprendžio vykdymo, todėl negalima švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl teismas R. L. skiria kardomąją priemonę suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 12 str.), teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs (4 t. 6-14 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (4 t., 24-30 b. l.), VŠĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų Psichiatrijos pacientų registre nėra (4 t. 16 b. l.), VšĮ Šiaulių respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra (4 t. 18 b. l.), nedirbantis (4 t., 19 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (4 t, 20 b. l.). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. S. padarytą nusikalstamą veiką, į A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, teismas, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., 54 str., 58 str. 1 d., nuostatas bei individualizuojant bausmę, paskyrus A. S. straipsnio sankcijoje nurodytą piniginę baudą, mažesnę, nei sankcijos bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką A. S. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2015-01-13 16.00 val. iki 2015-01-15 13.40 val., tai yra 2 paros (4 t. 64-66 b. l.) ir laikyti A. S. atlikusį dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Taigi teismų praktikoje, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta ne asmens teisė gauti žalos atlyginimą, o įstatymus leidžiančio valstybės organo pareiga įstatymu reglamentuoti asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą. Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę.

Šios bylos atveju yra aktualūs turtinės ir neturtinės žalos klausimai. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Dėl ieškovo teisės į pinigines sumas už neturtinę žalą turėtų būti nusprendžiama atsižvelgiant į faktinį ieškovą ir žuvusįjį siejusių santykių pobūdį. Priteisiamos sumos turi būti teisingos. Tai reiškia, kad jos turi būti priteisiamos paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir piniginių sumų už neturtinę žalą paskirties. Iš to išplaukia, kad esminis priteisiamos neturtinės žalos dydžio kriterijus yra kilę padariniai, kurių sunkumas nustatomas pagal sunkaus sužalojimo sukeltus fizinio, psichinio ir socialinio pobūdžio padarinius ir jų švelnėjimo perspektyvą ar vertinant žuvusiojo ir ieškovo buvusio tarpusavio ryšio glaudumą. Gyvybės atėmimo bylose pagrindinis neturtinės žalos dydžio kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšys. Piniginių sumų už neturtinę žalą paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą. Nesant įstatyme nustatytų orientacinių už neturtinę žalą priteistinų sumų dydžių, jų apskaičiavimo išeities taškas turi būti teismų praktikoje analogiškose bylose nusistovėjusi suma. Priteistinas neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienam ieškovui individualiai.

Nukentėjusioji L. G. 2015 m. kovo 18 d. pareiškė civilinį ieškinį byloje, vėliau 2015 m. liepos 8 d. pareiškė patikslintą ieškinį, kuriame solidariai iš atsakovų P. U., R. L., A. S. prašė priteisti 1708,89 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuonis ir aštuoniasdešimt devynis euro centus) patirtos turtinės žalos ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos. Taip pat solidariai iš atsakovų P. U., R. L., A. S. prašė priteisti 42,05 Eur patirtų proceso išlaidų. Taip pat solidariai iš atsakovų P. U., R. L., A. S. prašė priteisti 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Taip pat solidariai iš atsakovų P. U., R. L., A. S. prašė priteisti išlaidas turėtas advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus dokumentus 400 Eur, taip pat papildomai prašė priteisti dar 600 Eur išlaidas turėtas advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus dokumentus (4 t. 140 – 153 b. l.).

L. G. pripažinta civiliniu ieškovu (1 t. 49 b. l.).

Kaltinamieji P. U., R. L., A. S. yra kaltinamieji byloje, civiliniai atsakovai, jie patys pagal įstatymus atsako už padarytą žalą (BPK 111 str.).

Taigi, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas esant visoms trims sąlygoms vienu metu: 1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala (turtinė arba neturtinė); 2) asmuo pripažintas kaltu nusikalstamos veikos padarymu; 3) tarp asmens nustatytos nusikalstamos veikos ir fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Aukščiau ištirtų ir įvertintų įrodymų bei kitų duomenų visuma nustatyta, kad L. G. padaryta žala. P. U., R. L. ir A. S. yra pripažįstami kaltais šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos padarymu. Tarp P. U., R. L. ir A. S. įvykdytos nusikalstamos veikos ir L. G. padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusiosios turtinė žala nustatoma pasitelkiant turtinę žalą patvirtinančiais dokumentais: iš bylos duomenų nustatyta, kad bendrais veiksmais P. U., R. L. ir A. S. pagrobė 2323,73 eurų vertės turtą, kurį sudarė 29 eurų vertės rankinė, rankinėje buvusiais 2233,89 eurais, 51,84 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonu „Nokia C-01“ su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, 29 eurų vertės pinigine, 9 eurų vertės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelėmis. Tai, kad pagrobta buvo 2233,89 eurai pinigais, yra pagrindžiama teisiamajame posėdyje gautais nukentėjusiosios L. G. parodymais, kuriame ji parodė, kad palaiko savo pateiktą civilinį ieškinį, kaltinamojo P. U. parodymais, iš kurių matyti, kad jis disponavo pavogtais mažiausiai 2200 eurų. Taip pat tai pagrindžiama 2015 m. sausio 12 d. L. G. pareiškimu (1 t., b. l. 32). Nagrinėjant AB (duomenys neskelbtini) bankas (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) valiutos pirkimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-01-12 11.04 val., pagal kurį matoma, kad už 7713,17 Lt įsigyta 2233,89 Eur (1 t. 87 b. l.), todėl laikoma nustatyta, kad rankinėje buvo 2233,89 eurai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad L. G. yra grąžinti 525 eurai (1 t. 135 b. l., 2 t 30 b. l.), todėl iš viso negrąžinta 1708,89 Eur pinigais. Iš bylos duomenų matyti, kad L. G. 2015 m. kovo 12 d. pateikė prašymą grąžinti jai priklausančią juodos spalvos odinę rankinę, juodos spalvos piniginę, parduotuvių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vaistinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuolaidų korteles, „mobilaus ryšio telefoną „NOKIA C1“ su Tele 2 Pildyk SIM kortele (1 t. 88 b. l.). Šiaulių AVPK vyr. tyrėja T. išnagrinėjusi šį L. G. prašymą, 2015 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą dėl daiktų grąžinimo, pagal kurį nutarė grąžinti L. G. juodos spalvos odinę rankinę, juodos spalvos piniginę, parduotuvių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vaistinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuolaidų korteles, „mobilaus ryšio telefoną „NOKIA C1“ su Tele 2 Pildyk SIM kortele (1 t. 89 b. l.). Iš L. G. parašo ant 2015 m. kovo 12 d. gautų daiktų pakvitavimo matyti, kad L. G. buvo grąžinta juodos spalvos odinė rankinė, juodos spalvos piniginė, parduotuvių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vaistinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelės, „mobilaus ryšio telefonas „NOKIA C1“ su Tele 2 Pildyk SIM kortele, ir L. G. dėl grąžintų daiktų pretenzijų neturi (1 t. 91 b. l.). Iš išdėstytų duomenų teismas daro išvadą, kad ieškinio dalis dėl 1708,89 Eur patirtos turtinės žalos tenkintina pilnai.

Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas, tam tikslui nagrinėti teismų praktikoje priteisiamų žalų dydžiai. Teismas sutinka su tuo, kad nukentėjusiajai yra padaryta neturtinė žala, neabejoja ir jos nurodytais motyvais dėl neturtinės žalos atsiradimo, ką patvirtina ir byloje esanti informacija (4 t. 146 b. l.). Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad padaryta nusikalstama veika yra kitokia, nei dažniausiai būna pagal šį straipsnį nukentėjusiems asmenims veika - buvo pagrobtos viso gyvenimo L. G. santaupos (1 t. 43 b. l.), kas patvirtina L. G. pergyvenimų mastą. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atitinkamai neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nevertintini atskirai konkrečia pinigine suma ar atitinkamu proporcingu dydžiu, todėl šie kriterijai nesumuojami, o vertinama jų visuma, siekiant teisingo neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, konstatuotina, kad ieškinyje prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai, nukentėjusios prašytas priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos dydis, tenkintinas iš dalies.

Civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti proceso išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad L. G. patyrė 42,05 Eur proceso išlaidų (4 t. 147 – 149 b. l). Vadovaujantis BPK 105 str. 1 d. yra priteistinos visos L. G. prašomos priteisti proceso išlaidos.

Civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad L. G. patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t. 150, 153 b. l). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. yra priteistinos visos L. G. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Teismas pažymi, kad teismų praktika iki 2014 – ųjų metų nebuvo vienoda. Ieškovė remiasi kasacine praktika, suformuluota nutartyje Nr. 3k-3-373/2006, tačiau ja remiasi fragmentiškai. Minėtoje nutartyje buvo suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.“ Vadovaujantis šia nutartimi būtų galima teigti, kad kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamosios vyksta iki pat teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Be to, galutinis procesinis sprendimas pirmosios instancijos teisme nėra galutinis, todėl, pasiremiant ieškovės nutartimi, nebūtų galima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nes įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, pirmiausiai būtų nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr.2K-234/2010). Tačiau tai yra sudėtingas teisės klausimas, todėl šiuos santykius naujai išaiškino išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija byloje Nr. 3K-7-144/2014, iš kurios išplaukia, kad procesinės palūkanos baudžiamojoje byloje yra priteisiamos, tačiau esant dviem sąlygoms: a) bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir b) kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šioje byloje yra abi sąlygos, reikalavimas priteisti procesines palūkanas atsirado patikslintame ieškinyje, paduotame 2015 m. liepos 8 d., todėl ieškinio dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo yra tenkinama iš dalies – priteisiamos 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos – 2015 m. liepos 8 d.

Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pateikė prašymą Nr. 40-S-80073, 2015 m. rugsėjo 14 d., kuriame prašė pripažinti proceso išlaidomis 17,52 Eur už ikiteisminio tyrimo metu paimtos transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervežimo paslaugas. Iš bylos duomenų matoma, kad automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervežamas iš jo pateikimo vietos į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą, kur šis daiktas buvo tiriamas (2 t. 4 – 16 b. l.). Atsižvelgiant į BPK 103 str. 5 p., šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš P. U., R. L. ir A. S..

Nagrinėjant bylą, P. U. buvo skirta gynėja N. L., 2015-01-13 pateikusi advokato orderį LA Nr. 379274 (2 t., b. l. 131 ). Byloje gauta 2015-09-30 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-1203 (04.8) iš kurios matyti, kad už P. U. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 125,53 Eur.

Nagrinėjant bylą, R. L. buvo skirta gynėja S. K., 2015-01-14 pateikusi advokato orderį LA Nr. 310565 (3 t., b. l. 94 ). Byloje gauta 2015-09-30 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-1203 (04.8) iš kurios matyti, kad už R. L. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 125,53 Eur.

Nagrinėjant bylą, A. S. buvo skirta gynėja J. Š., 2015-01-14 pateikusi advokato orderį LA Nr. 369239 (4 t., b. l. 34 ). Byloje gauta 2015-09-30 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-1203 (04.8) iš kurios matyti, kad už A. S. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 125,53 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad P. U., R. L., A. S. yra sunki finansinė padėtis, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,

nusprendžia:

P. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2015-10-28.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti P. U. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. spalio 28 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą taikyti iki įsiteisėjusio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio pirmąja, antrąją dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2011 m. balandžio 1 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikytinas visiško sudėjimo principas, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams su 9 MGL, t. y. 338,85 eurų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti R. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. balandžio 15 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2015-10-28.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Paskirti kardomąją priemonę suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki įsiteisėjusio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 20 MGL, tai yra 753,20 eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmės laiką A. S. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-01-13 16.00 val. iki 2015-01-15 13.40 val., tai yra 2 paras ir laikyti A. S. sumokėjusį 4 MGL, tai yra 150,64 eurų paskiros baudos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. G. priteisti solidariai iš P. U., R. L. ir A. S. 1708,89 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt devyni euro centus) turtinės žalos.

L. G. priteisti solidariai iš P. U., R. L. ir A. S. 42,05 Eur (keturiasdešimt du eurus ir penkis euro centus) patirtų proceso išlaidų.

L. G. priteisti solidariai iš P. U., R. L. ir A. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

L. G. priteisti solidariai iš P. U., R. L. ir A. S. 500 Eur (penki šimtus eurų) neturtinės žalos.

L. G. priteisti solidariai iš P. U., R. L. ir A. S. 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 8 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.

Užtikrinant priteistos sumos reikalavimą, 3250,94 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų ir devyniasdešimt keturių euro centų) sumai, taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą P. U., R. L., A. S. turtui, areštuojant jų banko sąskaitose esančias pinigines lėšas 3250,94 Eur ribose.

Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti solidariai iš P. U., R. L. ir A. S. 17,52 Eur (septyniolika eurų ir penkiasdešimt du euro centus) patirtų proceso išlaidų.

Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.