Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui G. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovo tėvui pasirašant įteikimo pažymoje. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas G. Š. su UAB „mogo LT“ 2017 m. spalio 31 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT“ už mokestį suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę VOLVO S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. Transporto priemonės perdavimo faktą patvirtina atsakovo pasirašytas 2017 m. spalio 31 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ sutartį su atsakovu nutraukė 2018 m. birželio 15 d. Apie sutarties nutraukimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. birželio 15 d. pranešimu.

Nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. periodine reikalavimo teisių pardavimo – pirkimo ir perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk Management Services“ OU, kuris 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, kuriai Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Faktinė reikalavimo teisių į atsakovą perleidimo diena – 2019 m. liepos 17 d.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu. Be to, atsakovui yra įteiktas ir ieškinys su jo priedais. Taigi atsakovas yra tinkamai informuotas ne tik apie nagrinėjamą bylą, bet ir apie tai, jog pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teises ieškovui, o ieškovas laikytinas turinčiu teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pradinės kreditorės pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (pradiniam kreditoriui ar ieškovui), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti nuomos įmokas, iš atsakovo ieškovui priteistina 504,05 Eur nuomos mokesčio.

Sutarties 10.8 punktu šalys susitarė, kad jei sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, atsakovas įsipareigoja mokėti 5 proc. dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu. Bylos duomenimis sutartis tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus buvo nutraukta atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovas nurodė, kad sutarties nutraukimo metu transporto priemonės vertė sudarė 3160,38 Eur, todėl atsakovo mokėtina suma yra 158,02 Eur (3160,38 x 5 proc.). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistina 158,02 Eur baudos.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties 10.3 punktą, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti iki 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 45,36 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nesumokėjo nuomos įmokų, ieškovo reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 45,36 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 707,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 16,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ieškovo naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 1,87 Eur neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai 504,05 Eur (penkis šimtus keturis eurus 5 ct) nuomos mokesčio, 158,02 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 2 ct) baudos, 45,36 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 36 ct) delspinigių, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (707,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,00 Eur (šešiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.