- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- 2S-1198-657/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20568-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, uždarajai akcinei bendrovei „Inventora“
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3039-199/2016 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, uždarajai akcinei bendrovei „Inventora“, trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti žemės sklypo Nr. 163 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., 2008 m. vasario 20 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, sudarytą UAB „Inventora“ grupės vadovo bei matininko L. S., neteisėtu ir jį panaikinti, kaip suklastotą neatitinkantį tikrovės bei surašytą atbuline data; pripažinti su Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriumi suderintą žemės sklypo Nr. 163 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris 163) priklausančio savininkui J. Č., 2010 m. vasario 26 d. geodezinių matavimų planą kadastro numeris (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti; panaikinti 2010 m. kovo 29 d. atsakovui J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), adresų (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris 163) patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre (b.l. 3-14).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi ieškinį reikalavimų dalyse dėl žemės sklypo Nr. 163 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., 2008 m. vasario 20 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo bei dėl 2010 m. kovo 29 d. atsakovui J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris 163) patikslintų kadastro duomenų registracijos panaikinimo Nekilnojamojo turto registre atsisakė priimti (b.l. 83-85). Teismas konstatavo, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 ieškovės reikalavimas pripažinti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, sudarytą AB „Inventora“ grupės vadovo bei matininko L. S., neteisėtu ir jį panaikinti kaip suklastotą, neatitinkantį tikrovės bei surašytą atbuline data, buvo atmestas. Kadangi dėl šio ieškovės reikalavimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ieškinį dalyje dėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto pripažinimo negaliojančiu atsisakytinas priimti. Reikalavimas panaikinti patikslintus kadastro duomenis yra nukreiptas į nekilnojamojo turto registro tvarkytojo viešojo administravimo veiklą. Atsižvelgęs į Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas darė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pastarasis ieškovės reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio, jis teismingas administraciniam teismui, todėl jis atsisakytinas priimti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovė G. V. prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 88-95). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė netinkamai, pažeisdamas procesines teisės normas, ir neproporcingai apribojo apeliantės teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
5.1. Nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų. Teismas buvo šališkas, nes ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisėtos sudėties teismas. Kauno apygardos teismui panaikinus Kauno apylinkės teismo teisėjos Olgos Šinkarenko 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perdavus ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, antrą kartą to paties ieškinio priėmimo klausimą negalėjo spręsti ta pati teisėja.
5.2. Teismas neteisingai sprendė klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo. Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis byloje vyrauja. Prašomas panaikinti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2010 m. kovo 29 d. sprendimas yra administracinio pobūdžio ir ginčas dėl tokio akto panaikinimo nagrinėjamas administraciniame teisme. Kiti ieškinio reikalavimai, yra civilinio teisinio pobūdžio, be to, ieškinio reikalavimą dėl 2010 m. vasario 26 d. geodezinių matavimų plano panaikinimo Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi priėmė, todėl byla turi nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.
5.3. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto normas, kadangi CPK 137 straipsnio 2 dalis numato pagrindus, kokiais atvejais teismas atsisako priimti ieškinį, o atsisakyti ieškinį priimti dalyje šioje teisės normoje nenumatyta. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dalyje dėl žemės sklypo Nr. 163 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č. 2008 m. vasario 20 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nepagrįstai sutapatino ginčo nagrinėjimo iš esmės institutą su pradine bylos iškėlimo teisme stadija – ieškinio priėmimu.
5.4. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dalyje dėl ribų paženklinimo – parodymo akto pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, todėl, kad dėl šio ieškovės reikalavimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 dėl žemės sklypo ribų nustatymo ieškovė G. V. patikslintame ieškinyje reiškė reikalavimus atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, o šioje byloje UAB „Inventora“ yra atsakove ir joje įtrauktas naujas atsakovas – VĮ Registrų centras. Taigi, civilinių bylų Nr. 2-115-540/2012 ir Nr. 2-3039-199/2016 šalys nėra tos pačios. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 teismas reikalavimą dėl 2008 m. vasario 20 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto atsisakė nagrinėti, t. y. nurodytos aplinkybės nebuvo teisinio nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas toje byloje. Šis ieškovės reikalavimas nebuvo pirmosios bylos nagrinėjimo objektas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išspręstas. Todėl šios bylos ieškinys yra naujas ir netapatus išnagrinėtajam.
Šalies argumentai
6. Apeliantė 2016 m. balandžio 11 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir naujus įrodymus – 2016 m. kovo 17 d. G. V. atskirojo skundo 1 lapo su teismo rezoliucija kopiją, 2016 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo pavaduotojos einančios teismo pirmininko pareigas Linos Žemaitienės nutarties dėl civilinių bylų Nr. 2-1872-475/2016, Nr. 2-3039-199/2016 sujungimo kopiją, 2015 m. gruodžio 2 d. G. V. ieškinio 1 lapo be teismo rezoliucijos kopiją (b.l. 117-122). Prašė pateiktus dokumentus priimti, kadangi neturėjo galimybės juos pateikti pirmos instancijos teisme.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą VĮ Registrų centras prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 100-101). Nurodė, jog teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2010 m. kovo 29 d. atsakovui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre, kaip nenagrinėtiną bendros kompetencijos teisme. Nutartis neapribojo ir nepažeidė ieškovės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos bei neužkirto jai galimybės, nepažeidžiant administracinių bylų nagrinėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme. Kiti atskirojo skundo argumentai nesusiję su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo atliekamomis funkcijomis, teisėmis bei pareigomis, todėl dėl jų nepasisakytina.
8. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 108-111). Nurodė, kad teisėja Olga Šinkarenko nebuvo priėmusi teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kuris būtų buvęs panaikintas apeliacinės instancijos teismo, todėl CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Reikalavimas dėl žemės sklypo Nr. 163 (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č. 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto teisėtumo ir jo panaikinimo jau yra teismo išspręstas ir dėl jo yra įsiteisėjęs Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas, todėl teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šioje dalyje yra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti. Aplinkybė dėl kelių naujų atsakovų įtraukimo į šią civilinę bylą negali būti laikoma svarbia sprendžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymą nagrinėjamam ginčui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl ieškinio priėmimo klausimą reglamentuojančių normų taikymo ir ar ieškinio priėmimo klausimą sprendė tinkamos sudėties teismas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas.
Apeliantės 2016 m. balandžio 11 d. pateikti papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodomos atskirajame skunde nenurodytos, naujos aplinkybės, bei jas pagrindžiantys įrodymai nepriimtini ir nevertintini (CPK 323 str., 338 str.).
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
Apeliantės nuomone, jos pateikto ieškinio priėmimo klausimą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t.y. teisėja Olga Šinkarenko ieškinio priėmimo klausimu jau buvo pasisakiusi 2015 m. gruodžio 7 d. nutartyje, todėl Kauno apygardos teismui grąžinus šį klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo, ta pati teisėja jo nagrinėti negalėjo, todėl yra pagrindas nutartį panaikinti dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka.Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, be kitų nustatytų pagrindų, pripažįstama atvejai, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Pagal CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatas teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant.Bylos medžiaga patvirtina, kad teisėja Olga Šinkarenko priėmė 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo (b.l. 46-48). Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi minėta Kauno apylinkės teismo nutartis panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (b.l. 77-80). Apeliantės ginčijama nutartimi teisėja Olga Šinkarenko ieškinį dėl dviejų jo reikalavimų atsisakė priimti (b.l. 83-85). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nesudaro, teismo šališkumo nepatvirtina. Apeliantė šiuo atveju netinkamai interpretuoja CPK 71 straipsnio 1 dalies normą. Šia norma įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymo yra siejamas su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės. Nagrinėjamu atveju 2016 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakydama priimti dalį ieškinio reikalavimų teisėja nenagrinėjo bylos iš esmės, o nagrinėjo tik ieškinio priėmimo klausimą, todėl CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjos nešališkumo apeliantė nenurodė.
Dėl atsisakymo priimti dalį ieškinio reikalavimų
CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Tokios sąlygos ir prielaidos numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalyje, kurio 1 punkte nustatyta, kad teismas atsako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui, o 4 punkte – jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.Atskirajame skunde teigiama, kad teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo, nes byla turėjo būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kas savaime sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas šioje dalyje ieškinio reikalavimą atsisakė priimti pagrįstai.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Visiškai sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl kadastro duomenų registracijos panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio, nukreiptas į nekilnojamojo turto registro tvarkytojo viešojo administravimo veiklą ir yra teismingas administraciniam teismui. Pažymėtina, kad savo teisėms ginti analogiško reikalavimo pagrindu ieškovė yra pradėjusi procedūrą administracinių bylų nagrinėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas G. V. skundas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. csprl-29 panaikinimo ir įpareigojimo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai priimti skundą dėl teritorinio registratoriaus 2010 m. kovo 29 d. sprendimo panaikinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsisakydamas priimti ieškinio dalį dėl kadastro duomenų registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, teismas neapribojo apeliantės teisių kreiptis į teismą teisinės gynybos.Atskirajame skunde teigiama, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį dalyje dėl ribų paženklinimo – parodymo akto pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, nes civilinių bylų Nr. 2-115-540/2012 ir Nr. 2-3039-199/2016 šalys nėra tos pačios. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 teismas reikalavimą dėl 2008 m. vasario 20 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto atsisakė nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 patikslintame ieškinyje ieškovė G. V. reikalavimus dėl žemės sklypo ribų nustatymo reiškė atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos. UAB „Inventora“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu (b.l. 68-72). Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį, įskaitant ir reikalavimą dėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto pripažinimo negaliojančiu, atmetė. Nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, UAB „Inventora“ bei VĮ Registrų centras (b.l. 3-12).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakytas priimti ieškinio reikalavimas dėl ribų paženklinimo – parodymo akto pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo nėra susijęs su atsakovu įtraukto VĮ Registrų centras atliekamomis funkcijomis, jo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. UAB „Inventora“ Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 dalyvavo trečiuoju asmeniu, kaip ginčijamo akto rengėja. Atsakovų J. Č. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu analogiškas ieškovės reikalavimas išnagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012. Todėl teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ((duomenys neskelbtini) v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ((duomenys neskelbtini) v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu į esminius atskirojo skundo argumentus yra atsakyta, o kiti skundo argumentai skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismo sudėties teisėtumo pažeidimo faktų nenustatyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.