Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,

Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Marijonai Surginevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Manto Jurkėno apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – trisdešimt parų arešto;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, L. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d.

L. V. dėl kaltinimo pagal BK 261 straipsnį, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 25 d. apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, prie parduotuvės „I“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė paliktą dviratį „R“ už 250 Eur, priklausantį I. B.

1.2. Taip pat L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 9 d. vakare, tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, prie L. pagrindinės mokyklos, esančios P., iš nenustatyto asmens už 30 Eur neteisėtai įsigijo tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau apie 3 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kurias nugabeno į daugiabučio namo rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), ir tyrimo metu nenustatytą valandą bei tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0.2 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) pasiūlė ir kartu per kartą šį kiekį surūkė su E. P., J. M. bei D. S.

L. V. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. lapkričio 10 d., tačiau tyrimo metu nenustatytą valandą ir tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,2 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) pasiūlė ir kartu per kartą šį kiekį surūkė su E. P. bei J. M.

L. V. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. lapkričio 11 d. ryte, tačiau tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą ir tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,2 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) pasiūlė ir kartu per kartą šį kiekį narkotinių medžiagų surūkė su E. P. bei J. M., o likusią dalį šių narkotinių medžiagų laikė daugiabučio namo rūsyje ant stalo iki 2015 m. lapkričio 11 d. 13 val. 10 min., kol P. apskrities vyriausiojo policijos komisariato P. rajono policijos komisariato policijos pareigūnai apžiūros metu rado ir paėmė folijos lankstinuką su 0,539 g narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis sudarė 14,0 procentų ir du folijos lankstinukus su 1,018 g narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis sudarė 15,2 procentų.

1.3. L. V. buvo kaltinamas tuo, kad šias narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis) platino nepilnamečiams J. M. ir D. S.

L. V. pripažinti kaltu pagal BK 261 straipsnį ir paskirti trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Dėl L. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

4.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo tokia išvada nesutinka.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekiant užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

4.3. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

5.3. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą labiausiai nuo kvaišalų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai pašalinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams. Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimą suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Pažymėtina, kad BK 261 straipsnyje nėra nuorodų į tai, kad už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams gali atsakyti tik pilnametystės sulaukęs ar kitus specialiuosius požymius turintis asmuo. Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų. Nekelia abejonių ir tai, kad asmenys, sulaukusieji 16 metų, geba suvokti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams didesnį pavojingumą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-788/2016).

5.4. Iš nuteistojo L. V. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis pripažįsta, jog narkotines medžiagas – kanapes vartojo (rūkė) su J. M. ir D. S., tačiau teigia, jog nežinojo apie jų nepilnametystę. Jis (nuteistasis) tik įtarė, jog D. S. gali būti nepilnametis, tačiau jo amžiaus nežinojo (2 t., 59-60 b. l.).

5.5. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad L. V. pozicijos vertinimas teisme turi būti atliekamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, ir tik jų išsamios analizės pagrindu gali būti daromos išvados ir sprendžiama, ar pakanka duomenų pripažinti bylos aplinkybes įrodytomis.

5.6. Liudytojas D. S. apklaustas apeliacinio proceso metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 9 d. kartu su J. M., E. P. ir D. S. nuėjo į namo, kuriame gyvena nuteistasis, rūsį, kur L. V. pasiūlė jam parūkyti „žolės“. Nuteistasis L. V. paruošė „žolę“ ir visi rūkė, taip svaiginosi (1 t., 120-121, 124-126 b. l.).

Liudytojas J. M. apklaustas apeliacinio proceso metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir parodė, kad nuteistasis L. V. pasiūlė ir davė rūkyti „žolę“ tris kartus, t. y. 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 10 d. ir 2015 m. lapkričio 11 d. Liudytojas patvirtino, kad būtent L. V. jam parašydavo SMS žinutę, kurioje paklausdavo „Ką darai?“ ir pasiūlydavo susitikti, po to visi kartu eidavo į rūsį rūkyti „žolę“, taip svaiginosi (1 t., 101-103, 108-110 b. l.).

Liudytojai D. S. ir J. M. šiuos savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu aptvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 112-115, 128-131 b. l.).

5.7. Teisėjų kolegijos nuomone, netikėti nepilnamečių liudytojų J. M. ir D. S. parodymais nėra jokio pagrindo, nes juos objektyviai patvirtina kita bylos medžiaga, t. y. liudytojo E. P. parodymai, specialistų išvados, todėl jie laikomi įtikinamais ir patikimais. Iš liudytojo E. P. parodymų apygardos teisme matyti, kad L. V. savo gyvenamojo namo rūsyje siūlė rūkyti „žolę“ ne tik jam, bet ir J. M. bei D. S. Liudytojas patvirtino, kad L. V. atliko pasiruošimo „žolės“ rūkymui veiksmus, t. y. su savimi turėjo „žolę“, foliją, ruošinį uždėdavo ant plastmasinio butelio viršaus, pradurdavo skylutes ir kaitindavo. Po to, visi rūkė („traukė dūmą“) ir nuo to apsvaigdavo (2 t., 58 b. l.). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. lapkričio 11 d. namo rūsyje, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, sandėliuke Nr. XX buvo paimti augalinės kilmės medžiaga, supakuota folijos lape bei panaudota folijos pypkė bei du įrenginiai rūkymui (1 t., 39-47 b. l.). Iš asmens kratos protokolo matyti, kad iš L. V. buvo paimta žirklės, dėžutė su viduje esančiomis sėklomis bei du aliuminio folijos paketai su augalinės kilmės medžiaga (1 t., 152-155 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. 140-(883)-ISI-1478 nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko, kuri buvo paimta įvykio vietos apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,539 g, o tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro 14,0 procentų. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš dviejų folijos lankstinukų, paimtų asmens kratos metu pas L. V., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,018 g, o tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro 15,2 procentų (1 t., 72-74 b. l.). Iš specialisto išvados Nr. 50-ISI-900 matyti, kad ant tyrimui pateiktų dviejų plastmasinių butelių, kurie buvo išimti įvykio vietos apžiūros metu rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, vidinių paviršių, žirklių bei folijos skiautės yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (1 t., 79-81 b. l.).

5.8. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimu, dovanojimu, davimu kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas ir kt. Dėl tokių veiksmų kitas asmuo tampa narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijėju.

Liudytojų J. M., D. S., E. P. bei iš dalies paties L. V. parodymais nustatyta, kad būtent nuteistasis iš anksto įsigydavo kanapes (ir jų dalis), juos kviesdavo ir siūlydavo rūkyti „žolę“, namo rūsyje atlikdavo paruošiamuosius darbus (kaitino foliją su žole, prabadydavo skyles ir pan.), po to, visi rūkydavo, nuo ko apsvaigdavo. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistajam L. V. buvo devyniolika, o liudytojams J. M. – penkiolika, D. S. – keturiolika metų, t. y. akivaizdu, kad amžiaus skirtumas tarp nuteistojo ir nepilnamečių asmenų, kuriems platino narkotines medžiagas, buvo pakankamai didelis. Be to, iš byloje esančių fotonuotraukų, kurios buvo padarytos ikiteisminiame tyrime atliekant parodymų patikrinimą vietoje, matyti, kad nepilnamečių J. M. ir D. S. fiziologinis išsivystymas atitinka jų amžiui būdingą išsivystymą (1 t., 112-115, 128-131 b. l.). Teisėjų kolegija apeliacinio proceso metu apklausiant nepilnamečius liudytojus J. M. ir D. S. taip pat įsitikino, kad jie vizualiai atrodo jaunai, yra smulkaus kūno sudėjimo, t. y. net praėjus dideliam laikui nuo nusikalstamos veikos padarymo vizualiai matyti, jog jie yra nepilnamečiai. Todėl akivaizdu, kad L. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo ir privalėjo suvokti, jog J. M. ir D. S., kuriems platino narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis) nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai. Tai, kad nuteistasis L. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nepilnametį D. S. matė pirmą kartą, o dėl J. M. tik įtarė, jog jis gali būti nepilnametis, neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui visumoje.

Esant nurodytų aplinkybių visumai apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad nuteistojo L. V. nurodyta gynybinė versija, jog jis nežinojo, kad J. M. ir D. S. yra nepilnamečiai, paneigta baudžiamosios bylos medžiaga, todėl jo nusikalstama veika dėl narkotinių medžiagų – kanapių (ir jo dalių) platinimo turi būti kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį. Kadangi BK 261 straipsnis yra speciali norma, L. V. iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pašalinama aplinkybė, kad narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) platino J. M. ir D. S.

5.9. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad L. V. 2015 m. lapkričio 9 d. vakare, tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, prie L. pagrindinės mokyklos, esančios P., iš nenustatyto asmens už 30 Eur neteisėtai įsigijo tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau apie 3 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kurias nugabeno į daugiabučio namo rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), ir tyrimo metu nenustatytą valandą bei tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,2 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) pasiūlė ir kartu per kartą šį kiekį surūkė su nepilnamečiais J. M. ir D. S.

L. V. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. lapkričio 10 d., daugiabučio namo rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytą valandą ir tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,2 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) pasiūlė ir kartu per kartą šį kiekį narkotinių medžiagų toje pačioje vietoje surūkė su nepilnamečiu J. M.

L. V. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. lapkričio 11 d. ryte, daugiabučio namo rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą ir tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,2 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) pasiūlė ir kartu per kartą šį kiekį narkotinių medžiagų toje pačioje vietoje surūkė su nepilnamečiu J. M.

Tokiu būdu L. V. platino narkotines medžiagas kanapes (ir jų dalis) nepilnamečiams J. M. ir D. S., taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje.

Dėl bausmės paskyrimo

6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014.). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę.

6.1. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčijamas L. V. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegija jų paskyrimo teisėtumo neperžiūri (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad L. V. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį yra teisingos ir proporcingos padarytų nusikalstamų veikų sunkumui. Nors L. V. kaltinimo apimtis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nežymiai sumažėjo, tačiau paskirta bausmė pagal šį straipsnį nekeičiama, nes jos dydis nustatytas arčiau baudžiamojo įstatymo sankcijos minimumo.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad L. V. neteistas, tačiau Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o to paties teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atleistas nuo atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (BK 38 straipsnis); baustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., 184-187 b. l.; 2 t., 42-45 b. l.); psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, tačiau 2016 m. vasario 3 d. teismo psichiatrijos specialisto išvada jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, narkotikų vartojimas (1 t., 189,191,197 b. l.). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad L. V. yra jauno amžiaus, dirba, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko faktinę šeimą, augina mažametį vaiką (2 t., 63, 67, 72-74 b. l.). L. V. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 261 straipsnį pripažino iš dalies ir neigė, jog narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis) platino nepilnamečiams. Teisėjų kolegijos nuomone, esant šioms aplinkybėms L. V. pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nėra pagrindo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių darant nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Teisėjų kolegija L. V. skirdama bausmę pagal BK 261 straipsnį atsižvelgia į tai, kad padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), tačiau dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams J. M. ir D. S. dėl to sveikata nebuvo sutrikdyta. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad narkotinės medžiagos – kanapės (ir jų dalys) buvo platinamos labiausiai pažeidžiamai socialinei grupei – nepilnamečiams, taip įtraukiant juos į narkomaniją. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi L. V., būdamas nepilnametis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (ir jų dalimis), be tikslo jas platinti, padarymą (2 t., 42-43 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad L. V. linkęs daryti teisės pažeidimus, tačiau išvadų nedaro, todėl, kaip asmenybė, yra pavojingas visuomenei. Esant šių aplinkybių visumai, L. V. pagal BK 261 straipsnį skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas arčiau baudžiamojo įstatymo sankcijos minimumo. BK 261 straipsnis yra speciali norma, todėl už šią nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei BK 178 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1, 2 punktai).

6.2. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Kadangi L. V. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), todėl jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms skundžiamu nuosprendžiu L. V. taikytos BK 75 straipsnio nuostatos nepagrįstai ir todėl panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria L. V. pagal BK 261 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

L. V. pripažinti kaltu pagal BK 261 straipsnį ir jį nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, ir L. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iš nuosprendžio pašalinti L. V. nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kad narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) platino J. M. ir D. S.

Bausmės atlikimo pradžią L. V. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

L. V. panaikinti BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 8, 10 punktų taikymą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.