- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2S-1210-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01244-2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- O. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei O. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo ir skolos priteisimo bei prievolės įvykdymo pripažinimo, tretieji asmenys antstolė N. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo ir skolos priteisimo bei prievolės įvykdymo pripažinimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti šalių sūnaus D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės D. D. laikiną išlaikymą po 150 Eur/mėn., D. D. laikinu turto tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą, sustabdyti išlaikymo išieškojimą antstolės N. G. vykdomojoje byloje Nr. 0166/18/01566, sustabdyti vykdymą antstolės N. G. vykdomojoje byloje Nr. 0166/21/00347 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad yra gauti nauji įrodymai apie netinkamą atsakovės elgesį, kas leidžia iš naujo kreiptis su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko interesų įgyvendinimo, jos interesai yra priešingi. Siekiant užtikrinti, kad iš ieškovo vaikui nebūtų išieškotas dvigubas išlaikymas, kadangi vaikas gyvena pas ieškovą, būtina sustabdyti išlaikymo išieškojimą antstolės N. G. vykdomojoje byloje Nr. 0166/18/01566. Taip pat būtina sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės N. G. vykdomojoje byloje Nr. 0166/21/00347 – priverstinį vaiko perdavimą atsakovei, nes priešingu atveju vaikui gali būti sukeltos didelės neigiamos pasekmės, aprašytos teisės psichologo išvadoje. Vaikas 2021 m. kovo 8 d. buvo priimtas pas teisės psichologą, kuris su juo pabendravęs pateikė 2021 m. kovo 12 d. išvadą, iš kurios turinio matyti, kad: 1) vaikas sugeba išsakyti savo nuomonę; 2) vaikas išreiškė savo norą gyventi su tėvu; 3) vaiko ir mamos santykiai nėra sklandūs, vaikas nekenčia mamos, nes ji jį muša ir sako negražius žodžius, t. y. vaikas pasisako, kad mama prieš jį naudoja fizinį ir emocinį smurtą; 4) vaiko ir tėvo santykiai yra teigiami; 5) priverstinis vaiko perdavimas nuo tėvo motinai gali sukelti sunkių psichologinių pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove), iš tėvo (ieškovo) priteistas išlaikymas vaikui. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovui nemokant išlaikymo vaikui susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kurio išieškojimas yra vykdomas priverstine tvarka. Ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. negrąžina atsakovei vaiko į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, pradėtas priverstinio vykdymo procesas dėl vaiko perdavimo atsakovei. Teismas sprendė, kad visuma byloje esančių duomenų nepatvirtina, jog atsakovė nesirūpina vaiku, nederamai elgiasi su juo, piktnaudžiauja savo teisėmis vaiko atžvilgiu, daro žalą vaiko psichikai, netinkamai, amoraliai ar kitaip neprognozuojamai elgiasi vaiko atžvilgiu. Iš teismui pateiktos teisės psichologijos specialisto išvados matyti, jog 2021 m. kovo 8 d. susitikimo, trukusio apie 40 minučių, metu, buvo tiriamas nepilnametis vaikas D. D., po to atsakyta į tyrimui keliamus klausimus. Įvertinus faktą, kad teisės psichologas su nepilnamečiu vaiku bendravo tik vieną kartą, labai trumpą laiko tarpą, taip pat tai, kad išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog siekiant su vaiku rasti bendrą kalbą, kad vaikas galėtų išsakyti visas mintis, reikia bendrauti keletą kartų, be tėvų, teismas sprendė, jog teisės psichologijos specialisto išvada vertintina kritiškai, nes neatskleidžia vaiko interesų. Dėl šios išvados atsakovė yra pateikusi skundą Lietuvos psichologų sąjungos Etikos komitetui, skundas šiuo metu neišnagrinėtas. Nors teismui pateiktuose garso įrašuose iš vaiko bendravimo su motina yra trumpų epizodų, kai vaikas kalba šiurkščiai, kalba apie smurtą, tačiau po šių epizodų vaikas, lydimas įprastų emocijų, toliau su ja bendrauja įprastai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė domisi savo vaiku, jį myli. Atsakovė siekia, kad vaikas būtų grąžintas į nustatytą gyvenamą vietą. Teismas neturi atsakovę ir jos aplinką neigiamai charakterizuojančių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nėra pajėgi užtikrinti nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Išvadą teikianti institucija nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog nesiėmus ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti vaiko teisės ir interesai. Tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškovu, yra pažeistos teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos rezultatas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad, nors vaikas auga pas tėtį, tačiau vaikas gyvena nepilnavertį gyvenimą. Šalių santykiai yra konfliktiški. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinumo šiame bylos nagrinėjimo etape taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismui netenkinus ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, netenkinti ir ieškovo prašymai dėl laikino išlaikymo iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteisimo, laikino jo turto administratoriaus paskyrimo bei prašymai sustabdyti išlaikymo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0166/18/01566, vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0166/21/00347 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną D. D. gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės D. D. laikiną išlaikymą po 150 Eur per mėnesį; D. D. laikinu turto tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą; sustabdyti išlaikymo išieškojimą antstolės N. G. vykdomojoje byloje Nr. 0166/18/01566; sustabdyti vykdymą antstolės N. G. vykdomojoje byloje Nr. 0166/21/00347. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: vaikas 2021 m. kovo 8 d. buvo priimtas pas specialistą - teisės psichologą, kuris su juo pabendravęs pateikė 2021 m. kovo 12 d. išvadą. Iš šios išvados turinio matyti, kad: 1) vaikas sugeba išsakyti savo nuomonę; 2) vaikas išreiškė savo norą gyventi su tėvu; 3) vaiko ir mamos santykiai nėra sklandūs, vaikas nekenčia mamos, nes ji jį muša ir sako negražius žodžius, t.y. vaikas pasisako, kad mama prieš jį naudoja fizinį ir emocinį smurtą; 4) vaiko ir tėvo santykiai yra teigiami; 5) priverstinis vaiko perdavimas nuo tėvo motinai gali sukelti sunkių psichologinių pasekmių. Tai, kad specialistas su vaiku pabendrauti turėjo galimybę tik vieną kartą ir tik 40 min., nesudaro pagrindo abejoti specialisto išvados objektyvumu. Karantino sąlygomis labai sudėtinga suorganizuoti ilgesnius susitikimus. Bylą nagrinėjant iš esmės, neabejotinai reikės skirti teisės psichologijos ekspertizę, kuri atliks ilgesnį ir išsamesnį vaiko tyrimą, kad byloje būtų galima priimti galutinį sprendimą. Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad vaikas gali išreikšti savo nuomonę ir pageidauja gyventi su tėvu, su kuriuo santykiai yra teigiami, kad mama prieš vaiką naudoja fizinį ir emocinį smurtą. Tokias aplinkybes patvirtino ir atsakovės pateikti įrašai apie bendravimą su vaiku, nes iš jų matyti, kad vaikas ne kartą atsisakė bendrauti su mama ir nurodė, kad ji jį muša. Tai parodo, kad smurto naudojimas prieš vaiką jam yra sukėlęs liekamuosius reiškinius, kad jis niekaip negali jų užmiršti. Specialistas taip pat pasisakė, kad šiuo metu priverstinis vaiko perdavimas atsakovei vaikui sukeltų sunkių psichologinių pasekmių. Tai, kad vaikas bendrauja su mama, tik patvirtina, kad jų tarpusavio ryšys nėra nutrūkęs ir parodo atsakovės norą tą ryšį stiprinti. Iš atsakovės pateiktų įrašų taip pat matyti, kad vaikas nelabai noriai bendrauja su mama, daugiau koncentruojasi į jam įdomius dalykus - nesiklauso mamos, o mamai vienai kalbant yra susikoncentravęs į savo žaidimą ar valgymą, pats bendravimo iniciatyvos nerodo, tik atsakinėja į mamos klausimus. Byloje nepateikta įrodymų, kurie paneigtų specialisto išvadas, o vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė nėra teisės psichologė, turinti kompetencijos ją kritikuoti. Teismas nepagrįstai nesirėmė specialisto išvada, kuri iš esmės yra vienintelis objektyvus įrodymas apie būtinumą šiuo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovas nurodė neteisingą informaciją ir nutylėjo reikšmingus faktus. Piktnaudžiaudamas tuo, jog atsakovė neprieštaraudavo, kad D. D. su tėvu praleistų šiek tiek daugiau laiko, nei buvo numatyta Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7167-523/2018 patvirtintoje taikos sutartyje, ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. nepilnamečio sūnaus į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. pas atsakovę, tiesiog nebegrąžino. Ieškovas nutylėjo apie tai, kad nepilnamečiam sūnui ilgą laiką neteikė išlaikymo ir dėl to yra susikaupęs išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad D. su juo gyvena nuo 2020 m. kovo mėnesio. Iš išieškojimą vykdančios antstolės pažymos vykdomojoje byloje Nr. 0166/18/01566 matyti, jog išlaikymo įsiskolinimas nuo jo priteisimo momento 2017 m. liepos 1 d. viršija 3000 Eur. Kiti byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą iš ieškovo pavyko išieškoti tik už 2018 metus. Nuo 2019 m. pradžios nepilnamečio sūnaus išlaikymo ieškovas neteikė ir antstolei jokių lėšų nepavyko išieškoti. Nenoras sūnui teikti šalių sutartą ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą išlaikymą ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovas nusprendė nepilnametį sūnų pasiimti gyventi pas jį. Dėl vengimo išlaikyti nepilnametį vaiką atsakovė kreipėsi į policiją, pagal jos 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39044-20, kuriame ieškovui pareikštas įtarimas.
2.2. Šioje byloje yra nepatenkintas iš esmės analogiškas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl teismo nutarties buvo teikiamas atskirasis skundas. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-463-273/2021 konstatavo, kad ieškovas, negrąžindamas vaiko atsakovei, elgiasi neteisėtai ir pažeidžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintoje bendravimo su vaiku tvarkoje ieškovui nustatytą įpareigojimą grąžinti vaiką atsakovei, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu - vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymu, laikino išlaikymo iš atsakovės priteisimu ir išlaikymo išieškojimo iš ieškovo sustabdymu - ieškovas iš esmės siekia eliminuoti ieškovo įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais patvirtintų šalių susitarimų sąlygų pažeidimą.
2.3. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skunde yra akcentuojama 2021 m. kovo 12 d. teisės psichologo išvada. Ji vertintina ypač kritiškai. Savo pastabas dėl ją pateikusio psichologo etikos atsakovė yra išdėsčiusi skunde Lietuvos psichologų sąjungai. Pats ieškovas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo posėdyje nedalyvavo, o jo atstovo pateikta informacija nėra pakankama spręsti, ar atsakovas 2021 m. kovo 8 d. kartu su nepilnamečiu D. D. buvo nuvykę pas nurodytą specialistą. Išvadoje taip pat nėra jokios informacijos apie tai, kaip buvo nustatyta tiek pas specialistą pristatyto nepilnamečio asmens, tiek ir jį pristačiusio asmens tapatybė. Neatsižvelgiant į akivaizdžius minimo dokumento trūkumus, pirmosios instancijos teismas jį detaliai analizavo ir vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
2.4. Apie tariamą ieškovės smurtą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ieškovas pradėjo kalbėti tik 2020 m. pabaigoje, įsibėgėjant šalių teisminiams ginčams. Tokie epizodiški pasakymai iš esmės prieštarauja aplinkybėms, nustatytoms įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas 2020 m. spalio 2 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-58838-20, kuriame yra nurodyta, kad ieškovo pareiškime nurodyti faktai nepasitvirtino. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nepilnametis D. D. yra įtakojamas ieškovo ir epizodiškai pasako nepagrįstus kaltinimus. Tokį įspūdį sustiprina nepilnamečio vaiko elgesys ir pasisakymai bei tai, kad ieškovas su vaiku neleidžia susitikti nei vaiko teisių apsaugos specialistams, nei neutraliems psichologams.
2.5. Atsakovės ir ieškovo susirašinėjimas programėle „Messenger“, jo naudojamos išraiškos priemonės leidžia teigti, kad jam įprastas elgesys nėra suderinamas su nepilnamečio vaiko interesais. Tai, kad ieškovo elgesys gali kelti tiesioginę grėsmę nepilnamečio D. D. saugumui, patvirtina ir civilinėse bylose Nr. e2-1411-523/2017 ir Nr. e2-7167-523/2018 gauti ieškovą charakterizuojantys oficialūs duomenys. Iš jų matyti, kad atsakovas naudoja narkotines medžiagas, yra linkęs į smurtinį elgesį, kurį trečiųjų asmenų atžvilgiu naudoja nepilnamečio sūnaus akivaizdoje. Valstybinės institucijos nepateikė jokios neigiamos informacijos apie atsakovę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo išieškojimo sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
12. Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
13. Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017 patvirtino šalių 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, šalys 1 punktu susitarė, kad nepilnamečio sūnaus D. D. gyvenamoji vieta nustatoma su motina O. Š.. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7167-523/2018 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl detalios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos. Nėra ginčo dėl fakto, kad ieškovas nevykdo įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkto sąlygos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. nepilnamečio sūnaus D. D. negrąžina į jo gyvenamąją vietą, dėl kurios šalys susitarė 2017 m. rugpjūčio 22 d. taikos sutartimi. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi O. Š. išduotas vykdomasis raštas dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017 patvirtintos taikos sutarties 1 punkto, kuriame nustatyta: „1. Nepilnamečio sūnaus D. D. gyvenamoji vieta nustatoma su motina O. Š.“, vykdymo. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismui atmetus A. D. atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties (civilinė byla Nr. e2S-349-324/2021). Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi O. Š. išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. D. priverstinio išieškojimo iš A. D. periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1411-523/2017. Išlaikymo išieškojimą iš A. D. vykdo antstolė N. G. vykdomojoje byloje Nr. 0166/18/01566.
14. Taigi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Ieškovas nemoka išlaikymo vaikui ir išlaikymo išieškojimas iš ieškovo yra vykdomas priverstine tvarka. Ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. vaiko negrąžina atsakovei vaiko į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.
15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuma byloje esančių duomenų nepatvirtina, jog atsakovė nesirūpina vaiku, nederamai elgiasi su juo, piktnaudžiauja savo teisėmis vaiko atžvilgiu, daro žalą vaiko psichikai, netinkamai amoraliai ar kitaip neprognozuojamai elgiasi prieš vaiką. Ieškovas savo prašymą iš esmės grindžia tik teisės psichologo 2021 m. kovo 12 d. išvada, kurioje nurodyta, kad vaikas gali išreikšti savo nuomonę ir pageidauja gyventi su tėvu, su kuriuo santykiai yra teigiami, taip pat kad priverstinis vaiko perdavimas atsakovei vaikui sukeltų sunkių psichologinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktų įrodymų visumą, šią išvadą vertino kritiškai, kadangi psichologas su nepilnamečiu vaiku bendravo tik vieną kartą labai trumpą laiko tarpą (40 min.), todėl pagrįstai buvo atsižvelgta į institucijos teikiančios išvadą atstovės nuomonę. Teismo posėdyje ši atstovė nurodė, kad, siekiant su vaiku rasti bendrą kalbą tam, kad vaikas galėtų išreikšti visas mintis, reikia bendrauti keletą kartų, be tėvų. Pažymėtina, jog ir ieškovas pripažino, kad bylą nagrinėjant iš esmės reikės skirti teisės psichologijos ekspertizę, kuri atliks ilgesnį ir išsamesnį vaiko tyrimą.
16. Taigi dabartinėje bylos proceso stadijoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovė, su kuria nustatyta šalių sūnaus gyvenamoji vieta, šiuo metu negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką, ar kad būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi sūnaus sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų sūnui žalingą įtaką savo elgesiu. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyrius 2020 m. spalio 2 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymą dėl galimai atsakovės panaudoto fizinio smurto prieš mažamečius vaikus D. D. bei A. Š. Priešingai, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus 5 metų laikotarpiu matyti, kad ieškovas administracine tvarka yra baustas 15 kartų, daugiausiai baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, du kartus baustas už viešosios tvarkos pažeidimus (viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais išvadino E. M. ir buvusią sugyventinę O. Š.), (duomenys neskelbtini) teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu baustas už muitinės pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teismo 2020 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo platinti.
17. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. 10SD-637 nurodė, kad skyriuje nėra fiksuota vaiko teisių pažeidimų dėl netinkamų motinos O. Š. pareigų atlikimo vaiko D. D. atžvilgiu, todėl nėra tikslinga keisti vaiko gyvenamąją vietą. Išvadoje nurodyta, kad vaikas yra per mažo amžiaus, kad galėtų aiškiai išreikšti savo nuomonę, todėl skyrius rekomendavo, jog D. D. būtų apklausiamas tam specialiai paruošto psichologo, neutralioje aplinkoje, nedalyvaujant tėvui ar motinai. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. spalio 2 d. vaiko vertinimo anketoje Nr. 10VSV-917 nurodė, kad skyrius dėl galimo smurto prieš mažametį šalių vaiką 2020 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydamas psichologo išklausyti vaiką. Psichologo susitikimas su vaiku buvo numatytas 2020 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) švietimo centre, tėvas telefonu buvo informuotas apie susitikimo datą ir laiką, tačiau į susitikimą sūnaus nepristatė, motyvuodamas nepasitikėjimu specialistais.
18. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi jau yra konstatavęs, jog ieškovas, negrąžindamas vaiko atsakovei, elgiasi neteisėtai ir pažeidžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintoje bendravimo su vaiku tvarkoje ieškovui nustatytą įpareigojimą grąžinti vaiką atsakovei. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu – vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymu, laikino išlaikymo iš atsakovės priteisimu ir išlaikymo išieškojimo iš ieškovo sustabdymu – ieškovas iš esmės siekia eliminuoti ieškovo aukščiau nurodytų teismų procesiniais sprendimais patvirtintų šalių susitarimų sąlygų pažeidimą. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš ne teisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus), todėl iš neteisėtų veiksmų jokie ieškovo teisėti lūkesčiai negali būti tenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos nutartį nėra pagrindo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės jos teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad jis 2021 m. gegužės 3 d. yra pervedęs 38 Eur žyminį mokestį.
21. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas, todėl ieškovui sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.