- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-1128-480/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13987-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė (pran.)
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- I. I.
- Trečiasis asmuo
- V. I.
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkės), Albinos Rimdeikaitės (pranešėjos), Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-846-191/2012 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovei I. I., trečiajam asmeniui V. I. dėl įpareigojimo įrengti ūkinio pastato vandens surinkimo sistemą bei sniego gaudytuvus, savavališkai pastatytos malkinės nugriovimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu (1 t., b.l. 3-6) prašė įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos sutvarkyti ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), vandens lietaus surinkimo sistemą bei įrengti sniego gaudytuvus pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus; nugriauti savavališkai pastatytą malkinę šiaurinėje pusėje mažiau nei vieno metro atstumu nuo ieškovės sklypo ribos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įregistruotas I. I. vardu, įregistravimo pagrindas - Kauno miesto savivaldybės 1988-04-11 išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 98/88 ir 1997-12-09 statinio priėmimo naudoti aktas. 2010-05-25 Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikęs patikrinimą vietoje, nustatė, kad valdoje (duomenys neskelbtini), prie sklypų skiriamosios ribos esantis aptvaras ir stoginė pastatyti pažeidžiant normatyvinius statybų techninių dokumentų reikalavimus. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-09-17 raštu Nr. (15.2)-2D-11064 informavo, kad 2010-07-09 raštu Nr. 2D-7971 pareikalavo I. A. iki 2010-08-27 savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti stoginę arba pertvarkyti stoginę (duomenys neskelbtini), taip, kad atstumas nuo stoginės išsikišančių konstrukcijų iki sklypo (duomenys neskelbtini), ribų būtų ne mažesnis kaip vienas metras. Atlikus 2010-09-03 patikrinimą valdoje, nustatyta, kad reikalavimas įvykdytas. Faktinių aplinkybių protokolas Nr.70/11/91 patvirtina, kad aukščiau minėti reikalavimai nėra įvykdyti. Ant stoginės krašto sumontuoti lietaus vandens surinkimo vamzdžiai neatitinka nustatytų reikalavimų, atrodo neestetiškai, įrengti netinkamai ir neatlieka savo funkcijos - lietaus vandens nuo stogo surinkimo ir jo nukreipimo į vandens kanalizaciją. Ant stogo kraštų neįrengti sniego gaudytuvai, todėl žiemos metu nuo stataus ūkinio pastato stogo sniegas krenta į ieškovės valdą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.70/11/91 vaizdinė medžiaga patvirtina, kad lietvamzdžių sistema nesandari, lietaus vanduo bėga per sujungimus, o pagrindinis vamzdis, kuriuo surinktas vanduo turėtų būti nukreiptas į kanalizaciją, yra užkimštas, todėl visi krituliai papuola į ieškovės valdą (duomenys neskelbtini), dėl ko nuo pasodintų dekoratyvinių krūmų ir gėlių yra plaunamas dirvožemis, valdoje kaupiasi vanduo, lietaus vandens paplautas juodžemis gadina takelių trinkeles, teršiama ieškovės valdos aplinka, ieškovės pastato rūsys semiamas vandens, patenkančio iš kaimyninio sklypo, perteklio. Lietaus vandens surinkimo sistemos atskiri elementai ant pastato (duomenys neskelbtini), įrengti be architekto patvirtinto projekto iš senų, tarpusavyje nesuderinamų atsitiktinių detalių, tinkamai neveikia, tuo daro žalą ieškovei. Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Esamo pastato (duomenys neskelbtini), netinkamas naudojimas ieškovei daro neigiamą neleistiną poveikį jos žemės sklypui. Tame pačiame I. I. sklype mažiau nei vieno metro atstumu nuo ieškovės sklypo pietinės pusės yra pastatyta malkinė. Malkinė pastatyta iš atsitiktinių ir nederančių tarpusavyje medžio ir metalo konstrukcijų, joje laikomos malkos sukrautos atremtos į ieškovės tvorą. Suvirintos metalinės konstrukcijos ir jose sukrautos malkos kelia gaisro pavojų bei trukdo ieškovei savo valdos teritorijoje įsirengti tvorą. Atsakovė, pastačiusi malkinę šiaurinėje pusėje mažiau nei vieno metro atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, ką patvirtina 2011-09-02 Faktinės padėties nustatymo aktas, kuomet reglamentuojančiuose teisės aktuose imperatyviai nurodytas minimalus trijų metrų atstumas, kurį galima sumažinti tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Dėl tokio sutikimo atsakovė į ieškovę nesikreipė, tokio sutikimo ieškovė nėra davusi ir statinys - malkinė, pastatyta ieškovės pietinėje pusėje mažiau nei vieno metro atstumu iki valdos ribos, pažeidžia minimalius reglamentuotus atstumus nuo statinių iki sklypo ribos. Malkinės (duomenys neskelbtini), naudojimas ieškovei daro neigiamą neleistiną poveikį jos žemės sklypui (LR CK 4.99 str.), užstoja saulės šviesą augalams, kelia gaisro pavojų, atsakovė malkinėje krauna ne tik malkas, bet joje kaupia įvairius senus buities rakandus, statybinių medžiagų likučius, visa tai krauna prie tvoros, kai malkinėje nebelieka vietos. Tai patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.70/11/91 esančios nuotraukos. Malkinė atrodo neestetiškai, užstoja ir gadina vaizdą pietinėje pusėje, pastatyta nesilaikant nustatytų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 1 d. nustatyta, kad kuomet statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Ieškovė su atsakove bandė tartis, kad malkinė būtų perkelta ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), lietaus vandens surinkimo sistema būtų sutvarkyta, tačiau atsakovė įvykdyti šį prašymą geruoju nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu (1 t., b.l. 134-137) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės R. Š. atsakovei I. I. 1250 Lt bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovės R. Š. 14,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimo dalyje dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę sutvarkyti ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), vandens lietaus surinkimo sistemą bei įrengti sniego gaudytuvus pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus nurodyta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento Turto skyriaus raštuose, kuriuos teismas laikė oficialiais dokumentais, kadangi būtent savivaldybės administracijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, yra pavesta statinių priežiūros kontrolė, nurodytas aplinkybes, kad ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), lietaus surinkimo sistema yra sutvarkyta ir funkcionali. Be to, iš Turto skyriaus pateiktų raštų matyti, kad šios aplinkybės buvo konstatuotos jau 2011-05-16 ir 2011-08-09 patikrinimų metu, todėl ieškovės atstovų teiginius, kad šie trūkumai buvo ištaisyti jau po kreipimosi į teismą, teismas laikė netiksliais. 2011 metų rugsėjo 16 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 70/11/91 kaip oficialiu įrodymu teismas nesivadovavo, kadangi jis nepaneigia oficialių įrodymų, išduotų savivaldybės institucijos pagal jai suteiktą kompetenciją, protokolas yra neinformatyvus ir neišsamus. Be to, šis įrodymas turi esminių trūkumų, keliamų tokio pobūdžio rašytiniams įrodymams. Ieškovė nenurodė, kuo yra pažeidžiama jos teisė dėl esamos lietaus surinkimo sistemos, nepateikė jos teisės pažeidimą patvirtinančių įrodymų, todėl teismas ieškinį šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę įrengti sniego gaudytuvus ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) yra įvykdytas. Ieškovė neįrodė, kad dėl sniego gaudytuvų nebuvimo buvo pažeista jos kaip savininkės teisė. Ieškovė iki ieškinio padavimo nesikreipė į atsakovę, kad ši gera valia įrengtų sniego gaudytuvus, todėl teismas laikė, kad ieškovė kreipėsi į teismą nesant jos teisių pažeidimo, dėl ko ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai. Be to, ieškovės atstovai nepaneigė atsakovės atstovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovės ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) stogo danga yra šiferio. Tuo tarpu sutinkami su STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimai dėl sniego gaudytuvų įrengimo taikomi tik naujai rekonstruojamiems ir kapitališkai remontuojamiems stogams. Atsakovės stogas yra šiferio dangos, teisės aktai tokiu atveju nenustato privalomo sniego gaudytuvų įrengimo. Tokių pažeidimų nebuvo nustatęs ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrius, ne kartą tikrinęs atsakovės ūkinio pastato būklę ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams.
Sprendimo dalyje dėl ieškinio reikalavimo nugriauti savavališkai pastatytą malkinę nurodyta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškinio padavimo dieną atsakovė buvo įvykdžiusi statybos priežiūrą vykdančių institucijų reikalavimus pertvarkyti statinį, todėl ieškovė kreipėsi į teismą nesant jos teisių pažeidimo. Ieškovės atstovams teismo posėdyje pripažinus, kad jų reikalavimai yra įvykdyti, tačiau nuo ieškinio neatsisakius, teismas šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 3-11) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas dalyje dėl įpareigojimo įrengti ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) vandens surinkimo sistemą bei sniego gaudytuvus pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus grindžiamas šiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Ieškovė, pareiškusi teisme negatorinį ieškinį, siekia apginti savo kaip žemės sklypo savininkės teises, įpareigojant atsakovę pašalinti ant stoginės įrengtos lietaus surinkimo sistemos pažeidimus. Pastaroji aiškiai nurodė, kaip pasireiškia jos teisių pažeidimas - atsakovei nuosavybės teise priklausančio gretimame sklype esančio pastato (duomenys neskelbtini), sumontuota lietaus vandens surinkimo sistema yra nesutvarkyta, dėl ko daro neigiamą neleistiną poveikį ieškovės žemės sklypui, t. y. ant atsakovei nuosavybės teise priklausančios stoginės, kuri ribojasi su ieškovės sklypu, krašto sumontuoti lietaus vandens surinkimo vamzdžiai neatitinka nustatytų reikalavimų, atrodo neestetiškai, įrengti netinkamai ir neatlieka savo funkcijos - lietaus vandens nuo stogo surinkimo ir jo nukreipimo į vandens kanalizaciją. Ant stogo kraštų neįrengti sniego gaudytuvai, todėl žiemos metu nuo stataus ūkinio pastato stogo sniegas krenta į ieškovės valdą, ką patvirtina ir ieškovės byloje pateiktas rašytinis įrodymas - antstolio R. S. 2011-09-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/11/91 bei prie jo pridėta vaizdinė medžiaga. Ieškovei aiškiai nurodžius jos kaip savininkės teisių pažeidimo pobūdį, būtent atsakovė turėjo įrodyti, jog jos kaip pastato savininkės elgesys yra teisėtas ir tinkamas bei nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei atitinka teisės aktų reikalavimus, jog ant jai nuosavybės teise priklausančios stoginės įrengta lietaus surinkimo sistema yra be trūkumų, kad nėra būtinas lietaus surinkimo sistemos kanalizavimas bei sniego gaudytuvų įrengimas; 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės rėmėsi tik atsakovės teismui pateiktais rašytiniais įrodymais - savivaldybės išduotais raštais, nesivadovaudamas ieškovės teismui pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir prie jo pridėta vaizdine medžiaga, kurie patvirtina ieškovės nurodytas faktines bylos aplinkybes apie lietaus vandens surinkimo sistemos pažeidimus (ir dėl jų ieškovės patiriamą žalą, nepatogumus, taip pažeidžiant apeliantės kaip gretimo sklypo savininkės teises ir teisėtus interesus), kurie nėra pašalinti iki šiol. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovė neįvykdė Kauno miesto savivaldybės nurodytų reikalavimų – įpareigojimų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus išvada neatspindi realios faktinės ginčo objektų padėties, kadangi atlikta tik vizualiai apžiūrėjus ginčo objektus, tinkamai neatlikus statinių priežiūros kontrolės, todėl joje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip visiškai įrodytas; 3) nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė pažeidimus dėl lietaus surinkimo sistemos kanalizavimo pašalino dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos, dėl ko ieškovė nepagrįstai su ieškiniu kreipėsi į teismą nesant jos teisių pažeidimo. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi 2011-09-21, tuo tarpu tik 2011-10-12 raštu Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyrius oficialiai informavo ieškovę, jog pažeidimai nenustatyti. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytos aplinkybės apie ieškovės kaip savininkės teisių pažeidimus konstatuotos vėliau nei atsakovės sklype buvo atlikti valstybės įgaliotų institucijų patikrinimai (2011-05-16 ir 2011-08-09), kurių pagrindu 2011-10-12 buvo pateikta išvada; 4) teismas nepagrįstai konstatavo, jog ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), lietaus surinkimo sistema yra sutvarkyta ir funkcionali. Atsakovei priklausančio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) lietaus nuotekų sistemos kanalizavimas į kiemą, kaip konstatavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus specialistai, neatitinka norminių teisės aktų nustatytų reikalavimų ir negali būti laikomas tinkamai įrengtu lietaus vandens nuotekų nuotakynu bei pažeidžia ieškovės kaip gretimo sklypo, besiribojančio su atsakovės sklypu, savininkės teises, kadangi dėl lietaus ir sniego tinkamo nesukanalizavimo atsakovės sklype besikaupiančios išorinės nuotekos teka ir į ieškovės sklypą bei daro neigiamą poveikį atsakovės sklypo dirvožemiui, augalams; 5) teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dalyje dėl sniego gaudytuvų įrengimo ant ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), formaliai konstatuodamas, jog esant stogui šiferio dangos teisės aktai nenustato privalomo sniego gaudytuvų įrengimo. Dėl atsakovei priklausančio pastato stogo kraštuose neįrengtų sniego gaudytuvų į ieškovės sklypą žiemos metu nuolat krenta sniegas, ką patvirtina ir byloje pateiktas antstolio faktinių bylos aplinkybių konstatavimo protokolas bei prie jo pridėtos fotonuotraukos. Be to, ieškovei teisme pareiškus negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu ji neturi įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo - atsakovė elgiasi neteisėtai, ieškovei kyla pareiga įrodyti jos kaip savininkės teisių pažeidimą. Apeliacinio skundo dalyje dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą malkinę šiaurinėje pusėje mažiau nei vieno metro atstumu nuo ieškovės sklypo ribos nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atstovei nuosavybės teise priklausančios statinio – malkinės statybos teisėtumo ieškovės ginčijamo teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu ir iš esmės nevertino pareikšto reikalavimo Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnio prasme. Ginčo pastatas laikytinas pagalbinio ūkio paskirties pastatu – malkine, kuris priskirtinas nesudėtingiems statiniams. Nagrinėjamoje byloje aktualus Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1,01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Šio reglamento 1 priede įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni. Nustačius, jog atsakovė nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas turėjo kvalifikuoti gretimo sklypo savininko (ieškovės) teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimą ir įpareigoti atsakovę nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai taikė ir aiškino Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog, nustačius, kad atsakovė įvykdė reikalavimą pertvarkyti statinį - pertvarkė malkinės stoginę taip, kad atstumas iki gretimo sklypo ribos būtų ne mažesnis nei vienas metras, ieškovės teisės nėra pažeistos. Aplinkybė, jog atsakovė tik pertvarkė malkinės stoginę - padidino keletu centimetrų atstumą iki gretimo sklypo ribos, jos nenugriaudama, nepaneigia paties fakto, jog malkinė pastatyta neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, nesilaikant norminių teisės aktų nustatytų atstumų tarp pastatų, ir nesant kaimyninio sklypo savininkės sutikimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. I. ir tretysis asmuo V. I. (2 t., b.l. 13-17) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė nepateikė nei vieno jos teisių pažeidimą patvirtinančio įrodymo. Pastarosios teiginiai apie pas atsakovę esančios lietaus surinkimo sistemos daromą neigiamą poveikį jos žemės sklypui yra deklaratyvūs. Teisės aktai nenumato reikalavimo, kad vandens surinkimo sistema būtų sukanalizuota į kanalizacijos šulinį. Atsakovės vandens surinkimo sistema yra sukanaklizuota į jos kiemą, toks sukanalizavimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lietaus sistema sutvarkyta ir funkcionali. Teismas pagrįstai nurodė, kad sutinkami su STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nuostatomis nėra nustatyta reikalavimų šiferio stoguose įrengti sniego gaudytuvus. Ant atsakovės ūkinio pastato stogo yra įrengti sniego gaudytuvai, ką patvirtino teismo posėdyje ieškovės atstovai, pateikdami ir nuotraukas. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento Turto skyriaus išduoti dokumentai laikytini oficialiais dokumentais, kadangi būtent savivaldybės administracijai yra pavesta tokių statinių priežiūros kontrolė. Ieškovė kitais rašytiniais įrodymais nepaneigė savivaldybės administracijos išduotų dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovės lietaus surinkimo sistema yra funkcionali, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Antstolis protokole nekonstatavo lietaus surinkimo sistemos trūkumų, juo labiau, kad tokios kompetencijos jis neturi. Be to, teismas pagrįstai nurodė antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pažeidimus, kadangi jame nėra nurodyta jokių reikšmingų bylai aplinkybių, jis yra neinformatyvus. Antstolis nefiksavo nei dirvožemio būklės, nei pasodintų krūmų ar gėlių būklės, ar rūsio, todėl apeliantės teiginiai neatitinka jos pateikto įrodymo turinio. Kitų įrodymų, patvirtinančių skunde nurodomas aplinkybes, ieškovė nepateikė. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad lietaus surinkimo sistema Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo tikrinama tik vizualiai, pateiktai išvadai neturi jokios reikšmės. Iš 2011-10-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus rašto Nr. 60-6-181 turinio matyti, kad lietaus surinkimo sistemos būklė buvo tikrinama 2011-05-16 ir 2011-08-09 patikrinimų metu. Ieškovė nesikreipė į atsakovę su jokiomis pretenzijomis dėl jos galimai pažeistų teisių, todėl negalima konstatuoti, kad jos teisės buvo pažeidžiamos. Jeigu tą ieškovė būtų padariusi iki kreipiantis į teismą, atsakovė anksčiau būtų išsikvietusi Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakingus asmenis, kad jie konstatuotų sistemos būklę bei atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pati apeliantė neteisingai nurodo įrodinėjimo pareigą byloje. Neaišku, kokių konkrečiai nuostatų neatitinka atsakovės lietaus surinkimo sistema, juo labiau, kad toks sistemos suvedimas į atsakovės kiemą, ieškovės teisių nepažeidžia. Į atsakovės sklypą krentantis lietus nepatenka į ieškovės sklypą. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad pastato, kurį reikalauja nugriauti, paskirtis yra malkinė, kuri priskiriama prie nesudėtingų statinių. Šias aplinkybes paneigia 2011-11-22 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas Nr. (15.2)-2D-15407, kuriame konstatuota, kad pastato paskirtis yra stoginė, kuri yra priskiriama inžineriniams statiniams. Byloje pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-09-03 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RE-298 patvirtina, kad atsakovė pertvarkė stoginę taip, kad atstumas iki gretimo sklypo ribos būtų ne mažesnis nei 1 metras, t.y. pašalino savavališkos statybos padarinius, ir šį reikalavimą įvykdė prieš metus iki ieškovės kreipimosi į teismą. Atsakovė yra išlaikiusi minimalų teisės aktuose nustatytą atstumą iki ieškovės sklypo ribos, todėl jos sutikimas nėra reikalingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, kadangi byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, jog ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) vandens surinkimo sistema sutvarkyta ir funkcionali, šiferio dangos stogui teisės aktai nenustato privalomo sniego gaudytuvų įrengimo, o šie įrengti, ir atsakovė yra įvykdžiusi statybos priežiūrą vykdančių institucijų reikalavimą pertvarkyti stoginę taip, kad atstumas iki gretimo sklypo ribos būtų ne mažesnis nei 1 metras. Pažymėtina, kad naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių apeliaciniame skunde nėra nurodyta.
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 176 -185 straipsniuose. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vertino visų įrodymų visumą, išdėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kodėl tam tikrais įrodymais nesivadovauja. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė pažeidimus dėl lietaus surinkimo sistemos kanalizavimo pašalino dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos, o ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) lietaus surinkimo sistema yra sutvarkyta ir funkcionali. Ieškovės R. Š., žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkės, ieškinys teisme buvo gautas 2011-09-27 (1 t., b.l. 36). Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento Turto valdymo skyrius, kuris, sutinkamai su LR statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vykdo statinių naudojimo priežiūrą, 2010-12-21 raštu Nr. 60-6-170 įpareigojęs atsakovę I. I. sutvarkyti lietaus surinkimo sistemą iki 2011-05-15 (1 t., b.l. 113), 2011-10-13 raštu Nr. 60-6-181 pažymėjo, jog 2011 m. gegužės 16 d., 2011 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimų metu buvo vizualiai nustatyta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) būklė, konstatuota, kad ūkinio pastato būklė gera: pastatas prižiūrimas, neapleistas, negriūvantis; lietaus surinkimo sistema sutvarkyta ir funkcionali; 2011 m. spalio 12 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad lietaus surinkimo sistema sukanalizuota į (duomenys neskelbtini) kiemą (1 t., b.l. 119, 115, 116). 2011-08-11 raštu Nr. 60-6-130 Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento Turto valdymo skyrius informavo ieškovę, jog vizualiai patikrinus ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) būklę, darytina išvada, kad pastatas-tvartas eksploatuojamas, prižiūrimas, negriūvantis, tvarkingas (1 t., b.l. 117). Minėtų raštų turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad lietaus surinkimo sistemos būklė buvo tikrinama, konstatuotas šios sistemos sutvarkymas bei funkcionalumas ir apie tai informuota ieškovė buvo iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nėra pagrindo nesutikti su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog 2011-10-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento Turto valdymo skyriaus raštas Nr. 60-6-181 buvo jai išduotas renkant ir teikiant atsiliepimo į ieškinį pagrindžiančius įrodymus, o ne kaip galutinė Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento Turto valdymo skyriaus išvada, kaip teigia apeliantė. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė 2011-09-16 antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 70/11/91 pažeidimus ir juo nesivadovavo ginčijamame sprendime išdėstytais motyvais. Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (XXVI skirsnis) nedraudžia lietaus surinkimo sistemos sukanalizavimo į pastato savininko sklypą, o taip sukanalizuotos ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) lietaus surinkimo sistemos, kaip pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, statinių naudojimo priežiūrą vykdanti institucija nėra konstatavusi; ieškovė-apeliantė taip pat nėra pateikusi į bylą įrodymų, kad gretimo sklypo lietaus surinkimo sistemos esamu sukanalizavimu yra pažeidžiamos jos teisės.
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos (ieškovės) reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovę įrengti sniego gaudytuvus ant ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), nes dėl atsakovei priklausančio pastato stogo kraštuose neįrengtų sniego gaudytuvų į ieškovės sklypą žiemos metu nuolat krenta sniegas. Šį reikalavimą ieškovė grindė jau minėtu antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 70/11/91, kuris buvo surašytas 2011-09-16, faktinės aplinkybės konstatuotos 2011-08-20 (1 t., b.l. 20-21), o ieškovė ieškiniu į teismą kreipėsi 2001-09-27. Tačiau ir šiame protokole, kuris yra su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotais trūkumais, nėra reikalavimą pagrindžiančių duomenų (ginčo pastato stogo vaizdo iš viršaus, stogo atbrailos vaizdo), o ieškovės nurodomų oro sąlygų tiesiog negalėjo būti (rugpjūčio mėn. krentančio sniego). Byloje surinktais įrodymais negalima nustatyti tikslios sniego gaudytuvų įrengimo datos, tačiau jau pirmame parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas pripažino, kad sniego gaudytuvai įrengti ir pateikė tai patvirtinančią nuotrauką (1 t., b.l. 89, 80). Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ginčo ūkinio pastato stogas yra šiferio dangos, o Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai.“ (62.10 p.) nėra reikalavimo dėl sniego gaudytuvų įrengimo esamiems šiferio dangos stogams. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę įrengti sniego gaudytuvus iš esmės nepagrįstas.
Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu dėl įpareigojimo atsakovę nugriauti savavališkai pastatytą malkinę. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė I. I. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Statybos inspekcija) 2010-07-09 reikalavimą ne vėliau kaip iki 2010-08-27 savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti stoginę arba pertvarkyti stoginę (duomenys neskelbtini), taip, kad atstumas nuo stoginės išsikišančių konstrukcijų iki sklypo (duomenys neskelbtini), ribų būtų ne mažesnis kaip 1 m. (1 t., b.l. 67) yra įvykdžiusi pilnai ir pertvarkiusi stoginę taip, kad atstumas nuo stoginės išsikišančių konstrukcijų iki sklypo (duomenys neskelbtini), ribų yra ne mažesnis kaip 1 m., t.y. pašalinusi savavališkos statybos padarinius (Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. (ginčui aktuali nuo 2010-01-01 gal. red.), Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelės pastaba, Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2009 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 44 p. (STR galioję reikalavimo surašymo ir vykdymo metu)). Šios aplinkybės yra konstatuotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-09-03 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-298 (1 t., b.l. 68), t.y. prieš metus laiko iki ieškovės kreipimosi į teismą. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu taip pat pripažino, kad yra išlaikytas 1 metro atstumas iki sklypo ribos (1 t., b.l. 89, 128). Statybos inspekcijos 2010-05-28 rašte Nr. 2D-6072 (1 t., b.l. 66) bei 2011-11-22 rašte Nr. (15.2)-22-15407 (1 t., b.l. 65) konstatuota, jog ginčo statinys yra stoginė, kuri vadovaujantis tuo metu galiojusiu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.11 p. yra priskiriama inžineriniam statiniui, kuriam nėra reikalingas statybos leidimas ir supaprastintas statinio projektas, o minimalus atstumas iki kaimyninio sklypo ribos turi būti 1 m. (to paties Reglamento 1 priedo 2 lentelės pastaba). Tik mažesniu nei 1 m. atstumu šių statinių statybai yra reikalingas kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimas. Pažymėtina, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme neginčijo Statybos inspekcijos konstatuotos ginčo statinio paskirties, o antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia oficialių rašytinių įrodymų, kuriais laikytini Statybos inspekcijos dokumentai (CPK 197 str. 2 d.). Todėl darytina išvada, kad atsakovė nėra pažeidusi statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o stoginė nepažeidžia ieškovės teisių bei teisėtų interesų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantės atsakovei priteistina 700 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t., b.l. 13-20, CPK 93 str. 1 d. 98 str. ).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.