Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-517-541/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-17
Bylos Nr.
1-517-541/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02997-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Kaltinamasis
E. R.
Nukentėjusysis
D. P.
Advokatai
Česlovas Bakasėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-517-541/2023Teisminio proceso Nr.1-01-1-02997-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4, 1.1.9.8.; 1.1.10.1.;1.2.22.1.1.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,kaltinamajam E. R., jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,nukentėjusiajai D. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. balandžio 23 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė bausmė – devyni mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės laiką mokytis;

2) 2015 m. balandžio 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė bausmė – aštuoni mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės laiką mokytis;

3) 2015 m. rugsėjo 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (9 veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės laiką mokytis ir uždraudžiant bendrauti su J. S. ir E. A. Š.;

4) 2016 m. lapkričio 18 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – devyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams, taikytos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio ribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., uždrausta bendrauti su P. V., dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse;

5) 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, paskirta galutinė bausmė – vieni metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo;

6) 2020 m. vasario 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – vieni metai laisvės atėmimo;

7) 2022 m. liepos 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė bausmė – aštuoni mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

8) 2022 m. spalio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-1036/2023 pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį, pripažino E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino nusikalstama veika padarytą žalą, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose;

9) 2023 m. vasario 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. R. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2023 m. sausio 21 d. apie 21.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio su D. P., tai yra asmeniu, su kuriuo gyvena neįregistravęs santuokos, konflikto metu, jai įkando, rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių kartų, tuo sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairės ausies kaušelyje ir odos nubrozdinimais veido kairėje pusėje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad daug laiko praėjo, visko neprisimena. Įvykio dieną šventė gimtadienį, buvo pirmiausiai pas mamą, paskui gėrė pas A. S., ten prasidėjo konfliktas. Viską pripažįsta, kas kaltinamajame akte nurodyta. Gailisi dėl šio įvykio. Civilinį ieškinį pripažįsta, yra įsidarbinęs ir civilinį ieškinį nori sumokėti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. P. parodė, kad 2023 m. sausio 21 d. su savo sugyventiniu E. R. vartojo alkoholinius gėrimus pas jo mamą L. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Šventė E. R. gimtadienį. Apie 19 val. grįžo į savo namus esančius (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jai paskambino buvusio draugo mama ir paklausė kaip sekasi. Užpykęs E. R. griebė už telefono ir atėmė jį. Tada sugyventinis E. R. pradėjo priekaištauti, kad jai skambina kiti asmenys. Žodinio konflikto metu E. R. tapo agresyvus ir apie 21 val. jis pradėjo ją smaugti, kad nerėktų ir nepasikviestų pagalbos. Vėliau E. R. dešimt kartų rankos kumščiu trenkė jai į galvos sritį, du kartus įkando į veido sritį, du kartus plaštaka trenkė į veido sritį, du kartu įkando į ranką, du kartus iš kojos spyrė į pilvo sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Baigęs mušti E. R. nuėjo miegoti. Užmigus sugyventiniui greit susirado savo telefoną ir paskambino savo sesei S. J., gyv. (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad sumušė sugyventinis E. R.. Dar pagriebusi pora drabužių bei rankinę pabėgo iš namų. Lauke ją pasitiko, bei pasiėmė atvažiavusi sesuo su pažįstamu ir išsivežė pas mamą S. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Kelias dienas delsė ir nesikreipė į medikus, nes bijojo E. R., kad jis gali su ja susidoroti. 2023 m. sausio 23 d. apie 09 val. kreipėsi į VšĮ Širvintų ligoninės priimamąjį, kur nustatė paviršinius kūno sužalojimus, apdraskymus. Dėl kūno sužalojimo masto vyks pas specialistus. Dėl padarytos moralinės ir fizinės žalos civilinio ieškinio nereikš. Nori kuo greičiau išsiskirti su sugyventiniu ir ramiai gyventi (t. 1, b. l. 1-2).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji D. P. parodė, kad su E. R. gyvena metus laiko. Nėra susituokę, yra sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. Ji nedirbanti, tai E. R. ją išlaikė. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra (duomenys neskelbtini) priklausantis butas, jai suteiktas, kaip socialinis būstas. (duomenys neskelbtini) buvo E. R. gimtadienis, todėl 21 d. nuėjo pas jo mamą L. K.. Ten šventė E. R. gimtadienį, gėrė alkoholinius gėrimus. Iš jo mamos grįžo apie 18-19 val. (tikslaus laiko nežino). Buvo neblaivūs, bet tikrai nebuvo visiškai girti. Iš jo mamos grįžo tiesiai į savo butą. Pas A. S. tą vakarą net nebuvo užėję. A. S. ir E. R. tikriausiai maišo dienas. Pas A. S. paskutinį kartą buvo sausio 19 d. vakare, o ji pas juos (duomenys neskelbtini) vakare apie 24 val. buvo atėjusi E. R. pasveikinti su gimtadieniu. Taigi, grįžus į namus, virtuvėje gamino valgyti, o E. R. pradėjo prikaišioti jos patėvį, su kuriuo anksčiau dirbo viename darbe. Paskui jai paskambino buvusio draugo motina. Vėliau buvęs bendradarbis skambino, norėdamas paklausti kito bendradarbio telefono numerio. E. R. „burbėjo“, o ji tylėjo, nes bijojo, kad jis netaptų agresyvus ir nemuštų. Tai jis, baigus telefoninį pokalbį, iš rankų atėmė telefoną ir pastūmė, ji nugriuvo ant lovos (ant nugaros). Jis atsisėdo ant jos (ant jos rankų) ir viena ranka (rankos dalimi nuo plaštakos iki alkūnės) užspaudė kaklą, o kita užspaudė burną, kad nerėktų. Ji pradėjo dūsti. Tuomet pradėjo rangytis, muistytis ir jis nustojo smaugti, tuomet jis kumščiais (krumpliais) pradėjo ją daužyti: sudavė apie 10 smūgių į galvą – į plaukuotąją dalį ir porą kartų delnu sudavė į veidą. Ji šaukė, bet jis, kad kaimynai nieko negirdėtų ir nepasikviestų pagalbos, buvo garsiai įjungęs muziką. Tiesą sakant, jei kas iš kaimynų būtų girdėjęs, tai niekas negelbėtų. Kaimynų pozicija – nesikišime, tai judviejų reikalas, nes vėliau susitaikysite, o jie „tipo“ liks kalti. Po to (kai jai delnu sudavė du kartus į veidą) jis jai dviejose veido vietose įkando. Kadangi gindamasi nuo jo smūgių, vartėsi, išlaisvino rankas. Rankomis dengėsi veidą, tai jis įkando į abi rankas prie alkūnės. Iki šiol tose vietose yra matomos mėlynės. Tuomet jis kaip ir apsiramino, o pati verkdama gulėjo ant lovos. Kadangi labai buvo išsigandusi ir susijaudinusi, tai gulėdama lovoje lingavo į šonus (visuomet dėl nervų pradeda rankas ir kojas judinti). E. R. sunervino tai, kad taip lingavo, pasakė: „nesidrygink“ ir koja du kartus spyrė į kairį šoną. Visais šiais smurtiniais veiksmais jis sukėlė stiprų fizinį skausmą. Iš skausmo net verkė. Baigęs mušti E. R. nuėjo miegoti į tą pačią lovą. Tuo metu, buvo apie 21 val., užmigus sugyventiniui, greit susirado savo telefoną ir paskambino savo sesei S. J.. Jai pasakė, kad sumušė sugyventinis E. R.. Dar pagriebusi porą drabužių bei rankinę ir net neužrakinusi buto durų pabėgo iš namų. Po kažkurio laiko atvažiavo S. J. ir ją išvežė pas mamą S. J. į namus ((duomenys neskelbtini)). Kelias dienas delsė ir nesikreipė į medikus, nes bijojo E. R., kad jis gali su ja susidoroti. Taip pat jo pagailėjo, nes žinojo, jei vėl parašys pareiškimą, tai jis „sės“ (į kalėjimą). Tačiau mama griežtai liepė rašyti pareiškimą. Tai jau ne pirmas jo smurtas prieš ją, bet tikėjosi, kad jis pasikeis. Jau kažkurį laiką gražiai gyveno, sutarė, bet va jis vėl pradėjo smurtauti. Jau ne vieną kartą norėjo jį iš savo buto išvaryti, tai jis kalbėjo, kad niekur neišeis, nepaliks jos, kol nepadarys jos invalide. Po E. R. sumušimų jautėsi blogai, skaudėjo šonas ir galva. Galvojo, kad gal sulaužytas šonkaulis. Ant veido ir rankų buvo mėlynės. Todėl 2023 m. sausio 23 d. apie 09 val. kreipėsi į VšĮ Širvintų ligoninės priimamąjį, kur nustatė paviršinius kūno sužalojimus, apdraskymus. Laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 21 d. vakaro (kai atvyko pas mamą į butą) iki kreipimosi į medikus niekur jokių papildomų kūno sužalojimų nepatyrė. Taigi kūno sužalojimai, kuriuos nustatė sausio 23 d. medikai, yra padaryti E. R.. Kartais naktimis su E. R. motina L. K. dirba (duomenys neskelbtini) – gaudo vištas išvežimui. Paskutinį kartą dirbo sausio 12 d. Po tokio darbo būna ant rankų apdraskymai nuo vištų. Ir dabar yra ant abiejų rankų apdraskymai (ant rankų netoli plaštakos). Tačiau jie yra jau seni ir skiriasi nuo E. R. įkandimų. Nuo įkandimų yra likę mėlynės (t. 1, b. l. 16-18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name tik bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena D. P.. Paskutiniu metu (iki sausio 21 d. vakaro) ji gyveno kartu su E. R.. (duomenys neskelbtini) buvo E. R. gimtadienis. Šventė pas juos bute. Šventimo metu jokių konfliktų nebuvo. Sekančią dieną E. R. su D. P. buvo išėję pas E. R. mamą. Vakarop kažkur po 16 val. jie atėjo pas ją į butą. Abu buvo jau gerokai apgirtę. Dar jos bute jie išgėrė alaus. Kadangi E. R. jautėsi girtas, jis jos bute prigulė ant lovos. Jie toliau sėdėjo, gėrė alų, kalbėjo, klausėsi muzikos. Vienu metu D. P. jos dukters G. S. ((duomenys neskelbtini) amžiaus) paprašė įjungti kažkokią tai dainą, kuri D. P. primena savo buvusį vyrą. Tai išgirdo E. R. ir pasakė D. P., kad jie eina į namus. Tačiau jokio pykčio, konflikto nebuvo, E. R. nebuvo įpykęs. Tačiau jos jau žino, kad kai D. P. pradeda kalbėti apie savo buvusį vyrą, E. R. pradeda pykti, prasideda konfliktai. Todėl dukra G. S. pasakė, kad eis su jais, kad E. R. nepradėtų mušti D. P.. Jie išėjo kažkur apie 17.30 val. Ant D. P. rankų ir veido jokių sužalojimų nesimatė. Jei ant veido ir buvo, tai nematė, nes ji būna visuomet daug kosmetikos užtepusi. Jų butas yra virš jos buto. Jokio triukšmo iš jų buto nesigirdėjo. G. S. grįžo gal po pusvalandžio ar šiek tiek vėliau, pasakojo: E. R. bute paklausė D. P., kodėl ji leidžia tą dainą, kuri primena jos buvusį vyrą. Tuomet D. P. pasakė, kad ji nori tą vyrą susigrąžinti, kad jis buvo geresnis. Tuomet E. R. pasakė D. P., kad tegul ji eina pas tą savo vyrą. D. P. tai nepatiko, ji E. R. delnu sudavė vieną kartą per veidą ir įkando jam į ranką. Tačiau E. R. jai tuo metu nesudavė nei vieno karto. Tuomet D. P. jam pradėjo kalbėti, kad jis miega su savo motina, jo sesuo jam sėdinėja ant kelių. Dėl to E. R. D. P. ranka sudavė du kartus į pilvą ar tai šoną. G. S. nesakė, kad D. P. būtų po šių smūgių verkusi ar sakiusi, kad jai skauda. G. S. jiems pasakė, kad gana tų nesąmonių ir tegul eina miegoti ir jie nuėjo miegoti. Tai visą tai man pasakojo G. S., pati nematė. Po to irgi jokio triukšmo iš jų buto nesigirdėjo. Kažkur apie 20.30 val. ar šiek tiek po 21 val. į jos butą atėjo E. R., klausė, kur yra D. P.. Jis galvojo, kad ji yra jos bute. Kaip vėliau paaiškėjo, D. P. išvyko pas savo motiną į (duomenys neskelbtini) kaimą ir iki šiol ten yra. Kada, su kuo ir kaip ji išvažiavo, nematė. Daugiau su ja nesimatė ir telefonu nesikalbėjo. D. P. su E. R. motina kartais dirba (duomenys neskelbtini), kai reikalingi darbininkai vištų gaudymui. Jos naktimis gaudo vištas. Po to ant D. P. rankų būna ir mėlynės, ir įdrėskimai. Tai ji ne vieną kartą yra sakiusi, kad policijai pasakys, jog tas ant rankų mėlynes ir apdraskymus jai padarė E. R. ir ji ne vieną kartą yra sakiusi E. R. (jai esant šalia jų), kad ji E. R. vis tiek pasodins. Paskutinį kartą, kiek žino, tai sausio pirmomis dienomis jos dirbo. Po to dar sausio 15 d. ant D. P. rankų ir kojų matė mėlynes, apdraskymus nuo vištų). D. P. sakė, kad mėlynės jai ilgai ant kūno išlieka. Kaip jau minėjo, D. P. butas yra virš jos buto. Niekuomet nėra girdėjusi, kad pas juos būtų buvusios muštynės. Kiek kartų matė, kad jie pykstasi ir girti, ir blaivūs. Tokių konfliktų metu E. R. sakydavo jai, kad reikia jiems išsiskirti, jeigu nesutaria. Tai D. P. sakydavo, kad ji nenori, jog E. R. išeitų, nes ji E. R. myli. Vakar, tai yra sausio 23 d. D. P. su motina buvo atvažiavusios, susirinko daiktus ir užrakino butą. Tai E. R. jai skambino ir klausė, kaip pasiimti jam daiktus. Tai D. P. jam padavė raktus. Vėliau E. R. ji SMS žinutes rašinėjo, kad ji jo pasiilgo, tegul gyvena jis jos bute. D. P. vieną dieną kalba vieną, kitą dieną kitą, tai jai reikalingas E. R., tai vėl nereikalingas. Ją sunku suprasti, ko ji nori. Pati D. P. sausio 23 d. irgi matė. Jokių kūno sužalojimų ant jos nematė (t. 1, b. l. 97-98).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. J. parodė, kad 2023 m. sausio 21 d. vakare, tikslios valandos nežino, bet jau buvo sutemę, paskambino sesuo D. P.. Ji verkė ir sakė, kad ją sumušė sugyventinis E. R.. Ji prašė, kad surastų kokį nors automobilį ir atvažiuotų jos pasiimti. Suradusi automobilį nuvažiavo pas D. P.. Ją sutiko jau nuėjusią (duomenys neskelbtini) iki sodų bendrijos. D. P. įsėdo į automobilį. Ji verkė, buvo išsigandusi, prašė greičiau ją išvežti. D. P. sakė, kad ji su E. R. gėrė alkoholinius gėrimus, po to E. R. ją sumušė. Ji minėjo, kad E. R. ją apkandžiojo (veidą ir rankas), mušė kumščiais, spardė. Ant veido ir ant rankų matėsi sužalojimai. D. P. sakė, kad E. R. užmigo ir ji pabėgo. Ji buvo labai išsigandusi, todėl , bijodama, kad jis neprabustų, jos laukė atvažiuojančios jau prie sodų bendrijos. Jos nuvažiavo pas mamą į butą (duomenys neskelbtini). Dar tą patį vakarą matėsi ir išryškėjo kitą dieną sumušimai (mėlynės) ant veido, rankų, kojų, ant šono. D. P. skundėsi skausmais. Netgi galvojo, kad sulaužytas šonkaulis. Todėl ji kreipėsi į medikus. Iki šiol D. P. skundžiasi skausmais šone. Ji gyvena pas mamą, nes bijo grįžti gyventi į savo butą (t. 1, b. l. 86-88).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. J. parodė, kad dukra D. P. virš metų gyveno kartu su E. R.. 2023 m. sausio 21 d. vakare jau gulėjo lovoje, kai dukra S. J. pasakė, kad reikia važiuoti parsivežti į namus D. P., pasakė, kad D. P. skundėsi, jog ją skriaudė E. R.. S. J. surado automobilį ir po kažkurio laiko atvežė D. P., kuri atvažiavo apsiverkusi, išsigandusi. Matėsi, kad skruostas ir rankos buvo sukandžioti, lūpa sudaužta. Ji sakė, kad E. R. ją kandžiojo, spardė, kumščiais mušė. Jau iš karto matėsi ir kitą dieną išryškėjo mėlynės ant veido, kojų, rankų, šonų, vienas šonas labai skaudėjo, tai galvojo, kad sulaužyti šonkauliai, todėl ji kreipėsi į medikus, tačiau lūžiai nebuvo nustatyti. Dar iki šiol jai skauda šonas, sunku kvėpuoti. Ji iki šiol gyvena pas ją, nes bijo E. R., kuris yra ne vieną kartą ją sumušęs ir ne vieną kartą grasinęs su ja susidoroti (t. 1, b. l. 91-92).

Nukentėjusiosios D. P. apžiūros metu 2023 m. sausio 25 d. protokole ir fotografijose užfiksuoti šie kūno sužalojimai: 1) kairioji ausis (viršutinė dalis, išorinė pusė) pamėlynavusi; 2 ) kaktoje kairėje pusėje viršutinėje dalyje (prie plaukų) yra mėlyna (gelsvos spalvos kraštais) kraujosruva; 3) po kaire akimi (po akies išoriniu kraštu) yra veidas patinęs; 4) dešinioji ranka: ant žasto (išorinėje pusėje) yra dvi po apie 6 cm. dydžio mėlynos spalvos (gelsvos spalvos kraštais) kraujosruvas; apačioje alkūnės (iš vidinės pusės) mėlynos spalvos (gelsvos spalvos kraštais) apie 5 cm dydžio kraujosruva; virš plaštakos (iš vidinės pusės) du apdraskymai, 5) kairioji ranka: ant žasto (išorinėje pusėje) yra apie 4 cm. dydžio mėlynos spalvos (gelsvos spalvos kraštais) kraujosruva; apačioje alkūnės (iš vidinės pusės) mėlynos spalvos (gelsvos spalvos kraštais) apie 6 cm dydžio kraujosruva; virš plaštakos (iš vidinės pusės) mėlynos spalvos (gelsvos spalvos kraštais) apie 6 cm dydžio kraujosruva; apačioje alkūnės (išorinėje pusėje) apie 1,5 cm dydžio mėlynos spalvos (gelsvos spalvos kraštais) kraujosruva; virš plaštakos (iš išorinės pusės) du apdraskymai (t. 1, b. l. 42-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-02-09 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje ir odos nubrozdinimai veido kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Širvintų ligoninę 2023 m. sausio 23 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 61-63).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismo vertinimu, kaltinamojo E. R. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis E. R. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios D. P., liudytojų A. S., S. J., S. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolas, specialisto išvada.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad E. R. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2023 m. sausio 21 d. apie 21.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio su D. P., tai yra asmeniu, su kuriuo gyvena neįregistravęs santuokos, konflikto metu, jai įkando, rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių kartų, tuo sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairės ausies kaušelyje ir odos nubrozdinimais veido kairėje pusėje.

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo E. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, t. y. sugyventinei.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. R. lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistas (t. 2, b. l. 1-14, 16-137 ), baustas administracine tvarka (t. 2 b. l. 139-150).

Pažymėtina, kad tai nėra pirmasis kartas, kuomet E. R. naudoja fizinį smurtą spręsdamas iškilusius konfliktus, todėl tai rodo, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pastebėtina ir tai, kad praeityje E. R. buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir vėl nusikalto. Tai reiškia, kad švelnesnės bausmės neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslų galima pasiekti skiriant griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant trumpesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą, kaskart paskyrus laisvės atėmimo bausmę, svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Įvertinus tai, kad per trumpą laiko tarpą kaltinamasis ir vėl panaudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, todėl teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, teismo vertinimu, nėra galimybės jam atidėti bausmės vykdymo.

Lietuvos Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis E. R. atžvilgiu priimtas 2023 m. liepos 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-767-1156/2023, kuriuo E. R. nuteistas šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, paskirto 2022 m. spalio 10 d. ir 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiais, E. R. skirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Šiuo metu šis nuosprendis yra apskųstas ir neįsiteisėjęs.

Teismas sprendžia nebendrinti E. R. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis siekiant išvengti dvigubo bendrinimo, kadangi šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos su 2023 m. liepos 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu. Šiuo metu 2023 m. liepos 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis yra apskųstas ir neįsiteisėjęs, tačiau jam įsiteisėjus, Lietuvos probacijos tarnyba galės kreiptis su teikimu į teismą dėl šio nuosprendžio ir 2023 m. liepos 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžio subendrinimo, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus 2023 m. liepos 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį – dėl šio nuosprendžio subendrinimo su 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo E. R. nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 46,04 euro žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l.73-78). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, dėl kurio buvo sužalota ir gydoma D. P.. Kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkinamas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. R. skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. R. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, j. a. k. 191351679, naudai 46,04 Eur (keturiasdešimt šešių eurų ir 4 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (46,04 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Jolanta Vėgelienė