Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-12-06 · Civilinė byla Nr. 2A-769-198/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-08-13Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-12-06Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-06
Bylos Nr.
2A-769-198/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03964-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška, Laimantas Misiūnas
Atsakovas
UAB „Alfama“
Ieškovas
UAB „JMA Panevėžys“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-769-198/2012

Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03964-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 50.4; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės

kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos, Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Alfama“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4937-902/2012 pagal ieškovo UAB „JMA Panevėžys“ ieškinį atsakovui UAB „Alfama“ dėl piniginių sumų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „JMA Panevėžys“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Alfama“ ieškovo UAB „JMA Panevėžys“ naudai 12 389,72 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad su atsakovu UAB „Alfama" 2008-02-27 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.2008.03-01N, pagal kurią atsakovas išnuomojo jų bendrovei 230 kv.m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kurios atsakovui priklausė nuosavybės teise. Nuomos sutarties terminas nuo 2008-03-01 dienos iki 2008-12-31. Šios sutarties 4 dalis nustatė nuomos mokestį -15,00 Lt plius 2,70 Lt PVM už vieną patalpų kvadratinį metrą. Mokestis už nuomojamas 230 kv.m. ploto patalpas buvo 4 071 Lt su PVM. Sutarties priede Nr.2, sudarytame 2008-02-27, buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į šildomų išsinuomotų patalpų plotą, ieškovė sumoka 15 procentų už sunaudotą elektros energiją nuo bendro elektros sunaudojimo kiekio. Ieškovas su atsakovu taip pat sudarė 2010-05-30 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.2011.05-30N, pagal kurią atsakovas išnuomojo bendrovei 195 kv.m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Nuomos mokestis už 195 kv.m. ploto patalpas buvo 1 651,65 Lt su PVM (8.47 Lt x 195 kv.m.). Sudarant patalpų nuomos sutartis ir jų papildymus, tiek ieškovui, tiek atsakovui vadovavo A. M., kuriam priklausė 50 procentų atsakovo akcijų, taigi abu juridinius asmenis kontroliavo tas pats asmuo. Sudarius 2011-05-30 susitarimą- priedą Nr. 1 prie 2010-05-30 dienos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.2011.05-30N, paaiškėjo, kad atsakovas nuomojo ieškovui ne 215 kv.m. ploto autosalono salę, o mažesnę autosalono salę - 187 kv.m. ploto. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai ir gavo didesnį nuomos mokestį negu priklausė pagal aukščiau paminėtas sutartis, todėl prašė permoką priteisti iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Alfama“ ieškovo UAB „JMA Panevėžys“ naudai 12 389,72 Lt permokėto nuomos mokesčio, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (12 389,72 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 372 Lt žyminio mokesčio, 800 Lt advokato pagalbai apmokėti. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, o UAB „JMA Panevėžys“ grąžino 79 Lt žyminio mokesčio permoką. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovui nuo 2008-03-01 buvo išnuomojęs 230 kv.m. ploto negyvenamas patalpas, esančias pastate Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), o nuo 2011-06-01 iki 2011-12-31 -195 kv.m. ploto patalpas esančias tuo pačiu adresu. Sutartys tarp šalių buvo sudarytos raštu, nuoma skaičiuojama už vieną kvadratinį metrą, sutarčių priedais, kurie taip pat buvo sudaryti raštu, šalys detalizavo nuomojamas patalpas, konkrečiai nurodė, kokio dydžio nuomininkui (ieškovui) nuomos teise perduodamos patalpos, sutarčių dėl nuomos kainos pakeitimai taipogi buvo daromi raštu, kas rodo, jog šalys santykiams, kylantiems iš patalpų nuomos sutarties, reguliuoti prioritetą teikė rašytiniems tarpusavio susitarimams. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad patalpa 1-21 buvo išnuomota UAB ,,Be limito“ ir UAB ,,Alfama“, o ieškovas šioje patalpoje turėjo tik vieną lentyną. Nors atsakovas teigė, kad ieškovui leido naudotis ir saugoma kiemo aikštele, tačiau teismas vertino, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog tarp šalių buvo susitarimas ir dėl šios patalpos naudojimo už atlygį. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas laikė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovui nuomojo visas patalpas, nurodytas nuomojamo ploto detalizacijoje, ir laikė įrodyta, kad atsakovas ieškovui buvo išnuomojęs, t.y. perdavęs naudotis už atlygį patalpas, tokio dydžio ir rūšies, kokios buvo nurodytos šalių sudarytose rašytinėse sutartyse. Nustatęs, kad atsakovas ieškovui išnuomojo ne 215 kv.m. ploto autosalono salę, o 187,48 kv.m., teismas konstatavo, kad atsakovas iš ieškovo nepagrįstai gavo 12 389,72 Lt. Atsakovas gera valia ieškovui šios sumos negrąžino, todėl teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 12 389,72 Lt sumą, 6 proc. dydžio metinės palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Alfama“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „JMA Panevėžys“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, teismas netinkamai aiškina sutarties esmę, neatsižvelgia į sutarties šalių tikruosius ketinimus sudarant sutartį. 2008 m. prieš registruojant bendrovę UAB „JMA Panevėžys“, tarp jos steigėjų ir UAB „Alfama“ buvo pasiektas susitarimas išnuomoti nenaudojamą statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dalį naujai bendrovei. Nebuvo tariamasi, kad bus išnuomota tik autosalono salė ir kabinetas antrame aukšte. UAB „Alfama“ faktiškai išnuomojo UAB „JMA Panevėžys“ ne tik autosalono salę ir kabinetą, bet ir vadybininko darbo vietą autoserviso priimamajame, vietą detalių sandėliavimui, autoserviso vietą tepalams, saugomos automobilių aikštelės dalį, todėl sutartyje bendras faktinis nuomojamų patalpų plotas buvo 230 kv. m. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovo atstovas pripažino, jog ieškovas naudojosi didesniu patalpų plotu: autoserviso patalpa, kurioje laikė tepalo statinę, sandėlio patalpomis, kuriose turėjo stelažą, naudojosi automobilių saugojimo aikštele. Ieškovas nuomojosi ir bendro naudojimo patalpas, kurių suskirstyti pertvaromis neįmanoma (pvz., bendra laiptinė, bendras sandėlys), todėl šalys pasirašydamos nuomos sutartį ir apsprendė, kokį faktiškai plotą nuomosis ieškovas. Apeliantas pažymėjo, kad dabartinis UAB „JMA Panevėžys“ direktorius A. M. ieškovo administracijos vadovu tapo tik 2010-03-01, todėl negalėjo žinoti tikrųjų šalių ketinimų pasirašant 2008 metų nuomos sutartis. Tai, kad šalys pirmenybę teikė faktiniam susitarimui dėl nuomojamų patalpų ploto, nurodyto sutartyje, ir nesistengė labai detaliai jas įvardinti priėmimo-perdavimo akte, patvirtina ir ta aplinkybė, kad pasirašius nuomos sutartį 2011-05-30 patalpos, įvardintos kaip „autosalono salė“ plotas buvo nurodytas 181 kv. m., kai tuo tarpu faktinis šios patalpos plotas dokumentuose nurodytas 187,48 kv. m. Taigi atsakovas, žinodamas faktinį naudojamų patalpų plotą, sąmoningai nurodė mažesnį jų plotą nuomos sutartyje. Teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „JMA Panevėžys“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo surašymą. Atsiliepime ieškovas nurodė, kad apeliaciniame skunde nepateikiama naujų motyvų ir argumentų, nėra naujų įrodymų. Tie patys argumentai ir motyvai buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme ir dėl jų teismas išsamiai pasisakė bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Nuomos sutartyje nebuvo nurodyta, kad ieškovas turi papildomai mokėti už kitas patalpas (nei nuomojama autosalono salė ir kabinetas antrame aukšte) ar už naudojimąsi automobilio stovėjimo aikštele. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad buvo žodiniai susitarimai dėl kitų patalpų nuomos. Atsakovas neįrodė, kad ginčo nuomos sutarties galiojimo metu būtų įspėjęs ieškovą, jog autosalono salė yra ne 215 kv. m., o 187,48 kv. m. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog remonto dirbtuvėse, kur stovėjo ieškovui priklausanti tepalo talpa, tik atsakovas vykdė komercinę-ūkinę veiklą, t. y. atsakovas vykdė veiklą, kuriai naudojo ieškovo tepalą, o su ieškovu atsiskaitydavo tik už iš jo nupirktą tepalą. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad jis nuomojo ieškovui patalpas statinei laikyti, kadangi pačiam ieškovui laikyti tepalo statinės pas atsakovą nereikėjo. Taip pat nurodė, jog vadybininku tiek pas atsakovą, tiek pas ieškovą dirbo tas pats asmuo, todėl nesant atskiro rašytinio susitarimo, ieškovo bendrovei mokėti už vadybininko darbo vietą nuomos mokesčio nėra pagrindo. Ieškovas nesinuomojo ir sandėlio patalpų, kadangi šias patalpas buvo išsinuomojęs UAB „Be limito“, o ieškovas tik laikė savo prekes vienoje lentynoje, nebuvo atskiro susitarimo mokėti nuomos mokestį už bendrojo naudojimo patalpas ar automobilio stovėjimo aikštelę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantas UAB „Alfama“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog UAB „JMA Panevėžys“ buvo išnuomotas tokio dydžio ir rūšies patalpos, kokios buvo nurodytos šalių sudarytose rašytinėse sutartyse. Apeliantas teigė, kad teismas turėjo vertinti šalių tikruosius ketinimus sudarant sutartį, sutarties esmę. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“ Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“ Nr. 3K-3-231/2008 ir kt.). Tuo atveju, kai iš sutartinių santykių kyla ginčas, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė. CK 6.193 str. 2 d. numato, jog sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes, nustatyti tikruosius šalių ketinimus, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad turi būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jo žodinis aiškinimas. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją nuomos sutarties sampratą nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). UAB „Alfama“ ir UAB „JMA Panevėžys“ 2008-02-27 ir 2008-06-01 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis (T. 1, b. l. 7-9, 12-14), pagal kurias atsakovas ieškovui išnuomojo 230 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Sutarčių 4.1 p. šalys nustatė nuomos mokestį -15,00 Lt plius 2,70 Lt PVM už vieną patalpų kvadratinį metrą, iš viso už 230 kv.m. ploto patalpas – 4 071 Lt. Šia sutartimi konkrečiai susitarta dėl nuomos mokesčio už vieną naudojamą patalpos kvadratinį metrą – 15 Lt plius 2,70 Lt PVM. Sutarčių priedais 2009-01-30, 2009-05-27, 2009-12-30 buvo keistos sutarties sąlygos dėl nuomos mokesčio dydžio, tačiau nuomos mokesčio apskaičiavimo būdas nesikeitė – nustatoma kaina už vieną patalpų kvadratinį metrą (T. 1, b. l. 15-17). Tokia sutarčių ir pakeitimų sąlyga dėl nuomos mokesčio visiškai atitinka CK 6.534 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo. Pagal šią teisės normą, jeigu nuomos mokestis nustatytas už pastato, statinio ar įrenginio ploto vienetą ar kitokį jų dydžio matą, tai nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį išnuomoto pastato, statinio ar įrenginio dydį. Taigi šalims sutarus dėl pastato ploto vieneto nuomos mokesčio dydžio, šis dydis tampa lemiančiu bendrą nuomos mokesčio sumą, kuri apskaičiuojama pagal faktiškai nuomojamą patalpų plotą. 2008-03-01 Nuomos sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė, jog nuomininkui perduodama nuomos teise naudotis 230 kv. m., tarp kurių autosalono salė yra 215 kv. m. ir kabinetas II aukšte – 15 kv.m. (T. 1, b. l. 10). 2010-05-30 šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (T. 1, b. l. 18-20), tačiau pagal ją atsakovas išnuomojo ieškovui 195 kv.m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2011-05-30 priede (T. 1, b. l. 21) numatyta, kad nuomininkui perduodamos 195 kv. m. patalpos: 181 kv. m. autosalono salė, 9 kv. m. detalių sandėliavimui ir vadybininko darbo vieta priimamajame 5 kv. m. Šiame susitarime autosalono salės plotas nurodomas esantis 181 kv. m. Iš UAB „Alfama“ pateiktų nuomotų patalpų planų (T. 1, b. l. 125-126) matyti, jog UAB „JMA Panevėžys“ nuomota autosalono salė iš tiesų buvo 187,48 kv. m. ploto. Aplinkybę, kad autosalono salės plotas yra 187,48 kv. m. patvirtino ir atsakovo UAB „Alfama“ direktorius A. M. pirmosios instancijos teismo 2012-07-27 teismo posėdžio metu (T. 1, b. l. 172). Iš jau minėtų nuomos sutarčių priedų matyti, kad ieškovui nuo 2008-03-01 buvo perduotos 230 kv. m. ploto patalpos, o nuo 2011-06-01 iki 2011-12-31 -195 kv.m. ploto patalpas, pagal šias sutartis būdavo išrašomos PVM sąskaitos faktūros ir pateikiamos UAB „JMA Panevėžys“ apmokėti, nuomos ir komunaliniai mokesčiai apskaičiuojami kaip už 230 kv. m. patalpas, t. y. didesnes nei realiai naudojamos (T. 1, b .l. 23-95). Atsakovas, perdavęs ieškovui mažesnio ploto patalpas, nei įsipareigojo sudarydamas nuomos sutartį, pateikdamas ieškovui sąskaitas už patalpų nuomą, nurodydavo sumokėti nuomos mokesčio sumą, kuri neatitiko faktiškai nuomojamo ploto ir jo vieneto nuomos mokesčio dydžio sandaugos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nuomos sutarčių dalyką, kadangi sutartyse būdavo nurodomas bendras nuomojamų patalpų plotas, įskaitant bendrojo naudojimo patalpas, todėl šis plotas būdavo įrašomas didesnis nei faktinis patalpų plotas, numatytas pastato plane. Šis apelianto argumentas pripažintinas nepagrįstu. Toks atsakovo nuomos sutarties sąlygų bei jos papildomų dokumentų aiškinimas neatitinka nei sutarčių aiškinimo taisyklių, nei bendrųjų teisės principų. Abi nuomos sutarčių šalys yra verslininkai, sudarantys sutartis bendrovių veiklai vykdyti ir suprantantys sutarčių teisines pasekmes. Šalys, sudarydamos sutartį bei jos priedus, aiškiai numatė, kokios patalpos nuomojamos, išskyrė ir aiškiai nurodė šių patalpų plotus. Nei vienoje iš sutarčių nenurodoma, kad nuomininkas turi mokėti papildomą nuomos mokestį už kartu su kitais nuomininkais ir atsakovu naudojamas bendrojo naudojimo patalpas, neapibrėžtas šių bendrojo naudojimo patalpų plotas. Kadangi nuomojamos patalpos ir jų plotas yra esminė nuomos sutarties sąlyga, šalys turi tiksliai aptarti klausimus sudaromoje sutartyje. UAB „Alfama“ ir UAB „JMA Panevėžys“ nuomos sutartyse konkrečiai nurodė nuomojamas patalpas bei už vieną patalpų kvadratinį metrą mokamą mokestį. Kadangi faktiškai išnuomotų patalpų plotas buvo mažesnis nei tas, už kurio nuomą UAB „Alfama“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir UAB „JMA Panevėžys“ apmokėdavo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė permokėtas sumas UAB „JMA Panevėžys“ naudai. Pažymėtina, kad CK 6.192 str. 4 d. numato, kad sutarties pakeitimas ar papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, todėl atsakovo teiginiai, jog žodiniais susitarimais buvo keičiamos rašytinės nuomos sutarties sąlygos laikytini nepagrįstais.

Kiekviena iš bylos šalių turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), todėl atsakovas UAB „Alfama“ teigdamas, kad UAB „JMA Panevėžys“ faktiškai naudojosi didesniu patalpų plotu ir papildomai kitomis patalpomis, nei nurodytos nuomos sutartyse, turi šias aplinkybes pagrįsti leistinais įrodymais. Apeliantas nurodo, kad ieškovui nuomojo remonto dirbtuvių dalį tepalo statinei laikyti, tačiau šio argumento nepagrindžia tinkamais įrodymais. Juolab, kaip kad nurodo ieškovas, UAB „Alfama“ pirkdavo šioje statinėje laikomą ieškovo tepalą ir pačiam atsakovui buvo patogiau šią talpą laikyti remonto dirbtuvėse. Nepagrįstas ir teiginys, jog ieškovas nuomojosi vadybininko darbo vietą, kadangi nustatyta, kad tiek pas atsakovą, tiek pas ieškovą vadybininku dirbo tas pats asmuo, o nesant atskiro susitarimo dėl vadybininko darbo vietos nuomos ar šio ploto nuomos mokesčio pasidalijimo tarp ieškovo ir atsakovo, nuomos mokesčio naštos perkėlimas ieškovui laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo netenkinus ir ieškovui prašant, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias priešinga šalis patyrė apeliaciniame procese (CPK 93 str. 1 d.). UAB „JMA Panevėžys“ pateikė įrodymus, jog turėjo 400 Lt išlaidų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą į UAB „Alfama“ apeliacinį skundą (T. 2, b. l. 10-11). Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl advokato darbo užmokesčio dydžio, todėl priteistinos iš apelianto UAB „JMA Panevėžys“ naudai (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju. punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Alfama“ (įmonės kodas 148362412) 400 Lt advokato pagalbos išlaidų UAB „JMA Panevėžys“ (įmonės kodas 301550651) naudai.

Teisėjai Romualdas JanuškaBirutė JonaitienėLaimantas Misiūnas