Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimo, kuriuo A. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 15 d., apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,58 promilės). Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė nusižengimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

ATPK 17 straipsnio normos numato, kad esant būtinajam reikalingumui, asmuo iš viso netraukiamas administracinėn atsakomybėn. Jo situacijoje būtent taip ir buvo: jo dukra yra nepilnametė ir jos skambutis iš ligoninės jam buvo signalas, kad atsitiko kažkas rimto ir negero su jos sveikata. Jis yra jos tėvas ir rūpintis ja yra jo pareiga, todėl ir važiavo pas ją. Nors šioje situacijoje yra ATPK 17 straipsnio požymių, teismo neprašė ir dabar neprašo šios normos taikyti, nes supranta pažeidęs Kelių eismo taisykles ir prisiima už tai atsakomybę. Tačiau prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Mano, kad tam yra įstatymo numatyti pagrindai: ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta. Jis kaltu prisipažino, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo nuoširdžiai gailisi, vairavo automobilį tik dėl to, kad dukra buvo patekusi į ligoninės priimamąjį, dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, yra gerai charakterizuojamas tiek darbe, tiek bendruomenėje, kurioje gyvena. Rūpinasi dviems neįgaliais asmenimis, nes jie patys savimi pasirūpinti negali: tai M. T. ir jo motina R. T., kuriems jo pagalba yra būtina, o tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Teismo paskirtą piniginę baudą sumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010, Nr⁴⁴⁴651/2011,N441-627/2011,N5752088/2011 ).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, kad A. V. vairavo vedamas būtinojo reikalingumo, tokius argumentus atmeta, nes byloje nėra jokių tokius argumentus patvirtinančių duomenų, o A. V. važiavimas į gydymo įstaigą, kurioje jau yra teikiama pagalba jo dukrai nelaikytina būtinuoju reikalingumu.

Aukštesnysis teismas įvertinęs A. V. asmenybę, jo amžių, gyvenimišką patirtį ir jam nustatytą neblaivumą – 1,58 promilės, daro išvadą, kad A. V. suvokdamas, jog yra neblaivus, žinodamas galinčias kilti pasekmes, sėdo už automobilio vairo ir vairavo būdamas neblaivus, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė nusižengimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių komplekso, kuriuo remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tai, kad A. V. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Tai, kad A. V. išlaiko du nepilnamečius vaikus, yra gerai charakterizuojamas darbe ir bendruomenėje, teigiamai apibūdina jos asmenybę, tačiau tai nelaikytina ypatingomis ar išskirtinėmis aplinkybėmis. Teismas įvertinęs tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. V. yra paskirtas M. T. ir R. T. globėju, aplinkybių, jog A. V. jais rūpinasi nelaiko aplinkybe sudarančia pagrindą švelninti A. V. paskirtą nuobaudą. Aplinkybė, jog A. V. teisė vairuoti itin reikalinga, nes jis dirba vairuotoju, nėra išskirtinė, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Tai, kad A. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,58 promilių), akivaizdžiai suvokdamas, jog yra neblaivus, rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė itin didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, ir tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį A. V. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, paskyrė administracinę nuobaudą, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamo nutarimo keisti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.