Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „A.“ dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 11 d. Prancūzijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryta žala M. V. priklausančiai transporto priemonei FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); eismo įvykis įvyko dėl atsakovės UAB „A.“ darbuotojo B. J. kaltės; jis, vairuodamas transporto priemonių junginį – vilkiką IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukabintą su puspriekabe, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė M. V. priklausančią transporto priemonę; įvykio metu galiojo šalių sudaryta transporto priemonės IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis; ieškovė 2016-04-05 raštu paprašė atsakovės raštu pateikti išsamią informaciją apie eismo įvykį, tačiau atsakovė į šį raštą neatsakė; 2015-12-11 įvykusios avarijos metu nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu 2016-05-26 išmokėjo 5749,65 Eur draudimo išmoką, pervesdama ją į InterEurope AG France, atstovaujančio ieškovę santykiuose su žalą patyrusiu asmeniu, banko sąskaitą.

Teismas kritiškai vertina liudytojos R. G. parodymus apie tai, kad ji atsakovės atstovo prašymu užregistravo eismo įvykį 2016 m. gruodžio 14-16 dienomis internetu AB „Lietuvos draudimas“ interneto svetainėje nurodydama įvykio duomenis, ir jais nesiremia, nes tokie parodymai prieštarauja pačios atsakovės atstovo atsiliepime dėstomoms aplinkybėms apie tai, kad ieškovei apie eismo įvykį neva pranešė „Bendrovė“ (atsakovė) ir tai padarė žodžiu, telefonu. Be to, teismui pateiktoje 2016-05-24 pretenzijos dėl išmokos išieškojimo kopijoje, pasirašytoje atsakovės direktoriaus K. L., nurodoma apie tai, kad po įvykio buvo pranešta Lietuvoje esančiai MACIF atstovybei – ERGO draudimo kompanijai, nes įvykio metu reikia kreiptis į kaltininko draudimo kompaniją, tačiau nė žodžiu neužsimenama apie pranešimą ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Teismui pateikta ir 2016-05-24 pretenzijos dėl išmokos išieškojimo kopija, tačiau nepateikti įrodymai, jog ši pretenzija ieškovei buvo išsiųsta ir ją pasiekė, todėl šis dokumentas pats savaime nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovei buvo pateikta išsami informacija apie eismo įvykį.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė prašo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Rašytiniuose paaiškinimuose ji nurodė, jog tiriant įvykio aplinkybes, ieškovę atstovavo jos atstovas Prancūzijoje, kuris 2016-04-29 išmokėjo draudimo išmoką. Tai reiškia, jog ieškovė veikė pati ir pinigų išmokėjimo 2016-04-29 faktas sukūrė teises ir pareigas pačiai ieškovei. Todėl nuo šios datos skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 7 d. nustato, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 str. 4 d. nustato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Regresinė prievolė yra tokia, pagal kurią trečiasis asmuo turi teisę reikalauti iš skolininko sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kurią jis sumokėjo už skolininką kreditoriui. Regresinės prievolės atsiradimą visada lemia vienos buvusios prievolės šalies dalyvavimą prievoliniame teisiniame santykyje su trečiuoju asmeniu. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), sugadinus eismo įvykio metu nukentėjusio asmens automobilį, jam išmokėjo draudimo išmoką, t. y. atlygino padarytą žalą. Pateikdama ieškinį teismui ieškovė (draudikas) prašė dalį išmokėtosios draudimo išmokos priteisti iš atsakovės – neįvykdžiusio prievolės draudėjo.

Kaip minėta, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Regreso teisę reikalauti iš skolininko įgyja trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką. Tokiu atveju nuo šio momento trečiasis asmuo tampa skolininko kreditoriumi, t. y. įgyja reikalavimo teisę, kartu nuo šio momento (nuo prievolės įvykdymo dienos) prasideda ir ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2005).

Kaip matyti iš pateikto lėšų pervedimo nurodymo Nr. 11046, ieškovė 2016-05-26 pervedė 6632,18 EUR sumą gavėjui InterEurope AG France, perėmusiam žalos reguliavimą santykiuose su žalą patyrusiu asmeniu. Tarp dokumentų, pateiktų kartu su ieškiniu, yra InterEurope AG France išrašytos sąskaitos, kurių datos 2016-04-29; mokėjimo lapas su duomenimis apie klientą, žalą patyrusį asmenį, mokėjimo informacija, išdavimo data (2016-04-29); dalykinio susirašinėjimo medžiaga, iš kurios matyti, jog InterEurope AG France perėmė žalos reguliavimą ir išsprendė bylą; žalos dydį patvirtinantys įrodymai; AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų skyriaus 2016-05-16 sprendimas išmokėti gavėjui InterEurope AG France 5749,65 EUR. Įrodymų apie tai, kad žala ją patyrusiam asmeniui M. V. buvo atlyginta, t. y. įvykdyta pagrindinė prievolė, anksčiau nei 2016-05-26, byloje nėra. Todėl būtent nuo šios datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Ieškinys paduotas teismui 2016-05-22, t. y. nepraleidus sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino.

Dėl regresinio reikalavimo

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 str. 1 d. 5 p. nustato, kad, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes; apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Transporto priemonės valdytojui neįvykdžius šių reikalavimų, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo (TPVCAPDĮ 22 str. 2 d.). Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse. Šių taisyklių 60.3 punkte nustatyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

Pažymėtina, kad pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalį su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, leisti draudikui (ar Biurui) ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Minėto 12 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos draudėjo pareigos, kurios apima ir bendrus reikalavimus imtis transporto priemonės valdytojui prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, ir tiksliai apibrėžtus imperatyvius reikalavimus per nustatytą laiko tarpą pranešti draudikui apie eismo įvykį ar pareikštą pretenziją. Todėl nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį, atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes) (žr. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-113-173/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-379-431/2015).

Nagrinėjamos bylos atveju, nustatant draudikui grąžintinos sumos dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovui TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu terminu nepranešus apie eismo įvykį, taip pat 2016-04-05 raštu ieškovei pareikalavus pateikti išsamius duomenis apie eismo įvykį ir atsakovei šių duomenų laiku nepateikus, t. y. nepadėjus draudikui nustatyti įvykio aplinkybių ir žalos dydžio, kaip tai nustatyta pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalį, ieškovė prarado galimybę ištirti eismo įvykio aplinkybes, per eismo įvykį padarytos žalos priežastis, taigi ir faktą, ar atsakovės darbuotojas buvo kaltas dėl eismo įvykio. Be to, nustatant ieškovei grąžintinos sumos dydį, svarbu yra ir tai, kad atsakovės veikla susijusi su transporto paslaugomis, krovinių vežimu keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, ir kt. Taigi atsakovei yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovei regreso tvarka iš atsakovės grąžintinos sumos dydis nustatytinas 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. maksimali Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punkte nustatyta sankcija – 1149,93 EUR (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl palūkanų

Ieškovė prašo priteisti jai 66,73 EUR dydžio kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

CK 6.261 str. nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. CK 6.210 str. 2 d. nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.53 str. 2 d. nustato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Kaip matyti iš 2017-10-03 ieškovės pateikto elektroninės kliento kortelės išrašo, 2016-05-20 atsakovei buvo siųsta regreso pretenzija. Iš atsakovės patektos 2016-05-24 pretenzijos dėl išmokos išieškojimo matyti, kad atsakovė tokią pretenziją yra gavusi, tačiau prievolė iki šiol nėra įvykdyta. Todėl reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas iki ieškinio pareiškimo teismui dienos laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Be to, remiantis CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. 1 d. iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos ir prašomos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis (27,00 EUR), išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (70,08 EUR), vertimo išlaidos (147,86 EUR), atstovės kelionės į posėdžius išlaidos (100,96 EUR), kurios, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „A.“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“:

1149,93 EUR (vieno tūkstančio šimto keturiasdešimt devynių eurų 93 ct) dydžio dalį draudimo išmokos;

66,73 EUR (šešiasdešimt šešis eurus 73 ct) kompensacinių palūkanų;

6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2017-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

345,90 EUR (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.