- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- 2S-939-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00806-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., V. G.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys R. M., V. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-4431-889/2018 nevykdymo klausimą ir už minėto teismo sprendimo reikalavimų nevykdymą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje numatytas poveikio priemones, baudą iki 300 Eurų už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną suinteresuoto asmens V. G. naudai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu (atsikirtimu į neįvykdymo aktą) su antstolio neįvykdymo aktu nesutiko. Nurodė, kad bendrąja daline nuosavybe priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), a-6 ir a-7, pašalino savavališkai atliktus darbus ir pilnai įvykdė teismo sprendimą.
3. Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimo į pareikštą sprendimų neįvykdymo aktą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir skyrė R. M. už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4431-889/2018, neįvykdymą po 20 Eur (dvidešimt eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną išieškotojai V. G., ją skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos.
5. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo V. G. nesutinka su ta vykdomojo dokumento įvykdymo dalimi, kuria suinteresuotas asmuo R. M. buvo įpareigotas patalpoje a-6 perkelti liuką į senąją vietą bei užsandarinti naujai įrengtą angą, teigia, kad darbai atlikti atmestinai ir ne iki galo, anga įrengta per siaura, išpjauta perdanga antro aukšto ir pastogės, kur savavališkai buvo padarytas naujas patekimas į palėpę, tikrai nėra sutvarkyta prisukant OSB plokštę dviem varžtais pastogėje ir užsukant gipsu antrame namo aukšte. Suinteresuotas asmuo R. M. su šiuo išieškotojos teiginiu nesutinka, nurodė, kad visus teismo įpareigojimus yra įvykdęs tinkamai, liuko išmatavimai nenumatyti namo plano schemoje, suinteresuotas asmuo V. G. jų nepateikia, todėl atstatyti liuką į pradinę padėtį pagal ankstesnius išmatavimus nėra galimybės.
6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, fotonuotraukas bei suinteresuotų asmenų paaiškinimus, nors byloje nėra duomenų apie liuko išmatavimus, darė išvadą, kad buvusio liuko anga buvo platesnė nei suinteresuotas asmuo R. M. atstatė šiai dienai, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimas buvo visiškai ir tinkamai įvykdytas.
7. Teismas darė išvadą, kad suinteresuotas asmuo R. M. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų dalies sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4431-889/2018, sprendime nustatytu terminu neįvykdė ir neįrodė objektyvių priežasčių, pagrįstai trukdančių įvykdyti teismo sprendimą visiškai, dėl to suinteresuoto asmens R. M. neveikimas sukelia teisines pasekmes ir sudaro teisinį pagrindą skirti baudą dėl teismo sprendimo neįvykdymo.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotam asmeniui R. M. jau buvo skirta bauda už to paties teismo sprendimo nevykdymą, siekiant nepažeisti suinteresuoto asmens V. G. interesų, nepagrįstai neapsunkinti suinteresuoto asmens R. M. finansinės padėties, tuo pačiu siekiant, kad skiriama bauda turėtų realų poveikį asmeniui, kuris turi pareigą vykdyti antstolio teisėtą reikalavimą, siekiant išlaikyti išieškotojos ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suinteresuotam asmeniui R. M. skyrė 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną suinteresuoto asmens V. G. naudai nuo nutarties priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. V. G. teiginiai, kad darbai atlikti labai atmestinai ir ne iki galo yra tik jos išvedžiojimai ir siekdama pasipelnymo ji piktnaudžiauja savo teisėmis, nenori pripažinti, kad yra tinkamai įvykdyti visi teismo reikalavimai, o antstolis Aleksandras Selezniovas aplaidžiai vykdė kontrolę, formaliai atlieka savo pareigas, nesigilino į įpareigojimų esmę, nesutiko atvykti į apžiūrą, kad surašytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bet kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo.
9.2. Teismas, priimdamas neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, turėjo iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Aukščiau išdėstyti motyvai ir faktai leidžia teigti, kad teisėjos prašymas susipažinti su byla Nr. e-2-4431-889/2018 buvo tik proceso vilkinimas, kuris buvo reikalingas ieškovei, kad ši surastų kitokių argumentų, kuriuos galima būtų pateikti teismui. Todėl nutartyje neminimi aktai Nr. W-SAA-20-03-0017, Nr. ATP2-891 ir pateiktas UAB „Vitės Valdos“ raštas Nr. V-278 nėra kaip nors komentuojami. Tokiu būdu padaroma prielaida teismui padaryti išvadą, kad kažkas padaryta ne iki galo ir netinkamai šiai dienai.
9.3. Teismas nepagrįstai įvertino, kad yra pagrindas konstatuoti, kad skolininkas nevykdo 2018 m. rugpjūčio 17 d. teismo sprendimo, todėl yra pagrindas jam skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą. Procese buvo ignoruoti R. M. pateikti paaiškinimai bei įrodymai. Teismas neatsižvelgė, kad namui yra 120 metų, minėtos patalpos nebuvo remontuojamos mažiausiai 50 metų. R. M. lėšomis buvo suremontuotos ir pagerintos bendro naudojimo patalpos. Liukas buvo grąžintas prie R. M. buto durų, kaip nurodyta teismo sprendime, bendro naudojimo patalpos a-6 dalyje, kuri yra įregistruota R. M. vardu. R. M. atsakingai ir sąžiningai vykdė baudos mokėjimą, ir mano, kad teismo nutartis skirti baudą prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei pažeidžia solidarumo reikalavimus.
9.4. V. G. pretenzijos nėra pagrįstos, nes jos teisės ir interesai nebėra pažeisti. Ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdama pakenti ir norėdama pasipelnyti. Prisidengiant vykdomuoju raštu, paliekama galimybė reikšti bet kokius reikalavimus dėl namo bendro naudojimo patalpų, susitarus su UAB „Vitės Valdos“ atstovu. Teisme nepateikė jokių teisiškai pagrįstų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius. Prašo skirti V. G. 3 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos skiriant jam (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. G. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
10.1. R. M. argumentai apie teismo šališkumą, “abejones keliančius raštus ir aktus, kurių datos artimai sutampa su proceso eiga”, teisiškai yra nepagrįsti. Namo administratoriaus UAB „Vitės valdos” patikrinimai buvo atliekami ir anksčiau. Namo administratorius ne kartą buvo informavęs R. M., kad dėl mažesnės nei anksčiau buvusi liuko anga nėra galimybės iškraustyti didesnių gabaritų daiktų bei kitų medžiagų iš palėpės, tačiau R. M. ignoruodamas šias aplinkybes, piktybiškai perkėlė į seno liuko vietą savo buvusį nelegaliai įstatytą liuką, užkaldamas plokšte likusią ertmę ir taip nepalikdamas galimybės iškraustyti palėpėje esančių didelių gabaritų daiktų ir išvalyti palėpę nuo degių medžiagų.
10.2. Teismui per EPP pateiktose fotonuotraukose yra matyti jų data, todėl teismas, vertindamas jas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais neturėjo pagrindo abejoti, kad tie daiktai palėpėje yra. Tuo tarpu R. M., puikiai žinodamas ir matęs palėpėje esančius daiktus visiškai nepagrįstai kaltina namo administratorių bei V. G. pateikiant neteisingus, jam „abejotinus“ įrodymus. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad V. G. būtų pateikusi antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau dėl karantino to padaryti negalėjo, todėl fotonuotraukas padarė pati. Akivaizdu, kad daiktai į palėpę galėjo patekti tik per didesnę anksčiau buvusio patekimo į palėpę angą, o buvusios angos vietoje įstatytas liukas yra per mažas, negalima išnešti iš palėpės daiktų.
10.3. Aplinkybe, kad seno namo dokumentuose nėra nurodyti buvusio liuko išmatavimai ir jis neturės galimybės įvykdyti teismo sprendimo, R. M. bandė pasinaudoti jau skųsdamas 2018 m. rugpjūčio 17 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-4431-889/2018, tačiau jo apeliacinis skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
10.4. R. M. visiškai nepagrįstai prašo skirti baudą V. G. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vienintelis asmuo, kurį šioje situacijose būtų galima apkaltinti piktnaudžiavimu, yra pats R. M.. Jau nežiūrint į tai, kad nelegaliai namo perdangoje išpjautą kitą liuko angą tik netvarkingai užkalė medžio drožlių plokšte, jis žinodamas, kad į seno liuko vietą negali perkelti to paties nelegalaus per mažo liuko, nes nebus galimybės išvalyti palėpės nuo didelių gabaritų daiktų ir degių medžiagų, piktybiškai tai padaro ir nori suklaidinti teismą, kad yra įvykdęs teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas skyrė R. M. už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4431-889/2018, neįvykdymą po 20 Eur (dvidešimt eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną išieškotojai V. G., ją skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos.
13. Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad yra įvykdęs visus Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nurodytus reikalavimus ir pateikęs aplinkybių konstatavimo protokolą, taip pat nurodo, kad atsakingai ir sąžiningai vykdė teismo paskirtos baudos mokėjimą, ir mano, kad skundžiama nutartis skirti baudą prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei pažeidžia solidarumo reikalavimus.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/19/10082, pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-4431-889/2018, 2019 m. balandžio 12 d. įsiteisėjusio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo pagrindu. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu įpareigojo atsakovą R. M. ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe priklausančiose patalpose a-6 ir a-7 savavališkai atliktus darbus: pašalinti a-6 nišoje įrengtas duris; patalpoje a-6 perkelti liuką į senąją vietą bei užsandarinti naujai įrengtą angą; atstatyti patekimą į patalpą a-7. 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime taip pat numatyta, kad atsakovui R. M. nevykdant teismo sprendimo, už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skirti atsakovui R. M. 3 Eur dydžio baudą, baudą sumokant ieškovės V. G. naudai. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi atmestas atsakovo R. M. apeliacinis skundas ir sprendimas paliktas nepakeistas.
15. 2019 spalio 18 d. antstolio kontoroje gautas R. M. pranešimas, kad 2019 m. spalio 6 d. pašalino a-6 patalpoje įrengtas duris ir atstatė patekimą į patalpą a-7, tačiau perkelti liuką į ankstesnę vietą patalpoje a-6 ir užsandarinti naujai įrengtą angą neturi galimybių, nes nėra pašalintas asbestas iš palėpės. Antstolis 2019 m. spalio 11 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1d-108004 ir kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo R. M. už vykdomojo rašto Nr. e2-4431-889/2018 nevykdymą. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi R. M. paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo nutarties priėmimo dienos V. G. naudai.
16. 2019 m. gruodžio 16 d. antstolio kontoroje gautas R. M. pranešimas, jog teismo sprendimo reikalavimai yra įvykdyti. V. G. 2019 m. gruodžio 23 d. elektroniniu paštu pateikė informaciją, kad jos manymu, darbai nėra atlikti iki galo. 2020 m. sausio 13 d. antstolio kontoroje gautas R. M. pranešimas, kuriame nurodoma, kad su V. G. raštu nesutinka, teismo sprendimo reikalavimai yra įvykdyti. Antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. išduoto vykdomojo rašto nevykdymo klausimą ir už minėto teismo sprendimo reikalavimų nevykdymą taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas poveikio priemones, baudą iki 300 Eurų už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną suinteresuoto asmens V. G. naudai.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijoje įtvirtintą teisės principą, ne kartą pasisakė (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai), pažymėdamas, kad jis reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas.
18. Teisės pažeidimas, asmeniui neatliekant veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti, ar atliekant veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukiant kitokio pažeidimo, civilinėje teisėje įvardijamas tęstiniu (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ar nebuvo pažeistas principas non bis in idem, būtina nustatyti pažeidimų, už kuriuos buvo paskirtos sankcijos, trukmę, nes du kartus už tą patį laikotarpį trukusį tais pačiais veiksmais padarytą tęstinį pažeidimą asmuo negali būti baudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2012).
20. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu įpareigojo atsakovą R. M. ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe priklausančiose patalpose a-6 ir a-7 savavališkai atliktus darbus: pašalinti a-6 nišoje įrengtas duris; patalpoje a-6 perkelti liuką į senąją vietą bei užsandarinti naujai įrengtą angą; atstatyti patekimą į patalpą a-7. Taip pat sprendime numatyta, kad atsakovui R. M. nevykdant teismo sprendimo, už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skirti atsakovui R. M. 3 Eur dydžio baudą, baudą sumokant ieškovės V. G. naudai. Taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi R. M. paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nurodytų reikalavimų neįvykdymo dieną nuo nutarties priėmimo dienos V. G. naudai.
21. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu jau numatyta sankcija ne konkrečia pinigų suma, o už kiekvieną reikalavimų neįvykdymo dieną, todėl esant neįvykdytam Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimui, turi būti taikoma sprendime nurodyta sankcija ir taikyti pakartotinai papildomų sankcijų nėra teisinio pagrindo.
22. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad R. M. atliekamas priešingas teisei veiksmas (teismo sprendimo nevykdymas) yra tęstinis, kad jam už to veiksmo atlikimą jau yra skirtos baudos, kurių skaičiavimas tęsiasi iki priešingo teisei veiksmo atlikimo nutraukimo, į Konstitucijoje įtvirtintą ir Konstitucinio teismo išaiškintą bei Aukščiausiojo Teismo šio principo išplėtojimą teismų praktikoje, kad du kartus už tą patį laikotarpį trukusį tais pačiais veiksmais padarytą tęstinį pažeidimą asmuo negali būti baudžiamas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirdamas baudą pakartotinai už to paties sprendimo nevykdymą –pirmosios instancijos teismas baudą skyrė nepagrįstai, taip pažeisdamas Konstitucijoje įtvirtintą principą non bis in idem taip pat nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
23. R. M. atskirajame skunde teigia, kad yra įvykdęs visus Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nurodytus reikalavimus ir prašo priimti nutarimą, kad R. M. yra įvykdęs visus vykdomojo rašto Nr.e-2-4431-889/2018 įpareigojimus.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant ginčui dėl sprendimo įvykdymo/neįvykdymo, klausimas dėl sprendimo tinkamo įvykdymo turi būti sprendžiamas pareiškiant reikalavimą atskiroje byloje. Atsižvelgiant į tai, šis klausimas apeliacinės instancijos teismas nespęstinas.
25. R. M. atskirajame skunde taip pat prašo Skirti V. G. 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos skiriant jam.
26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
27. Pažymėtina, kad su prašymu skirti baudą R. M. į teismą kreipėsi antstolis Aleksandras Selezniovas, o ne suinteresuotas asmuo V. G.. Taip pat byloje nėra duomenų, kad V. G. veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ar elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Dėl to R. M. prašymas netenkintinas ir V. G. netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje.
28. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo R. M. atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį.
Pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl baudos skyrimo R. M. atmesti.