- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-07
- Bylos Nr.
- e2-556-998/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06925-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- R. K., V. K.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“
- Advokatai
- Lina Tamošaitienė
- Kategorijos
- 2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. K. ir V. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
1. neterminuotai apriboti R. K. motinos valdžią į sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini);
2. neterminuotai apriboti V. K. tėvo valdžią į sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini);
3. priteisti iš atsakovės R. K. ir atsakovo V. K. išlaikymą sūnui A. K. nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke, juos indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pinigines lėšas vaiko išlaikymui uzufrukto teise įpareigoti tvarkyti nuolatinį globėją;
4. iš atsakovų priteisti teismo išlaidas valstybei.
Ieškovė nurodo, kad BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (toliau Centras) nuo 2016 m. gruodžio 7 d. teikia pagalbą atsakovams R. ir V. K., kurie yra įvaikinę A. K.. A. K. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini), 10 klasėje. Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba A. K. nustatė bendruosius mokymosi ir dėmesio sutrikimus. Mokykloje vaikui teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo ir socialinio pedagogo pagalba. Vaiko tėvai, atsakovai Reda ir V. K., intensyviai bendradarbiavo su mokyklos specialistais, siekdami užtriktini tinkamą nepilnamečio priežiūrą bei saugumą ugdymo procese. Nuotoliniame mokyme mokinys dalyvaudavo su mamos pagalba. A. K. 2020 m. birželio 15 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl hiperkinezinio elgesio sutrikimo ir mišraus mokymosi sugebėjimų sutrikimo. Šeimai nuo 2020 m. birželio 4 d. taikoma atvejo vadyba, o 2020 m. lapkričio 9 d. priimtas sprendimas atsakovų šeimai tęsti atvejo vadybos procesą bei teikti pagalbos įtėviams paslaugą.
Dirbant su šeima, nustatyta, kad tėvams sunku užtikrinti vaiko auklėjimą, priežiūrą ir saugumą dėl jo psichinės sveikatos. Problemos kyla dėl paties vaiko destruktyvaus elgesio, vaikas visiškai nesilaiko jokių numatytų susitarimų bei probacijos įpareigojimų, negrįžta laiku į namus, vartoja alkoholį, dėl to buvo atsidūręs ligoninėje. Vaikas nelanko mokyklos bei psichologo konsultacijų, kurios numatytos pagalbos šeimai plane, nors atsakovai ir deda visas pastangas, jog būtų vykdomas pagalbos šeimai planas.
Klaipėdos apskrities VPK apie 23.54 val. gavo pranešimą, jog 2020 m. gruodžio 24 d., apie 20.05 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nepažįstami asmenys, išdaužę autobuso langus, pasišalino. Netoli įvykio vietos sulaikytas A. K., kuris su savimi turėjo F2 kategorijai priklausančių petardų, kurias gali įsigyti ne jaunesni nei 16 metų asmenys. Skyriaus specialistai, pasikalbėję su vaiku ir 2020 m. gruodžio 25 d. užpildę dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, jog A. K. išėjo į miestą pasivaikščioti su draugais, jį policija sulaikė, nes turėjo petardų, tėvai išvykę švęsti Kūčių. Susisiekus telefonu su vaiko tėvu, atsakovu V. K., jis paaiškino, jog su žmona yra išvykę iš namų, sūnus iš namų išėjo dar prieš jiems išvykstant, sūnaus atžvilgiu pradėta net 12 bylų ir sūnus jų visai neklauso, todėl atsisako vykti į policiją jo pasiimti. Įvertinus situaciją, buvo nuspręsta nepilnametį A. K. nuo 2020 m. gruodžio 24 d. laikinai apgyvendinti Centre, užpildžius dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). A. K. buvo apgyvendintas Centro Pagalbos vaikams padalinio Socialinės priežiūros ir globos skyriuje (toliau Skyrius), kur buvo teikiama intensyvi krizių įveikimo pagalbos paslauga. Dėl agresyvaus A. K. elgesio, skyriuje buvo kviesti greitosios pagalbos medikai, kurie, įvertinę vaikino emocinę būklę, priėmė sprendimą nepilnametį gydyti Respublikinės Klaipėdos ligoninės vaikų psichiatrijos skyriuje. Baigus stacionarų A. K. gydymą Respublikinės Klaipėdos ligoninės vaikų psichiatrijos skyriuje, vaikas 2020 m. gruodžio 31 d. buvo grąžintas į šeimą, vaikui paskirtas medikamentinis gydymas ambulatoriškai, tačiau paskirtus vaistus vaikinas vartojo nereguliariai.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad atsakovai, siekdami tinkamai atlikti savo kaip tėvų pareigas, bendradarbiaudavo su mokyklos specialistais, Centro socialiniu darbuotoju ir kitais specialistais. Tėvams kildavo sunkumų užtikrinant vaiko auklėjimą, priežiūrą ir saugumą dėl jo psichinės sveikatos. Nepilnametis dažnai vogdavo iš tėvų. Šeimos nariai vertingus daiktus – pinigus, automobilio raktelius, stengdavosi laikyti seife. Tačiau ir tai neapsaugojo nuo vagysčių namuose. Nepilnametis be tėvų žinios buvo paėmęs automobilį ir važinėjosi po miestą. Su vaiku buvo kalbėta apie tokio neatsakingo ir neatsargaus elgesio pasekmes jo ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Centro socialinis darbuotojas nuolat kartu su šeima aptardavo nepilnamečio drausminimo ir kontrolės metodus, kaip nesudaryti sąlygų vogti iš namų, kaip tėvams tvarkytis su psichologiniu išsekimu, pervargimu, nuolatine įtampa ir nerimu, ne tik dėl sūnaus saugumo, bet ir dėl savęs pačių. Konsultacijų metu buvo rekomenduojama su vaiku susitarti be spaudimo, motyvuojant jį, keliant minimalius tikslus, stengtis kuo daugiau laiko praleisti kartu. Rekomenduota reguliariai konsultuotis su psichiatru dėl vaiko elgesio pablogėjimo, priklausomybės ligų specialistu dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo bei tęsti Centro psichologo konsultacijas.
Atsakovė 2021 m. balandžio 17 d. informavo, kad sūnus atvežtas į ligoninę, sumuštas ir apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Vaikas prieš tai jau kelias paras praktiškai nebuvo namuose, tik trumpam pasirodydavo ir vėl išeidavo su draugais iš namų. Atsakovė teigė, kad vaiko iš ligoninės nepasiims, nes jau yra pervargusi dėl sūnaus elgesio ir įtemptos situacijos šeimoje. Dėl sūnaus psichotropinių medžiagų vartojimo atsakovė kreipėsi į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą konsultacijai. Po konsultacijos šeimai buvo rekomenduota vykti į Kauno filialo vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyrių. Centro psichologė ir socialinė darbuotoja prikalbino A. vykti reabilitacijai į Kauno filialo vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyrių. Tėvų pastangomis 2021 m. balandžio 6 d. vaikas atvyko gydymui į minėtą įstaigą, tačiau jau tą pačią dieną atsakovė sulaukė skambučio iš Kauno, jog sūnus išrašomas iš minėtos ligoninės, net nepradėjus gydymo, dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Vaikas, grįžęs į namus, ir toliau vartojo psichotropines medžiagas, dažnai negrįždavo į namus. Atsakovų teigimu, dėl vaiko psichinės sveikatos, psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimo, daromos nusikalstamos veikos sunku toliau užtikrinti tolimesnę sūnaus priežiūrą. 2021 m. balandžio 19 d. iš Klaipėdos VPK gautas pranešimas, jog 2021 m. balandžio 18 d., apie 23.45 val., link (duomenys neskelbtini) žiedo eina neblaivus vyras be kelnių. Kaip paaiškėjo, į Klaipėdos vaikų ligoninę dėl galvos sumušimo buvo pristatytas nepilnametis A. K.. Po šio įvykio Skyrius 2021 m. balandžio 20 d. gavo atsakovų pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimybių toliau būti tėvais. Pareiškime atsakovai nurodo, jog nebeturi jokios galios savo sūnui, todėl negali užtikrinti vaiko saugumo bei kokybiško šeimos funkcionavimo užtikrinant vaiko gerovę.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad 2021 m. balandžio 22 d. vaikas buvo apgyvendintas Centro Pagalbos vaikams padalinio Socialinės priežiūros ir globos skyriuje, 2021 m. balandžio 22 d. užpildžius dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 21 d. užpildytas dokumentas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. balandžio 23 d. užpildyta vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2021 m. balandžio 27 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Iki teismo sprendimo priėmimo Tarnyba iš Klaipėdos apskrities VPK gavo pranešimą, jog A. K. 2021 m. gegužės 7 d., apie 11.30 val., Centre buvo apsvaigęs, galimai nuo narkotinių medžiagų. Teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi Tarnybos prašymą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą tenkino. Nutarties pagrindu Skyrius kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl laikinosios rūpybos vaikui A. K. nustatymo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. buvo nustatyta laikinoji rūpyba BĮ Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, ten pat nustatyta ir rūpybos vieta. Šiuo metu laikinoji rūpyba ir toliau tęsiama Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“.
Ieškovė pažymi, jog vaikas linkęs nusikasti, buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas – 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. gegužės 18 d., 2021 m. liepos 30 d., 2021 m. rugsėjo 20 d., tačiau visi nutraukti. Buvo probuojamas, tačiau neatvykdavo į Probacijos tarnybą nustatytu laiku. A. K. atžvilgiu buvo pradėta ir nutraukta administracinė teisena dėl 2021 m. balandžio 30 d. važiavimo be bilieto ir agresyvaus elgesio kontrolieriaus atžvilgiu. Ieškinio padavimo metu A. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartimi pakeista 45 parų arešto bausme. A. K. į Kauno tardymo izoliatorių pataisos namus atlikti bausmės atvyko 2021 m. rugpjūčio 17 d.
Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovai nebeketina auginti sūnaus, kuris nėra jų biologinis vaikas, dėl tos priežasties, jog nesugeba juo pasirūpinti bei užtikrinti saugumo, kaip vaiko tėvai neturi įtakos sūnaus priimtiems sprendimams. Šalių sūnus turi sveikatos problemų, Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba pateikė išvadą, jog vaikas turi negalią dėl nežymaus intelekto sutrikimo, jam nustatyti dideli ugdymosi poreikiai. A. K. vartoja alkoholį, psichotropines medžiagas, tačiau gydytis priklausomybę atsisako. Vaiko tėvai (įtėviai) vaiku rūpintis atsisako, dėl jo psichinės sveikatos, psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimo, daromų nusikalstamų veikų. Akivaizdu, jog atsakovai nebegali užtikrinti vaikui tinkamos priežiūros, juo rūpintis bei gyventi kokybišką šeimos gyvenimą.
Tarnybos nuomone, yra pagrindas teismui inicijuoti bylą dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo, nuolatiniu vaiko A. K. globėju skirti BĮ Klaipėdos globos namus „Rytas“.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad atsakovas šiuo metu nedirba, atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio apie 1 435 Eur. Objektyvių priežasčių, kurios lemtų atsakovų negalėjimą teikti sūnui (įsūniui) išlaikymą, nenustatyta, todėl ginant vaiko teisę į išlaikymą bei atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, prašo priteisti sūnaus išlaikymui po 250 Eur, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio teismui padavimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu prašo:
1. tenkinti ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo apribojant motinos R. K. valdžią ir tėvo V. K. valdžią sūnaus A. K. atžvilgiu;
2. priteisti iš atsakovės R. K. nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo V. K. po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;
3. kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovai nurodo, kad A. K. buvo įvaikintas 5 metų amžiaus. Problemos dėl vaiko elgesio pradėjo ryškėti po 6 metų. Vaikas staiga dingdavo iš namų ir žaisdavo su draugais iki vėlaus vakaro. Jis lengvai užmegzdavo kontaktus su naujais žmonėmis, tačiau jo neišlaikydavo. Vaikas klajodavo po visą rajoną, todėl jo negalėdavo rasti. Dėl to kreipėsi į Klaipėdos Pedagoginę Psichologinę Tarnybą psichologo pagalbos, nuolat lankydavo psichologo konsultacijas, bendraudavo, aptardavo galimas elgesio korekcijos priemones, kaip elgtis, kaip reaguoti įvairiose situacijose. Vaiko elgesys nesikeitė, problemos tik gilėjo. Pradėjo lankyti pirmą klasę, tačiau jautėsi blogai dėl per didelio klasės mokinių skaičiaus, tada pervedė į privačią mokyklą, nes buvo nustatyti dideli specialieji poreikiai. Baigus tris klases, buvo paprašyta išeiti, nes vaikas neturi nustatyto neįgalumo. Ieškojo galimybės mokytis kitoje privačioje mokykloje, tačiau jų nepriėmė, motyvuodami, kad vaikui reikia daug dėmesio ir pagalbos, o jie to padaryti neturi resursų, todėl ketvirtoje klasėje 2015 m. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją, kuri priklausė pagal rajoną. Čia vaikas nepritapo, pradėjo bėgti iš mokyklos, į ją tiesiog neateidavo, o jei ateidavo, pabėgdavo. Tėtis kiekvieną rytą vaiką nuveždavo iki mokyklos durų, bet jis tiesiog nenueidavo iki klasės arba tėčiui nuvažiavus išeidavo pro kitas mokyklos duris. Vaikas pradėjo valkatauti, negrįždavo iki vėlumos, vėliau pradėjo negrįžti ir naktimis. Nuolat bendraudavo su mokyklos specialistais, administracija. Po pirmo pusmečio buvo pasiūlytas namų mokymas, vaikui ateinant į mokyklą individualiam mokymuisi. Buvo sutelktos visos šeimos pajėgos, kad būtų galima padėti vaikui. Ryte, kol jie darbe, vaikas būdavo pas močiutę, o tėtis (V. K.) per savo pietų pertrauką nuveždavo į mokyklą, tačiau situacija nesikeitė, vaikas nuolat laiką leisdavo prekybos centruose, susidėjo su tokiais pat draugais, kurie leisdavo laiką gatvėse, vagiliaudavo, vaikas negrįždavo naktimis, miegodavo apleistuose sandėliukuose, automobiliuose.
Atsakovai nurodo, kad pas psichiatrus su vaiku lankėsi nuolat. Jam buvo nustatyta diagnozė hiperkinezinis elgesio sutrikimas. Elgesio problemoms gilėjant, gydytas stacionare (2015 m.). Matydami, kad Klaipėdoje teikiama gydytojų psichiatrų pagalba neefektyvi, kreipėsi į ESU Kauno klinikų vaikų psichiatrijos skyrių. 2016 m. diagnozė patvirtinta ta pati, tik skirtas kitoks medikamentinis gydymas. Situacijai nesikeičiant, kreipėsi pagalbos į Klaipėdos m. Vaikų teisių apsaugos skyrių, ten buvo pasiūlyta kreiptis į Klaipėdos m. Savivaldybės administracijos direktorių dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo, ką ir padarė. Ji vaikui buvo skirta 2 mėn., įpareigojant lankyti mokyklą ir laiku grįžti namo, pagal galimybes lankyti futbolo būrelį. Pasibaigus minimalios priežiūros priemonės terminui nebuvo jokio aptarimo, kaip sekėsi ją vykdyti, nebuvo pasiūlyta jokia prevencinė programa, papildomas užimtumas vasaros atostogų metu.
2016 m. rugsėjo mėn. (5 kl.) vaikas pradėjo lankyti K. L. mokyklą. Kadangi matė, jog problemos gilėja, o vaikas yra sportiškas, nutarta vaiką išsiųsti į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Vaikas ten pasimokė 2 dienas, po vagystės miestelio parduotuvėje buvo pasakyta pasiimti vaikų atgal, nes jie su nemotyvuotais vaikais nedirba. 2016 m. lapkričio mėn. dar kartą kreipėsi pagalbos į Klaipėdos m. Vaikų teisių apsaugos skyrių, kur 2016 m. lapkričio 18 d. buvo suorganizuotas pasitarimas dėl vaiko situacijos. Posėdžio metu buvo surašytas 7 punktų nutarimas, kuriame nebuvo jokių realių pagalbos priemonių vaikui, o vien tik įpareigojimai tėvams ir BĮ šeimos ir vaiko gerovės centrui.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodo, kad jie visą laiką bendravo ir bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) mokyklos socialine pedagoge, Klaipėdos Šeimos ir vaiko gerovės centro socialine darbuotoja. Ieškant pagalbos vaikui, socialinė darbuotoja ieškojo prevencinių programų, kurios galbūt padėtų vaikui, tačiau visada buvo sakoma, jog neatitinka kriterijų. Vaikas nuolat lankė psichologo konsultacijas, buvo konsultuojami ir jie – tėvai, lankė Šeimos ir vaiko gerovės centro siūlomas paskaitas, nuolat ieškojo informacijos apie tokių vaikų elgesio korekcijos priemones, dalyvaudavo įvairiose paskaitose, savitarpio pagalbos grupėje tėvams ir įtėviams. Situacijai negerėjant, o tik blogėjant, dažnėjant vagystėms ir negrįžimui namo, ieškojo pagalbos visais įmanomais būdais, išgirdo apie Kaune naujai atidaromą Respublikinį mokymosi centrą vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, ieškojo ir rado informacijos, kaip į jį patekti, susitvarkė dokumentus ir 6, 7 klases vaikas mokėsi ten. Savaitę būdavo Kaune, o kiekvieną savaitgalį grįždavo namo. 6 klasėje penktadienį važiuodavo parsivežti, o pirmadienį ryte vėl veždavo į mokyklą. Antrais mokymosi šiame centre mokslo metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo kelionė buvo kompensuojama. Todėl antrais mokymosi metais į namus pradėjo važiuoti savarankiškai. Jį kiekvieną kartą pasitikdavo ir palydydavo į stotį. Tuo metu vaikas buvo nuolat prižiūrimas Kauno klinikų psichiatrės, medikamentinis gydymas nelabai padėdavo. 2017 m pavasarį gydėsi Kauno klinikų vaikų psichiatrijos skyriuje, dienos stacionare, kad galima būtų taikyti ir kitokį, ne vien medikamentinį, gydymą. Vaiko elgesys koreguodavosi epizodiškai. Grįžus į Klaipėdą, situacija tik blogėjo, pasipylė administracinės ir baudžiamosios bylos, nuo 2020 m. gegužės mėn. buvo taikoma atvejo vadyba.
Atsakovų teigimu, jie, kaip tėvai, išnaudojo visas įmanomas priemones, kad situacija pasikeistų ir vaikas galėtų augti jų šeimoje. Tačiau priemonės, kurias suteikė valstybė, buvo neefektyvios, situacija negerėjo, o priešingai – pablogėjo. Dėl nuolatinio streso ir įtampos pablogėjo jos, R. K. sveikata – tiek emocinė, tiek fizinė. Ji turėjo kreiptis pagalbos į medikus, nes prasidėjo mažakraujystė (anemija), migrena.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, atsakovai sutinka su reikalavimu neterminuotai apriboti jiems, R. K. ir V. K., motinos ir tėvo valdžią sūnaus A. K. atžvilgiu.
Atsakovai sutinka, kad pagal įstatymą yra A. K. tėvai ir privalo mokėti jam išlaikymą, tačiau, atsakovų teigimu, prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nepagrįstai didelis. Ieškovė į bylą nepateikia paskaičiavimo, kokia suma konkretiems A. K. poreikiams yra būtina. Jie sutinka, kad nepilnamečiam A. K. būtinos lėšos jo būtinųjų poreikių patenkinimui (maistui, rūbui, avalynei, kt.). Jie augino A. K. ne vienerius metus ir žino jo konkrečius poreikius. Kai A. K. buvo apgyvendintas globos namuose „Rytas“, jį išleisdami nupirko rūbų, atidavė rūbus iš namų bei pervedinėjo į A. sąskaitą po 50 Eur jo poreikiams. Atsižvelgiant į A. K. konkrečius poreikius, atsakovai sutinka jo išlaikymui mokėti iš viso 250 Eur per mėnesį, priteisiant 150 Eur iš atsakovės R. K., o 100 Eur iš atsakovo V. K.. Nurodo, kad šiuo metu atsakovės R. K. vidutinės pajamos per mėnesį yra 989 Eur, tai yra nuo ieškinio padavimo teismui dienos atsakovės pajamos sumažėjo. Taip pat nėra tikra, kad galės nuolat dirbti dviejose darbovietėse. Dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo priversta dirbti keliose darbovietėse, nes nuolat turėjo mokėti baudas, kurios buvo skirtos dėl A. K. padarytų administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškinyje nenurodo duomenų apie A. K. neįgalumo išmoką 211 Eur bei išmoką vaikui 111 Eur, kurios turi būti naudojamos išimtinai A. K. poreikiams. Todėl, priteisus iš atsakovų iš viso 250 Eur ir priskaičiavus 211 Eur neįgalumo išmoką bei 111 Eur išmoką vaikui, susidarys 572 Eur suma, kurios tikrai pakanka A. K. poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo informavo, kad A. K. vaikų globos namuose apgyvendintas nuo 2021 m. gegužės 21 d. Vaikinas artimo ryšio su šeimos nariais nepalaiko, bendrauja tik vaiko iniciatyva. Su mama, tėčiu ir broliu bendrauja tik tada, kai vaikinas apsilanko jų namuose. Tėvai šeimynos socialiniams darbuotojams nuo gegužės mėnesio paskambino vos keletą kartų. A. kvietė tėvus atvykti į šeimyną, tačiau jie neapsilankė. Su močiute vaikinas taip pat bendrauja tik savo iniciatyva, kai aplanko ją jos namuose. A. K. šeimos nariai noro ir pastangų susigrąžinti vaikiną į šeimą nerodo, todėl sutinka su pareikštu ieškiniu.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Sutiko su atsakovų siūlomu priteistinu išlaikymo dydžiu nepilnamečiam vaikui, t. y. iš atsakovės po 150 Eur, o iš atsakovo 100 Eur. Šiuo metu vaikas dar yra pataisos namuose.
Teismo posėdžio metu atsakovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti atsiliepime nurodytais motyvais, priteisiant iš jos 150 Eur nepilnamečio išlaikymui. Papildė, kad vaikas buvo ir bus šeimos dalimi, tačiau augti šeimoje jis nebegali.
Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti atsiliepime nurodytais motyvais, priteisiant iš jo 100 Eur nepilnamečio išlaikymui.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad vaikas yra sunkaus būdo, jam yra nustatyti elgesio ir mokymosi sutrikimai. Bandė įtraukti į šeimynos gyvenimą, agresijos priepuoliai stabilizavosi, tačiau nusikalstamos veiklos sustabdyti nepavyko. Tėvai buvo rūpestinga šeima, dėjo maksimalias pastangas, kad padėtų vaikui, tačiau vaikas turi rimtų sveikatos problemų, priklausomybės ligų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų R. K. ir V. K. sūnus. Vaikas įvaikintas.
2016 m. gruodžio 12 d. šeimai teikiama BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (toliau Centras) pagalba.
2019 m. balandžio 23 d. vaikui nustatyti dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai.
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vaikas A. K. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje.
Nuo 2020 m. birželio 4 d. šeimai taikoma atvejo vadyba.
2020 m. birželio 15 d. A. K. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl hiperkinezinio elgesio sutrikimo ir mišraus mokymosi sugebėjimų sutrikimo.
Nuo 2020 m. lapkričio 9 d. šeimai tęsiamas atvejo vadybos procesas bei teikiama pagalbos įtėviams paslauga.
2020 m. gruodžio 24 d. A. K. sulaikytas policijos pareigūnų. Su savimi turėjo F2 kategorijai priklausančių petardų, kurias gali įsigyti asmenys ne jaunesni nei 16 metų
2020 m. gruodžio 25 d. užpildyta informacija apie gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad A. K. išėjo į miestą pasivaikščioti su draugais, jį policija sulaikė, nes turėjo petardų, tėvai išvykę švęsti Kūčių. 2020 m. gruodžio 24 d. 22.35 val. telefonu susiekus su vaiko tėvu K. V., jis paaiškino, kad su žmona yra išvykęs iš namų, vaikas jau anksčiau buvo išėjęs į miestą. Vaikas visiškai neklauso, jo atžvilgiu pradėta dvylika bylų. K. V. pareiškė, kad atsisako atvykti į policiją pasiimti vaiką.
2020 m. gruodžio 24 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. laikinai apgyvendintas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre (Centras). Dėl agresyvaus vaiko elgesio buvo kviesti medikai ir vaikas išvežtas gydytis į Respublikinės Klaipėdos ligoninės vaikų psichiatrijos skyrių.
2020 m. gruodžio 31 d. po gydymo vaikas grąžintas šeimą, paskirtas medikamentinis gydymas ambulatoriškai.
2021 m. balandžio 6 d. A. K. gydytas Kauno filialo vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriuje. Gydymas nepradėtas dėl skyriaus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo.
2021 m. balandžio 18 d. A. K. atvežtas į ligoninę, sumuštas ir apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Mama nurodė, kad prieš tai jau kelias paras praktiškai nebuvo namuose, tik trumpam pasirodydavo ir vėl išeidavo su draugais iš namų. Atsakovė (motina R. K.) teigė, kad vaiko iš ligoninės nepasiims, nes jau yra pervargusi dėl sūnaus elgesio ir įtemptos situacijos šeimoje.
2021 m. balandžio 20 d. pareiškimu dėl galimybių toliau būti tėvais atsakovai nurodė, jog visiškai suvokdami savo pareiškimo teisines ir moralines pasekmes, atsakingai pareiškia, kad išnaudojo visas įmanomas valstybės teikiamas pagalbos priemones, savo dvasinius, emocinius, resursus ir nebeturi jokios galios savo įsūniui A. K.. Dėl to nebegali užtikrinti vaiko saugumo, kokybiško šeimos funkcionavimo ir būtinos jo gerovės. Nebegeba pasirūpinti vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio, plėtojant tarpasmeninius santykius. Nebemato galimybių, jog augdamas šeimoje vaikas išsiugdys pareigas ir atsakomybes, pasirengs savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Todėl, būdami atsakingais Lietuvos Respublikos piliečiais, apsvarstę visas galimybes, mano, jog jų įsūniui A. K. bus geriausia tai padaryti su valstybės pagalba.
2021 m. balandžio 21 d. užpildyta informacija apie gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 19 d. iš Klaipėdos apskr. VPK gautas pranešimas apie tai, kad 2021 m. balandžio 18 d. apie 23.45 val. link (duomenys neskelbtini). žiedo eina neblaivus vyras, be kelnių. Į Klaipėdos vaikų ligoninę dėl galvos sumušimo pristatytas nepilnametis A. K., gautas R. K. ir V. K. pareiškimas dėl galimybių toliau būti tėvais, kuriame akcentuojama, kad išnaudotos visos siūlytos pagalbos priemonės ir jie, kaip tėvai, nebegeba pasirūpinti savo vaiku.
2021 m. balandžio 22 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikas apgyvendintas Centro Pagalbos vaikams padalinio Socialinės priežiūros ir globos skyriuje.
2021 m. balandžio 23 d. užpildyta vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje papildomai nurodyta, kad 2021 m. balandžio 22 d. gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities VPK apie tai, kad 2021 m. balandžio 21 d., apie 17.10 val., iš Klaipėdos vaikų ligoninės pasišalino nepilnametis A. K., paskelbta nepilnamečio paieška. 2021 m. balandžio 22 d. gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities VPK apie tai, kad nepilnametis A. K. pats informavo pareigūnus, kad jis nežino, ką daryti, nes tėvai neįleidžia jo į namus, jis pasišalino iš ligoninės.
2021 m. gegužės 7 d. vaikas Centre buvo apsvaigęs galimai nuo narkotinių medžiagų.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi Tarnybos prašymą tenkino, leido paimti nepilnametį vaiką A. K. iš jo tėvų R. K. ir V. K..
2021 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. buvo nustatyta laikinoji rūpyba BĮ Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, ten pat nustatyta ir rūpybos vieta.
2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. gegužės 18 d., 2021 m. liepos 30 d., 2021 m. rugsėjo 20 d. A. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai. Visi nutraukti.
2021 m. balandžio 30 d. A. K. atžvilgiu pradėtas ir nutrauktas tyrimas administracinė teisena dėl važiavimo be bilieto ir agresyvaus elgesio kontrolieriaus atžvilgiu.
2021 m. rugpjūčio 17 d. į Kauno tardymo izoliatorių (veiklos adresas Technikos g. 34, Kaunas) atvyko A. K., kuriam 2021 m. liepos 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. 7 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę. Pataisos namuose A. K. susistumdė su E. P..
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos A. T. 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teimos praktikoje pripažįstama, kad, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, 33–34 p. 72 §). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, 1008-09 p.). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
Rašytiniais bylos duomenimis, ieškovo atstovės, atsakovų bei trečiojo asmens atstovės paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovai nepajėgūs tinkamai rūpintis savo sūnumi, atsakovai dėjo maksimalias pastangas, kad sūnus galėtų gyventi jų šeimoje, tačiau dėl vaiko elgesio, jo sveikatos sutrikimo (hiperkinezinio elgesio sutrikimo ir mišraus mokymosi sugebėjimų sutrikimo), nusikalstamų veikų, piktnaudžiavimo alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis atsakovai negebėjo rūpintis sūnaus sveikata bei protiniu vystymusi, tobulėjimu. Byloje ginčo dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo nėra, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nei fiziškai, nei emociškai nebėra pajėgūs auginti savo sūnų, byloje nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovams R. K. bei V. K. neterminuotai apribojama tėvų valdžia (CK 3.180 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsakovams išaiškintina, jog, vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Pasikeitus situacijai, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis). Šiuo atveju, kadangi bus inicijuota byla dėl globos nustatymo vaikui, darytina išvada, kad kartu bus išspręstas ir klausimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo pritaikius atsakovams tėvų valdžios apribojimą (CK 496¹ straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“. Vaikas gyvena Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, globos namuose yra suteikta visokeriopa pagalba, todėl, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, A. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina jo dabartinėje laikino globėjo Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ vietoje, adresu Taikos pr. 68, Klaipėda (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.
Atsakovai atsiliepimu prašo priteisti iš atsakovės R. K. nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, o iš atsakovo V. K. 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškovės atstovė, atsižvelgdama į atsakovų pateiktus duomenis, jų sveikatos būklę, teismo posėdžio metu sutiko su atsakovų siūlomu išlaikymo dydžiu nepilnamečiam sūnui.
Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ginčo byloje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui nėra, į tai, kad vaikas gauna neįgalumo išmoką, „vaiko pinigus“, įvertinus tokio amžiaus vaiko poreikius, darytina išvada, kad 150 Eur išlaikymo priteisimas iš atsakovės R. K. ir 100 Eur išlaikymo priteisimas iš atsakovo V. K. yra tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei tėvų galimybes išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, CK 3.198 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymas išieškotinas vaiko laikinajam globėjui, šiuo atveju Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“, kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kiti klausimai.
CPK 496¹ straipsnio 1–2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.
Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl A. K. nuolatinės globos ir jo globėjo paskyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškoma iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263–265, 268, 269, 270, 279, 282, 400–407, 497–502 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Neterminuotai apriboti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą vaiko laikino globėjo Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ vietoje, adresu Taikos pr. 68, Klaipėda.
Priteisti nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaikymą iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 4 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaikymą iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 4 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio A. K. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti Klaipėdos vaikų globos namus „Rytas“.
Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymą išieškoti vaiko laikinam globėjui Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“.
Sprendimą vykdyti skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam A. K..
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.