Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-1131-375/2015

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-03-09
Bylos Nr.: 2-1131-375/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-135983-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Poderienė
Ieškovas: UAB „Būsto valda“
Atsakovas: R. M.
Trečiasis asmuo: UAB „Kauno liftai“

Kategorijos

35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1131-375/2015(Teisminio proceso Nr. 2-69-3-135983-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 116.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gintarei Mačiulaitytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Būsto valda“ atstovui advokatui T. P., atsakovui R. M., nedalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Kauno liftai“, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui UAB „Kauno liftai“ dėl skolos priteisimo už administravimą bei komunalines paslaugas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu (165, 166 b.l.) prašo priteisti iš atsakovo 126,93 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai, tame tarpe ir už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, pagal byloje pateiktus dokumentus.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas yra juridinis asmuo teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir technines eksploatacijos priežiūros paslaugas Kauno mieste. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, 81,97 kv.b. bendro ploto, esantis Šiaurės pr.26-10, Kaunas. 2008-11-25 sutartimi Nr.53-10-13, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Būsto valda“, 2012-11-25 susitarimu Nr.53-10-55, 2012-12-31 įsakymu Nr.A-4866 Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos ieškovui pavesta vykdyti daugiabučių namų, esančių Kauno miesto Eigulių seniūnijoje bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp priskirtų namų buvo ir namas, kuriame yra atsakovui priklausantis butas. Atsakovas kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkiai turi prievolę mokėti už suteiktas administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas, tačiau atsakovas nuo 2013 m. lapkričio mėnesio visiškai nemokėjo ir 2015 m. sausio 5 d. skola siekia 126,93 Eur, jau atskaičiuos atsakovo sumokėtus 392,04 Lt. Ieškovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio susidarė 125,40 Lt skola už teritorijos valymą, 218,81 Lt skola už liftų eksploataciją, 151,69 Lt skola už šiluminių sistemų priežiūrą. Dėl susidariusio įsiskolinimo atsakovas į ieškovą nesikreipė ir nesudarė skolos grąžinimo grafiko, kuris leistų atsakovui skolą išmokėti dalimis. Byla yra dėl bendraturčio pareigų nevykdymo, o ne dėl administratoriaus pareigų nevykdymo, kadangi atsakovas konkrečiai nenurodo kokiuose aktuose nurodytų ir kokių pareigų ieškovas nevykdo. Atsakovas nepateikia įrodymų kokių paslaugų ieškovės nesuteikė. UAB „Kauno liftų“ atstovas nurodė kokios paslaugos bei kokiu periodiškumu yra teikiamos.

Posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinys tikslintas ir ieškinio reikalavimai sumažinti dėl buhalterinės klaidos ir neapsižiūrėjimo, todėl 150 Lt išminusuoti už 2013 m. rugsėjo spalio mėnesius. Atsakovas nesikreipė nei į Kainų kontrolės įstaigą nei į pačią savivaldybę dėl kainų, kurios yra nustatytos patvirtintomis metodikomis. Atsakovas prielaidomis ginčija metodikomis nustatytas kainas.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (124-127 b.l.) atsakovas nurodė, kad ieškovas savo pareigas teikė dalinai ir nekokybiškai. Teigdamas „dalinai“ omenyje turėjo tai, kad ieškovui ir jo sutartinėms kompanijoms priklausomi darbai buvo atliekami ne visada, kartais tik kas trečią ar ketvirtą kartą. Atvykusius specialistus jis matė vos du kartus per 14 mėnesių, todėl jų atliekamos pareigos būna surašytos tik popieriuje. Nurodo, kad apyvartos žiniaraštyje nurodoma jam priklausanti mokėti už 2013 -11 mėn. suma yra padvigubinta 150,94 Lt, kadangi mėnesinė suma yra 75 Lt ir keliasdešimt centų. Nors ieškovas pripažįsta jo sumokėtus 392,04 Lt (sumokėta už 12 mėnesių , už stulpelius „administravimas“ , „eksploatacija““ ir „šildymo sistemų priežiūra“, tačiau patikslinto ieškinio priede šių sumų nepašalino. Mano, kad ieškovas pats nežino už ką renka kokias sumas, todėl patikslinto skundo prieduose stulpelių pavadinimai nesutampa. Ieškovas teigia, jog jis nemokėjo už eksploatacines išlaidas ir už liftų eksploataciją. Neaišku kuo skiriasi eksploatacija ir liftų eksploatacija. Atsakovas, siekdamas bent dalinio santykių normalizavimo, 2014-12-08 sumokėjo 392,04 Lt už 12 mėnesių: 107,16 Lt už administravimą (12*8,93), 119,401 Lt už eksploataciją (12*9,95), 165,48 Lt už šildymo sistemų priežiūrą (12*13,79). Teismas įtikinėjamas, kad „susidariusį įsiskolinimą patvirtina ir paskutinė atsakovui pateikta sąskaita už komunalines paslaugas“. Tačiau sąskaitos yra vienašališkai, be jokio nepriklausomo audito paruošiamos ir išrašomos paties ieškovo. Ieškovas teigia, kad skolos dalį sudaro mokėjimai už liftą ir teritorijos tvarkymą. Šiuo atveju „Būsto valda“ tėra finansinis tarpininkas, nes paslaugas už liftą ir teritorijos valymą vykdė kitos akcinės bendrovės – „Kauno liftai“ ir „Pastatų ūkio priežiūra“. Bendrovė „Kauno liftai“ yra monopolinė , Kaune neturinti konkurentų, todėl jos tarpusavio sutartis su „Būsto valda“ vertintina kritiškai. Nei ieškovas, nei UAB „Kauno liftai“ nėra suinteresuoti kainų gyventojams mažinimu, todėl abi bendrovės laisva ranka sudarė tarpusavio susitarimą ir nustatė nerealiai aukštas kainas gyventojams. Liftų paslaugų kainyno kontrolė liko užmiršta. Nei ieškovas, nei „Kauno liftai“ nėra atlikę Kauno miesto tarybos įpareigojimo įrengti atskiro elektros skaitliuko, kuris registruotų tik lifto sunaudojamą elektros energiją. Būtent ši elektros dalis ir vadintina lifto eksploatacinėmis išlaidomis, tuo tarpu mokestis už elektrą liftui yra paslėptas kaip bendro naudojimo patalpų apšvietimo sunaudojama elektra. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ teikiamos paslaugos gal tik 25 procentais, nes kiemo valytoja ateina prie laiptinių, susirenka rankomis prie laiptinių gulinčius popierėlius ir pasišalina prie kitų namų. Ieškovas ignoravo savo prievoles suteikti gyventojams informaciją apie mokesčių pagrįstumą, todėl atsakovas neturi prievolės mokėti pinigus už nežinia ką, todėl atmestina ieškovo pretenzija dėl metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Trečiojo asmens UAB „Kauno liftai“ atstovas ieškinio pagrįstumo klausimą 2015-01-27 posėdžio metu paliko spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu nurodė (145, 146 b.l.), kad liftas yra potencialiai pavojingas įrenginys. Liftų priežiūrą reglamentuoja Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymas, pagal kurį jie vykdo lifto priežiūrą. Jie atsakingi už žmonių gyvybę, todėl liftą prižiūri apmokytas ir testuotas personalas pagal Lifto naudojimo taisyklių 25 punktą, įrašant atliktus priežiūros veiksmus į žurnalą. Liftai yra dispečerizuojami, (t.y. pokalbio iš lifto kabinos ir gedimo atėjimas per grandinę), tam kad nereiktų kiekvieną dieną tikrinti ir tam, kad gyventojai mažiau mokėtų pinigų. Du kartus per mėnesį elektromechanikas tikrina liftą, 1 kartą privaloma techninė apžiūra. Kaip perskirstomi mokesčiai gyventojams negali pasakyti, kadangi jie dirba pagal sutartį. Sutartis sudaryta su administratoriumi, o ne su gyventojais. Dėl atskiro skaitliuko liftui nurodė, kad yra ribų elektros aktas, yra įvadinis kirtiklis, atskiras įvadas, iki kurio yra ne jų, o nuo jo yra jų. Jie tik prižiūri liftą, o netvarko elektros skydinių. Tam, kad prižiūrėtų liftą turi gauti licenzijas, prižiūri darbo inspekcija. Jie 1 kartą metuose privalomai paruošia liftą metiniui patikrinimui, iškviečiant ekspertą, surašant lifto pasą, nurodant trūkumus. Minėto patikrinimo informaciją, lifto pasą, technikinę lentelę pakabina namo 1 aukšte virš šachtos durų. Ginčo liftas pakabintas 1984 m., lifto gamybos medžiagų nėra prekyboje, tačiau iš gyventojų jie nerenka papildomų detalių išlaidų. Iškilus poreikiui keisti detales jie vienašališkai to nedaro, nes kviečia ieškovo atstovus, surašo aktus ir tada sprendžia. Kaina susideda iš visų suteiktų patikrinimų , padalintų 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovas teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Kauno mieste pagal 2008-11-25 Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartį Nr.53-10-13, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Būsto valda“, 2012-11-25 susitarimą Nr.53-10-55 Dėl 2008-11-25 Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr.53-10-13 pratęsimo ir 2012-12-31 įsakymą Nr.A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, 81,97 kv.m. bendro ploto, esantis Šiaurės pr.26-10, Kaunas (b.l. 23-24). Minėtas butas yra daugiabučiame name, kurį administruoja ieškovas (b.l. 88). Byloje yra pateikti Kauno miesto savivaldybės teisės aktai, nustatantys daugiabučių namų patalpų savininkų mokėtinų mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir techninę priežiūrą apskaičiavimą, tvarką ir metodikas, maksimalius tarifus (b.l. 63-81). Iš 2013-08-01 įrenginių remonto, techninio aptarnavimo, nuolatinės priežiūros sutarties Nr.8007, sudarytos tarp UAB „Būsto valda“ ir UAB „Kauno liftai“ matyti, kad šalys susitarė dėl lifto planinės techninės apžiūros, nuolatinės priežiūros (b.l. 82-87). Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui už skolas už suteiktas paslaugas pagal ieškovo išrašytas sąskaitas (b.l. 6, 26, 91, 110, 118).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 str. 5 d., pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), o šių veiksmų neatlikus skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučio namo Konstitucijos 15/5 savininkų bendrija v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-326/2014; kt.). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo.

Atsakovas iš esmės ginčija mokesčius už lifto eksploataciją, teritorijos priežiūrą, nurodydamas minėtų paslaugų neatlikimą apskritai arba netinkamą atlikimą. Ieškovas, trečiasis asmuo nurodo, kad liftų priežiūra ir su tuo susijusiomis paslaugomis yra užtikrinamas saugus liftų naudojimas, nekeliantis grėsmės žmonių ir turto saugumui. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovui tenka pareiga atlyginti minėtas administratoriaus patirtas išlaidas, todėl svarbi aplinkybė ar ieškovo atlikti darbai ir su tuo patirtos išlaidos susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kuri leistų daryti išvadą, jog tokiu atveju savininko sutikimas nebūtinas.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr.351 patvirtini statybos techninio reglamento STR1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ . Pagal šio reglamento 5 punkto nuostatą, prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą bei gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (reglamento 7 punktas). Reglamentas numato ir aplinkos sanitarinės būklės stebėjimą, su tuo susijusių veiksmų ėmimąsi, nustatant atitinkamų darbų poreikį. Minėto reglamento 16 punktas numato, kad potencialiai pavojingų ir energinių įrenginių techninės būklės tikrinimas atliekamas specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Liftų priežiūrą, jų techninės būklės tikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (toliau- įstatymas). Minėtas įstatymas nustato naudojamų potencialiai pavojingų įrenginių, tame tarpe liftų ir jų įrangos, priežiūros ir jos atlikimo kontrolės bendruosius principus, siekiant užtikrinti saugų įrenginių darbą ir žmonių gyvybės, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo galimo žalingo šių įrenginių poveikio. Įstatymo 2 straipsnis reglamentuoja, kad įrenginių priežiūra tai atitinkamuose įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose bei gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta techninių paslaugų, teisinių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad naudojami įrenginiai būtų saugūs ir nekeltų pavojaus žmonėms, turtui bei aplinkai, visuma; įrenginių priežiūra yra privaloma ir skirstoma į įrenginių techninės būklės tikrinimą ir nuolatinę įrenginių priežiūrą. Įrenginių techninės būklės tikrinimas – įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atliekami naudojamo įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos atitikties įvertinimo veiksmai. Nuolatinė įrenginių priežiūra – įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nurodyti įrenginių savininkams privalomi nuolatiniai naudojamų įrenginių techninės būklės tikrinimai, apžiūros, remontas bei kiti veiksmai. Iš šių teisės aktais nustatytų reikalavimų visumos darytina išvada, kad prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, užtikrinančių tiek pastato gyventojų, tiek trečiųjų asmenų saugumą, nagrinėjamu atveju yra priskiriama ir liftų, kaip potencialiai pavojingų įrenginių, priežiūra, siekianti užtikrinti saugų įrenginių darbą ir žmonių gyvybės, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo galimo žalingo šių įrenginių poveikio. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą pripažintina, kad ieškovo paslaugos, prižiūrint liftus ir teritoriją, yra suteiktos įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl tokiu atveju nėra būtinas gyventojų sutikimas nurodytoms paslaugoms atlikti (CK 4.83 str. 4 d.). Konstatuotina, kad pareigą atlyginti už atliktas paslaugas atsakovas privalo.

Atsakovo argumentas dėl ieškovo pareigų neatlikimo, paslaugų dalinio teikimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Atsakovas, teigdamas, kad vien sąskaitos pateikimas asmeniui nepagrindžia pareigos ją apmokėti, o savo reikalavimo pagrindą turi įrodyti šalis, kuri reikalauja atitinkamą sumą priteisti, bendrąja prasme yra teisus. Tačiau nagrinėjamoje byloje be PVM sąskaitų faktūrų ir apyvartos žiniaraščių ieškovas pateikė ir kitus rašytinius įrodymus: Kauno miesto savivaldybės teisės aktus, nustatančius daugiabučių namų patalpų savininkų mokėtinų mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir techninę priežiūrą apskaičiavimo tvarką ir metodikas, maksimalius tarifus, sutartį dėl liftų techninės priežiūros, pranešimus. Be to tai patvirtina ir trečiojo asmens UAB „Kauno liftai“ atstovo paaiškinimai, iš kurių nustatyta, kad bendrovė teikė paslaugas, jos buvo teikiamos tam tikru teisės aktų nustatytu periodiškumu. Ieškovas nurodė, kad namo teritorijos priežiūrą vykdo UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, kuri teritoriją prižiūri 2 k. per savaitę šluojant takus, šaligatvius, surenkant šiukšles, vasarą 3 k. per sezoną pjaunama žolė, žiemą valomas sniegas, barstomas smėlis. Įrodymų paneigiančių nurodytas aplinkybes byloje nėra. Dėl to iš atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto negalima teigti, kad ieškovas neatliko jokių administravimo ir techninės priežiūros darbų bei teritorijos priežiūros veiksmų.

Iš byloje esančių duomenų, bei teismo posėdžio metu atsakovo išsakytos pozicijos matyti, kad atsakovo netenkina ieškovo, kaip administratoriaus, veikla.

Minėtų nuostatų 12 ¹ punktas numato, kad patalpų savininkai dėl netinkamo administratoriaus funkcijų vykdymo gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių prašydami pakeisti administratorių. CK 4.84 str. 4 d. numato, kad visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Be to, administravimas pasibaigia įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus arba sudarius patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, taip pat kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais. Administratorius gali būti pakeičiamas, jeigu savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas atstovas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) vykdydamas administratoriaus funkcijų priežiūrą ir kontrolę nustato, kad administratorius nevykdo arba netinkamai vykdo šių Nuostatų 5 punkte išvardytas administratoriaus funkcijas. Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas, teismas pažymi, kad namo bendrasavininkai turi teisę reikalauti pakeisti paskirtą administratorių, turi teisę įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją arba sudaryti patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį ir tokiu būdu administravimą baigti (Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 20, 17 p.). Tačiau tol, kol administratoriumi yra paskirtas ieškovas, už jo teikiamas administravimo paslaugas atsakovas, kaip ir kiti namo gyventojai, turi pareigą atlyginti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr.603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau - nuostatų) 8 punktas numato, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja šiuos mėnesinius mokesčius ir įmokas: už namo bendrosios nuosavybės administravimą (Nuostatų 5 punkte nurodytų administratoriaus funkcijų vykdymas) – pagal mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių; už namo (išskyrus jo šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto) techninę priežiūrą – vadovaudamasis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika, pagrįsta privalomaisiais statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintame aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (Žin., 2002, Nr. 81-3504; 2011, Nr. 2-66); už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) – vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais; už namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, jei šie darbai neapmokami iš lėšų, sukauptų pagal šių Nuostatų 8.7 punktą, – pagal šių darbų pirkimo kainą; už liftą – vadovaudamasis lifto priežiūros sutartyje nustatyta paslaugų kaina ir sunaudotos elektros energijos kiekiu, kuris nustatomas pagal lifto elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis. Jeigu namo pirmajame ir antrajame aukštuose esančių patalpų naudotojams lifto paslauga neteikiama, mokestis už liftą jiems neskaičiuojamas; už namo bendrojo naudojimo objektų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbus; kaupiamąsias įmokas – vadovaudamasis patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu sprendimu dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, jų naudojimo tvarkos ir kaupiamųjų įmokų dydžio; už kitas suteiktas paslaugas – vadovaudamasis su paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis, o jei šias paslaugas teikia administratorius, – pagal šių paslaugų sąmatą; už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą energiją ir vandenį – vadovaudamasis sutartimis su energijos (vandens) tiekėjais ir apskaitos prietaisų rodmenimis. Administratorius mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiuoja savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir vadovaudamasis su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis, jeigu tokios sutartys sudarytos. Administratorius mokesčius už namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą apskaičiuoja proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimai daliai žemės sklype; jei žemės sklypas namui ar keliems namams priskirtas kitais pagrindais, – proporcingai namo ar kelių namų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai, jeigu patalpų savininkai nesusitaria kitaip. Administratorius mokesčius už namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą apskaičiuoja vadovaudamasis šio žemės sklypo priežiūros paslaugos sutartimi, o jei šį sklypą tvarko ir prižiūri administratorius, – pagal šios priežiūros ir tvarkymo darbų sąmatą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178 str.,CK 4.84 str.).

Iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovui priteistinas žyminis mokestis sumokėtas byloje - 72 Lt (20,85 Eur) ir 363 Lt (105,13 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti už pareiškimo teismo įsakymui bei ieškinio parengimą, atstovavimą teisme (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. M., gim.1954-12-21, gyv. duomenys neskelbtini, ieškovo UAB „Būsto valda" į.k. 132125543, buveinės adresas Chemijos g. 11, Kaunas, naudai 126,93 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 93 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (126,93Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 125,98 Eur (vienas šimtas dvidešimt penki eurai 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Irena Poderienė