- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-301-264/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15868-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- E. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-22820-894/2017 pagal pareiškėjo E. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. Z., R. I. J., AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą antstoliui V. Z., kuriame prašė panaikinti antstolio V. Z. 2017 m. liepos 13 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-17-137-14297; Įpareigoti antstolį V. Z. paskirti pakartotinę turto: žemės sklypo, 2,0015 ha bendro ploto, adresas (duomenys neskelbtini); pastato - gyvenamojo namo, 475,80 m² bendro ploto, adresas (duomenys neskelbtini) - ekspertizę. Nurodė, kad antstolis besąlygiškai vadovavosi turto vertintojo ekspertize, jos kritiškai nevertino, nors susipažinus su ekspertizės turiniu akivaizdu, kad ekspertizė išsamiai nepagrįsta, lyginami nepanašūs objektai. Ekspertize nustatyta kaina neatspindi tikrosios turto rinkos vertės.Antstolis V. Z. 2017 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu Nr. S-201703174 atsisakė tenkinti skundą ir jį su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolis neturi pagrindo abejoti atlikto vertinimo išvada dėl turto vertės.Suinteresuotas asmuo R. I. J. atsiliepime į skundą, prašė pareiškėjo E. J. skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko E. J. skunde išdėstytus argumentus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi pareiškėjo E. J. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų atmetė. Panaikino 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-22763-848/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Priteisė iš pareiškėjo E. J. valstybei 5,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Dėl turto vertinimo ataskaitos turinio bei lyginamųjų objektų. Teismas sprendė, jog lyginamųjų sandorių kiekis ir laikotarpis parinkti nepažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatyto lyginamų objektų kiekio ir sandorių sudarymo laikotarpio parinkimo taisyklių. Teismas pažymėjo, jog atliekant turto vertinimą, nesant sandorių atliktų su analogišku turtu, lyginami sandoriai, atlikti su panašiu turtu. Teismas vertino, jog turto vertei nustatyti buvo naudojami su panašiose vietovėse esančiu turtu įvykdyti sandoriai, t.y. nepažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1. punkto nuostatų. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog ginčo turto vertė nustatyta neteisingai, nes buvo lyginama 19 arų, 18,15 arų ir 29 arų sklypai ir pagal tokio dydžio sklypus nustatinėta vieno kvadratinio metro pardavimo kaina pareiškėjo sklypui. Teismas pažymi, jog vertinant turtą nustatoma jo rinkos vertė, taikant individualų vertinimą. Aplinkybė, kad turto vertinimo ataskaitoje naudojami mažesnio ploto lyginamieji turto objektai, nesudaro pagrindo teigti, jog turto vertė dėl to nustatyta neteisingai, nes nustatant turto vertę yra išskaičiuojama vieno ploto vieneto (aro ar metro) kaina ir tuomet proporcingai paskaičiuojama turto vertė pagal jo plotą. Todėl ir parinkus lyginimui analogiškus ar panašaus ploto objektus, turto vertinimas būtų atliktas vertinant išskaičiuojant vieno ploto vieneto kainą ir ją dauginant iš bendro ploto.Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad panašių sklypų, su prieiga prie Neries upės, pardavimo vieno aro kaina svyruoja nuo 2800 Eur iki 9000 Eur, taip pat nepateikė kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos apie jam priklausančio turto vertę. Nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad jam priklausančio konkretaus turto vertė yra ženkliai didesnė, nei nustatyta turto vertinimo ataskaitose. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas savo iniciatyva siekia parduoti ginčo turtą labai artima ginčijama turto vertinimo ekspertize nustatytai kainai.Teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad nustatant ginčo turto vertę, jam priklausančio turto vertė buvo nustatinėjama pagal butų vertinimo metodologiją. Ginčo turto vertės nustatymas ir lyginamieji objektai nurodyti 2017 m. birželio 19 d. ekspertizės akto 2.6.3.1. lentelėje. Lyginamieji objektai – žemės sklypais su statiniais, o ne butai, kaip teigia pareiškėjas.Dėl pakartotinės ekspertizės. Teismas pažymėjo, kad UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktas surašytas 2017 m. birželio 19 d. Turtas minėto akto pagrindu įkainotas 2017 m. liepos 13 d. Pažymėjo, jog per 24 dienas nei šalies ekonominė padėtis, nei nekilnojamojo turto rinka, taip pat ir ginčo turto objektyvi būklė (fizinis nusidėvėjimas), kas yra svarbu vertinant turtą siekiant nustatyti jo vertę turto vertinimo dienai, nepasikeitė. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie realią turto vertę šiai dienai, jei ji būtų nustatoma vertintojui jį apžiūrėjus. Pareiškėjas nepateikė kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos apie jam priklausančio turto vertę, taip pat nepateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, kad pareiškėjui priklausančio konkretaus turto vertė yra ženkliai didesnė, nei nustatyta turto vertinimo ataskaitoje. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti paskutinio atlikto turto vertinimo pagrįstumu ir teisingumu.Teismas atkreipė dėmesį, jog turtą įkainojus didesne suma nei išieškotina suma nebus pažeisti nei skolininko, nei išieškotojo interesai (ginčo turtas būtų parduotas už tokią kainą, kurios užtektų padengti visiškai įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirti pakartotinę turto: Žemo sklypo, 2.0015 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); Pastato - Gyvenamojo namo, 475.80 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). ekspertizę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjas pateikė argumentus, kodėl turtas įvertintas per žema kaina ir kodėl turi būti skiriama pakartotinė turto ekspertizė. Argumentai yra pakankami, kad keltų abejones dėl turto vertintojo nustatytos rinkos vertės. Kauno apylinkės teismas nutartyje laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, nesutikdamas su turto verte, nepateikė iš savo pusės turto vertinimo ataskaitos. Turto vertinimo ataskaita nėra vienintelis galimas pagrindas pakartotinei ekspertizei skirti. Tai būtų neekonomiška ir neracionalu pareiškėjo kaip skolininko atžvilgiu, kadangi pareiškėjas turėtų neišvengiamai samdyti turto vertintoją vertinimui atlikti. Manytina, tuo atveju, kai yra aiškūs argumentai, keliantys abejones dėl nustatytos turto vertės, tokių argumentų turėtų pakakti. Šioje byloje turtas yra netipinis, pripažinta, kad vertintojo ataskaitoje lyginami ne visiškai vienodi objektai. Tai leidžia daryti išvada, kad egzistuoja abejonės dėl nustatytos turto vertės. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio V. Z. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš civilinės bylos medžiagos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis V. Z. vykdo Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2414 dėl 329 691,40 Eur skolos, 2263,24 Eur palūkanų, 1119,67 Eur delspinigių, 318,59 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo skolos, skaičiuojamos nuo 2017 m. kovo 29 d. iki visiško prievolės įvykdymo, iš skolininkų E. J. ir R. I. J. išieškotojos AB „SEB“ bankas naudai, priverstinai iš varžytynių parduodant įkeistą turtą – žemės sklypą, 2,0015 ha bendro ploto, adresas (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamąjį namą, 475,80 m² bendro ploto, adresas (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1-13, 17-16). 2017 m. birželio 13 d. priimtas turto arešto aktas, kuriuo areštuota E. J. nuosavybės teise priklausantis turtas (v.b.l.49-47). 2017 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. S-17-137-12295 antstolis skyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti (v. b. l. 51). Patvarkymas E. J. išsiųstas el. paštu (v.b.l.52). 2017 m. birželio 19 d. UAB „Ober-Haus“ atliko turto vertinimo ekspertizę ir ginčo turtą įvertino 340 000,00 Eur (v. b. l. 57-96). 2017 m. liepos 13 d. patvarkymu ginčo turtas įkainotas 340 000,00 Eur suma. 2017 m. liepos 13 d. patvarkymas elektroniniu paštu išsiųstas E. J. (v.b.l.117).Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Dėl turto vertės nustatymo.
Apeliantas nurodo, kad jo pateikti argumentai, kodėl turtas įvertintas per žema kaina ir kodėl turi būti skiriama pakartotinė turto ekspertizė yra pakankami, kad keltų abejones dėl turto vertintojo nustatytos rinkos vertės. Taip pat nurodo, kad turtas yra netipinis, vertintojo ataskaitoje lyginami ne visiškai vienodi objektai. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). CPK 681straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina. Taigi areštuoto turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718straipsnis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Taigi, vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai artima kaina.Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 1 d. nustatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Nagrinėjamu atveju 2017 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. S-17-137-12295 antstolis skyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti (v. b. l. 51). Patvarkymas E. J. išsiųstas el. paštu (v.b.l.52). Skolininkas nušalinimo dėl paskirto eksperto nepateikė. CPK 681 straipsnyje įtvirtintos areštuoto turto įkainojimo taisyklės. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi jį įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Nagrinėjamu atveju 2017 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. S-17-137-12295 antstolis skyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Ober-Haus“ (v. b. l. 51). 2017 m. liepos 13 d. patvarkymu ginčo turtas įkainotas 340 000,00 Eur suma. 2017 m. liepos 13 d. patvarkymas elektroniniu paštu išsiųstas E. J. (v.b.l.117). Apeliantas neginčija aplinkybės, kad minėtą patvarkymą yra gavęs 2017 m. liepos 13 d.. Laikytina, kad turto vertė, kuria įkainuotas turtas skolininkui tapo žinoma nuo 2017 m. liepos 13 d.Pateiktame ekspertizės akte (v. b. l. 96-57) nurodomi naudojami informacijos šaltiniai ir sąvokos, ekspertizės atlikimo sąlygos, aplinkybės, naudojami metodai. Kaip matyti, ekspertizę atlikęs ekspertas yra įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą, t.y. yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 straipsniu nustatančiu atsakomybę už melagingas išvadas (ekspertizės akto 1.5 punktas). Taip pat atlikta ekspertizės objekto juridinė charakteristika. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad turto vertei nustatyti buvo naudojami su panašiose vietovėse esančiu turtu įvykdyti sandoriai, o aplinkybė, kad turto vertinimo ataskaitoje naudojami mažesnio ploto lyginamieji turto objektai, nesudaro pagrindo teigti, jog turto vertė dėl to nustatyta neteisingai, nes nustatant turto vertę yra išskaičiuojama vieno ploto vieneto (aro ar metro) kaina ir tuomet proporcingai paskaičiuojama turto vertė pagal jo plotą. Skundžiama nutartimi teismas įvertino apelianto pateiktus argumentus ir įrodymus, kuriais grindžia būtinybę atlikti turto pakartotinę turto vertės ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Apeliantas tik deklaratyviais teiginiais kelia abejones dėl turto vertintojos UAB „Ober-Haus“ atlikto turto vertinimo, tačiau nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte, taip pat neteikė nei teismui, nei antstoliui duomenų apie nekilnojamojo turto kitokį įkainojimą ar rinkos kainos pasikeitimą nei buvo nustatyta UAB „Ober-Haus“ atliktame turto vertinime.Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis), o teismui nėra priskirtas aktyvus vaidmuo. Pažymėtina, jog teikti įrodymus, kurie pagrįstų apelianto argumentus dėl netinkamai atlikto turto vertinimo, tenka būtent apeliantui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl abejoja gautais rezultatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28).Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad panašių sklypų, su prieiga prie Neries upės, pardavimo vieno aro kaina svyruoja nuo 2800 Eur iki 9000 Eur, taip pat nepateikė kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos apie jam priklausančio turto vertę. Nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys apelianto nurodomą aplinkybę, kad jam priklausančio konkretaus turto vertė yra ženkliai didesnė, nei nustatyta turto vertinimo ataskaitose. Todėl vien tai, kad atliktas turto vertinimas neatitiko skolininko lūkesčių, negali būti priežastimi atliktą turto vertinimą vertinti kaip neteisingą ar pan. Be to, kaip nustatyta aukščiau, skolininkas nereiškė paskirtam turto vertintojui nušalinimo (CPK 682 str. 1 d.).Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo tiek civilinės, tiek vykdomosios bylos medžiagą, skolininko, antstolio pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, argumentus. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą (nutartį), nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas atliko formalų situacijos vertinimą išskirtinai atsižvelgdamas į antstolio pateiktus paaiškinimus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju antstolis, nustatydamas skolininkui priklausančio turto vertę, nei pareiškėjo interesų, nei procesinių teisės normų nepažeidė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 8,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.)..
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,56 Eur (aštuonis Eur ir 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.