Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato atstovui Alvydui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą, kurioje D. K., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, nebausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. administracinių nusižengimų protokolai surašyti dėl to, kad ji 2018 m. vasario 4 d., 17 val. 20 min., Vilniaus g. 85, Širvintose, VšĮ Širvintų ligoninės priimamajame, būdama neblaivi (2,60 prom.), vengė pasitikrinti neblaivumą (duoti kraujo mėginį alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti).

Be to, D. K. 2018 m. vasario 4 d., 17 val. 30 min., Vilniaus g. 85, Širvintose, VšĮ Širvintų ligoninės priimamajame, kur buvo pristatyta gydytojo apžiūrai ir kraujo mėginio girtumui nustatyti paėmimui, būdama neblaivi (2,60 prom.), nevykdė teisėtų policijos reikalavimų atsistoti nuo kėdės gydytojo kabinete ir eiti link tarnybinio automobilio, vėliau, prie tarnybinio automobilio – reikalavimo lipti į tarnybinį automobilį.

D. K. teismo posėdyje pripažino padariusi administracinius nusižengimus, ir dėl savo poelgių labai gailėjosi.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato atstovas Alvydas Bagdonas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, įvertinus visas bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje

ANK 591 straipsnio 8 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negalima jei dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šia įstatymo nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2 straipsnio 6 dalyje, minėtame ATPK 250 straipsnio 8 punkte. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad negalima ne tik bausti du kartus, bet ir persekioti ar teisti du kartus dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (to paties poelgio) (1995-10-23 sprendimas Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001-05-29 sprendimas Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; 2009-02-10 sprendimas S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2015-04-30 sprendimas Kapetanios ir kiti prieš Graikiją, peticijos Nr. 3453/12; 2017-06-13 sprendimas Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-570/2010). Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą patį teisės pažeidimą, turi būti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-31 nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-54-303/2017).

ANK 422 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. ANK 422 straipsnio 7 dalimi detalizuojama situacija tų atvejų, kai administracinė atsakomybė taikoma vairuotojams už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.

D. K. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį buvo surašytas dėl to, kad ji 2018 m. vasario 4 d., 17 val. 20 min., Vilniaus g. 85, Širvintose, VšĮ Širvintų ligoninės priimamajame, būdama neblaivi (2,60 prom.), vengė pasitikrinti neblaivumą (duoti kraujo mėginį alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti).

Taip pat nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą buvo nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-500-880/2018, D. K. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, už tai, kad ji 2018 m. vasario 4 d. apie 17 val. Plento g., Širvintose, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio (D. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,60 prom. girtumas).

Iš šių duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžiu D. K. nuteista pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tą pačią veiką, už kurią jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio tikslą uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą apskritai, bei EŽTT praktikos išaiškinimus, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių, darytina išvada, kad D. K. už tą patį pažeidimą – vairavimą esant neblaiviai – šioje administracinio nusižengimo byloje būtų baudžiama antrą kartą, kas prieštarautų dvigubo nubaudimo negalimumo principui. Pažymėtina, kad atsisakymas pasitikrinti blaivumą, t. y. duoti kraujo mėginį alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, nesutrukdė jos nubausti baudžiamojoje byloje vadovaujantis alkoholio kiekio matuoklio parodymais, neatliekant kraujo tyrimo. Analizuojant ANK 422 straipsnį ir jo 7 dalį akivaizdu, kad ši norma yra skirta patraukti atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę vairuotojai, tačiau pagal šią normą girtumas yra ribojamas 1,5 promile. Šios ribos peržengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kur yra nurodyta, kad 1,5 promilė alkoholio turi būti nustatyta kraujyje. Būtent dėl to, kad buvo būtina spręsti klausimą dėl pažeidėjos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, buvo pasiūlyta atlikti jos kraujo patikrinimą, kurio ji atsisakė. D. K. patraukus baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, šioje byloje jos bausti antrą kartą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio nusižengimo byla dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, nutraukiama.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje

D. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, kadangi ji 2018 m. vasario 4 d. 17 val. 30 min., Vilniaus g. 85, Širvintose, VšĮ Širvintų ligoninės priimamajame, kur buvo pristatyta gydytojo apžiūrai ir kraujo mėginio girtumui nustatyti paėmimui, būdama neblaivi (2,60 prom.), nevykdė teisėtų policijos reikalavimų atsistoti nuo kėdės gydytojo kabinete ir eiti link tarnybinio automobilio, vėliau, prie tarnybinio automobilio – reikalavimo lipti į tarnybinį automobilį.

D. K. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo įrodyta jos prisipažinimu teismo posėdyje, paaiškinimu administracinio nusižengimo protokole, administracinių nusižengimų protokolu, pareigūnų Andriaus Aleksandravičiaus ir Armino Adomavičiaus tarnybiniais pranešimais, alkotesterio kvitu, kuriame pažeidėjai užfiksuotas 2,60 prom. girtumas. Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindą spręsti, kad D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baustinas.

Pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimą ji padarė, būdama neblaivi (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skiriant administracinę nuobaudą D. K., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti ir jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, administracine tvarka paskutinį kartą bausta 2015 m., nedirba, todėl už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą, teismas pažeidėjai skiria 100 eurų baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti D. K. administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalį.

D. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirti 100 eurų baudą.

Išaiškinti D. K., kad baudą ji privalo sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 1001 ir unikalų mokėjimo kodą – ROIK: 18077829499.

Išaiškinti D. K., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per nutarimą priėmusį teismą.