- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- 1-500-880/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06060-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- D. K.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, registruota darbo biržoje, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
D. K. 2018 m. vasario 4 d. apie 17.00 val. Plento g., Širvintose, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA COROLLA VERSO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (D. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,60 promilės girtumas).
Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji D. K. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, patvirtino prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytas aplinkybes. Ji nurodė, kad 2018 m. vasario 4 d. apie 12 val. ji su pažįstama D. M. iš Musninkų, buvo nuvažiavusi aplankyti tėvo kapų į (duomenys neskelbtini) miestelį. Važiavo savo nuosavu automobiliu Toyota Corolla Verso. Tuo metu buvo visiškai blaivi. Grįždama apie 14 val. užsuko pas D. M. į namus Musninkų miestelyje. Dviese išgėrė po butelį šampano „Alita“. Jokių kitų alkoholinių gėrimų nevartojo. Iki tol alkoholį buvo vartojusi gal prieš mėnesį laiko. Geriant šampaną buvo užsikandusi tik šokoladu, nieko neužsigėrinėjo. Prieš 17 val. iš draugės namų viena išvažiavo į namus Širvintose. Apsvaigusi nesijautė. Jos manymu, ji vairavo tvarkingai, tikrai po kelią nesimėtė. Važiuojant Plento gatve ją sustabdė Širvintų policijos pareigūnai. Alkoholio kiekiu matuokliu buvo nustatytas 2,60 promilės girtumas. Girtumo tikrinimo rezultato nepasirašė, nes nemanė, kad nuo butelio šampano alkotesteris gali tiek daug parodyti. Dėl visos situacijos buvo labai susinervinusi, todėl atsisakė pasirašyti pateikiamuose dokumentuose. Kraują gydymo įstaigoje duoti atsisakė, nes bijojo pačios procedūros. Dėl to, kad vairavo apsvaigusi gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad 2018 m. vasario 4 d. dirbo Vilniaus AVPK Širvintų r. PK ir tarnybiniu automobiliu NISSAN NV200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu A. A. bei tyrėju Č. O. vykdė patruliavimą. Apie 16.50 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad keliu nuo Musninkų link Širvintų važiuoja automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja galimai neblaivi, vingiuoja po kelią, pavojingai manevruoja. Reaguojant į gautą pranešimą, iš Družų kaimo vyko nurodyta kryptimi. Važiuojant Plento gatve buvo pastebėtas į miesto centro pusę važiuojantis nurodytas automobilis. Jis važiavo be šviesų, iš tolo matėsi, kad automobilis kelio važiuojamojoje dalyje vingiuoja. Jis tarnybinį automobilį sustabdė, įjungė švyturėlius ir stabdė atvažiuojantį automobilį Toyota Corolla Verso, juodos spalvos. Automobilis pro šalį pravažiavo vingiuodamas ir nesustojo. Jau tada matė, kad jį vairuoja moteris. Tada apsukęs tarnybinį automobilį prisivijo automobilį Toyota Corolla Verso. Ir toliau šis automobilis važiavo vingiuodamas, tačiau greičio nedidino ir kiek pavažiavęs sustojo dešinės pusės kelkraštyje. Prie automobilio priėjo trise. Priėjus prie vairuotojos iš karto matėsi, kad ji neblaivi. Automobilio salone daugiau jokių žmonių nebuvo, tik pastebėjo salone, keleivio priekinėje vietoje, gulintį tuščią šampano butelį, moters prasegtoje rankinėje ant galinės sėdynės matėsi alaus skardinė. Ir nuo pačios vairuotojos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Buvo nustatyta, kad automobilio vairuotoja yra D. K.. Jai alkoholio kiekiu matuokliu buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą. Ar ji yra vartojusi alkoholio, jos pasiteiravo A. A.. Ji atsakė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš tris savaites. Pasiūlius pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, D. K. paprašė palaukti penkiolika minučių. Tada jai buvo paaiškinta, kad jei ji alkoholio nevartojusi, tai nėra prasmės laukti penkiolika minučių. Tada ji sutiko pūsti į alkoholio kiekio matuoklį ir jai 16.59 val. buvo nustatytas 2,60 promilės girtumas. Girtumas buvo tikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0445. Vairuotoja buvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo. Kraujo mėginiui paimti bei medicininei apžiūrai atlikti, apie 17.10 val. D. K. buvo pristatyta į VšĮ „Širvintų ligoninė“. Eidama į tarnybinį automobilį ji vos nepargriuvo, ją reikėjo prilaikyti. Eidama ji nuolatos svirduliavo į šalis. Jau būdama ligoninės priėmimo skyriuje D. K. ėmė elgtis neadekvačiai. Ji neatsakinėjo į užduodamus klausimus, pradėjo kalbėti pakeltu tonu, tiesiog rodė nepagarbą visiems aplinkiniams ir į raginimus nusiraminti nereagavo. Duoti kraujo mėginį alkoholio kiekiui nustatyti D. K. kategoriškai atsisakė. Ji priėmimo skyriaus koridoriuje atsisėdo ant kėdės ir pareiškė, kad į gydytojo kabinetą neis, kraujo neduos, taip pat neis į tarnybinį automobilį. D. K. daug kartų buvo įspėta, kad jeigu ji nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tai jos atžvilgiu bus panaudota fizinė jėga. Ji į tokius įspėjimus nereagavo, jų reikalavimų toliau nevykdė, nuolatos elgėsi neadekvačiai, nuo kėdės nesistojo. Apie 17.30 val. D. K. nuo kėdės buvo pakelta ir nuvesta bei įsodinta į tarnybinį automobilį. D. K. pristačius į policijos komisariato patalpas, ji toliau elgėsi agresyviai, rėkavo, delnu trankė į stalą, trukdė dirbti, bendravo nepagarbiai ir į prašymus nusiraminti nereagavo. Tiek būnant Širvintų ligoninės priėmimo skyriuje, tiek komisariato patalpose, D. K. kategoriškai atsisakė pasirašyti jai pateiktuose dokumentuose (b.l. 40-41).
Analogiškus parodymus davė liudytojai A. A. ir Č. O. (b.l. 44-45, 48-49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. M. parodė, kad 2018 m. vasario 4 d. prieš 12 val. pas ją į namus atvažiavo draugė D. K.. Ji yra buvusi bendradarbė. D. K. buvo atvažiavusi savo automobiliu Toyota, juodos spalvos. Abi iš karto nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur D. K. lankė savo tėvo kapą. Tada grįžo į Musninkus, kur parduotuvėje nusipirko du butelius šampano „Alita“. Jokių kitų alkoholinių gėrimų nepirko. Išgerti šampano sugalvojo abi, tiesiog senokai matėsi, norėjo pasikalbėti. Šampaną gėrė pas ją namuose. Ar iki tol D. K. buvo vartojusi alkoholio nežino. Vizualiai ji tikrai atrodė blaivi, nuo jos nesijautė jokio alkoholio kvapo. Šampaną abi gėrė neskubėdamos, maždaug tris valandas. Išgėrė abu butelius. Iš jos namų D. K. išvažiavo apie 16.30 val. Išvažiuodama ji neatrodė apsvaigusi, nesvirduliavo. Geriant šampaną abi užsikando tik šokoladu, jokių kitų gėrimų negėrė. Abi sutarė, kad kai D. K. bus namuose, tai paskambins. Skambučio nesulaukė apie pusvalandį, tai pati jai parašė žinutę. Tada jai perskambino D. K. sūnus ir pasakė, kad mama neblaivi įkliuvo policijos pareigūnams. Ar pakeliui D. K. dar vartojo alkoholio ji nežino. Kai sėdėjo jos automobilyje, tai nematė, kad jame būtų tuščių alkoholinių gėrimų butelių (b.l. 52-53).
2018 m. vasario 4 d. 16.59 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0445, D. K. nustatytas 2,60 promilės girtumas (b.l. 10).
Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0445 patikros sertifikatas išduotas 2017-09-22, galioja iki 2018-03-22 (b.l. 11).
D. K. girtumas bei jam būdingi požymiai fiksuoti 2018 m. vasario 4 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, forma Nr. 155-1/a, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 117 (b.l. 15).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281 straipsnio 7 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji kalta prisipažino. Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamosios parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamosios parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojos D. M. parodymai, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, alkotesterio kvitas, 2018 m. vasario 4 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas ir kita bylos medžiaga (b. l. 59). Teismas sprendžia, kad D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 281 straipsnio 7 dalį, kadangi ji vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji neteista, anksčiau bausta administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviai, nedirba, registruojasi darbo biržoje. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skiriant bausmę D. K. teismas atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas jis baigtas, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamajai, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji neteista, nedirba, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus artimą minimaliai 51 MGL baudą.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, bausmė D. K. sumažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 34 MGL bauda.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką D. K. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, D. K. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, todėl jai nustatytinas 2 metų baudžiamosios priemonės taikymo terminas.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais.
Teismo posėdyje prokurorė prašė teismo, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. K. vairavo automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivi. Kaip jau buvo minėta, kaltinamajai nustatytas 2,6 promilių girtumo laipsnis. Taigi ji tikrai suprato, jog yra neblaivi ir sąmoningai sėdo už vairo. Tokiais savo veiksmais kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamoji vairavo automobilį būdama girta, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių, nes ji važiavo vingiuodama, jos orientacija buvo sutrikusi. Spręsdamas šioje byloje automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia, į tai, kad automobilis priklauso kaltinamajai, praeityje ji bausta užvairavimą esant neblaiviai, todėl teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės pozicijai, kad kaltinamosios automobilis šioje byloje privalo būti konfiskuotas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jai 51 MGL baudą.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, bausmė D. K. sumažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 34 MGL (1700 Eurų) bauda.
Į bausmę įskaičiuoti vieną dieną nuo 2018 m. vasario 4 d. iki 2018 m. vasario 5 d. išbūtą laikinajame sulaikyme ją prilyginant 2 MGL baudai, todėl galutinė įskaičius sulaikymą mokėtina bauda yra 32 MGL (1600 eurų).
Bauda turi būti sumokėta per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti D. K. priklausantį automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. NMTEA16R00R103932.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – D. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01007034 nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.