- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- I-2360-406/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 999 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde (b.l. 6-7), taip pat skundo tikslinime (b.l. 26, 28) nurodė, kad 2014 m. gruodžio 23 d. jam buvo taikyta drausminė nuobauda dėl to, kad klausėsi radijo asmeniniais tikslais. Pažymėjo, jog Marijampolės pataisos namų pareigūnai elgėsi netinkamai, kadangi kurstė prieš jį nuteistuosius, neteisėtai konfiskavo jo pinigus, netinkamai šildė patalpas, tiekė netinkamą maistą, kalino kartu su rūkančiais asmenimis. Nurodė, kad tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, padaryta neturtinė žala. Prašo priteisti 1 000 000 999 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 30-33) nurodė, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvę pinigai pagal antstolės Astos Lukšienės L. patvarkymus, vykdyti išieškojimą, buvo pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Įstaiga nedraudžia už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, todėl pareiškėjas 2014 m. spalio 23 d., 2014 m. lapkričio 14 ir 18 dienomis, 2014 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. kovo 2 d. pirko prekių parduotuvėje. Akcentavo, jog šis reikalavimas pareiškėjo jau yra išreikštas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2361-423/2015. Teigė, jog dėl nuteistųjų laikymo sąlygų periodinius ir pagal nuteistųjų skundus operatyvinius patikrinimus atlieka Marijampolės visuomenės sveikatos centras. Nurodė, kad maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis bei patvirtintais valgiaraščiais. Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintą valgiaraštį išimtiniais atvejais gali pakeisti įkalinimo įstaigos direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui, nepažeisdamas maisto produktų normos energetinės vertės. Nederindamas su Kalėjimų departamentu, nepažeisdamas energetinės vertės, valgiaraštį pakeisti galima tik asmenims, kurie dėl savo įsitikinimų atsisako valgyti patiekalus iš mėsos, keičiant juos kruopų, kiaušinių, varškės, miltiniais ar antraisiais daržovių patiekalais. Atkreipė dėmesį, kad dėl šio skundo dalyko pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Prašo taikyti senaties terminą ir skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, spręsdami bylas dėl neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog jam nepagrįstai buvo taikyta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams, ko pasėkoje buvo padaryta neturtinė žala. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jis gali būti tenkinamas tik nustačius Marijampolės PN administracijos priimto akto, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda perkeliant jį į kamerų tipo patalpas, neteisėtumą, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sąlyga, kad neturtinės žalos atlyginimą numatytų įstatymas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 straipsnis nustato, kad žalą, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas teigia, jog tuo metu, kada jis buvo laikomas drausmės grupėje, jam buvo atimta teisė klausytis radijo, kad gauti informaciją. Šiuo atveju ABTĮ 57 straipsnio normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos vyriausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. To paties kodekso 96 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad televizoriai, kompiuteriai, vaizdo leistuvai, garso grotuvai, radijo imtuvai, kompiuterinių žaidimų aparatai ir kiti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę šio kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 20 d. 18 val. 40 min. Marijampolės PN pareigūnams įtarus, kad pareiškėjas gali turėti draudžiamų daiktų, buvo atlikta dalinė asmens krata, kurios metu pareiškėjo kišenėje buvo rastas ir paimtas MP-3 grotuvas su ausinėmis. Pareiškėjas, turėdamas draudžiamus daiktus - MP-3 grotuvą su ausinėmis, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 96 straipsnio 4 dalies 3 punktą, todėl Marijampolės PN direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, pareiškėjui skyrė 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2630 nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams (b.l. 11). Pareiškėjas teismui pateikė Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 2630 taip pat Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 2S-531, kuriuo buvo palikta galioti pareiškėjui paskirta nuobauda perkėlimas iš drausmės grupės į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams, ir kuriame buvo įvertinti pareigūnų veiksmai, pripažįstant juos teisėtais. Pareiškėjas 2015 m. vasario 18 d. skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2014 m. gruodžio 23 d. Marijampolės PN nutarimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartyje nurodyti trūkumai per nustatytą terminą nebuvo pašalinti, t.y. pareiškėjas nepateikė aplinkybę, jog jam yra teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, patvirtinančio įrodymo arba žyminio mokesčio kvito, arba motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio, todėl skundo dalį dėl minėto nutarimo panaikinimo, teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi laikė nepaduota (b.l. 2-3). Pareiškėjas šią nutartį skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį paliko nepakeistą (b.l. 131-134). Taigi Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 2630 yra nenuginčytas ir galiojantis, taip pat nenuginčytas ir galiojantis yra ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 2S-531, o teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, negali savarankiškai vertinti nurodytų aktų, kurie nėra ginčo objektai, teisėtumo, tuo tarpu esminė neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, kad aktai, kuriais buvo įvertinti pareigūnų veiksmai ir kuriuos priėmus buvo tariamai suvaržytos pareiškėjo teisės, yra neteisėti, neturtinės žalos atlyginimas negalimas.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindžia taip pat aplinkybėmis, jog buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis bei teigia, kad dėl pareigūnų nurodytų argumentų pats parašė, jog sutinka būti rūkančiųjų kameroje. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas buvo kalinamas su rūkančiais asmenimis, kadangi pareigūnams paprašius nurodyti su rūkančiais, ar ne su rūkančiais nuteistaisiais sutinka būti vienoje kameroje, pareiškėjas tai padaryti atsisakė, todėl buvo patalpintas į rūkančiųjų kamerą (b.l. 8-9). 2014 m. gruodžio 23 d. Marijampolės PN rašte Nr. 20/07-2224 akcentuota, jog pareiškėjui nurodžius, jog jis nerūkantis, buvo paskirta bausmę atlikti nerūkančiųjų grupėje. Vėliau pareiškėjas nurodė, kad jis rūkantis ir sutiko bausmę atlikti kartu su rūkančiais asmenimis (b.l. 12). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir į tai, kad pats pareiškėjas skunde pažymėjo, jog išreiškė savo valią nurodydamas, kad sutinka būti kalinamas su rūkančiais asmenimis, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo argumentai dėl jo nepagrįsto laikymo rūkančiųjų kameroje atmestini kaip neįrodyti.
Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN netinkamai šildo patalpas. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centras dėl nuteistųjų laikymo sąlygų pataisos įstaigoje atlieka periodinius patikrinimus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kad Marijampolės PN gyvenantiems nuteistiesiems sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t.y., nustatyta Higienos normos HN 76:2010 6 punkto reikalavimų atitiktis, matyti iš byloje esančių Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų Nr. Pa-306, Nr. Pa-65 bei PT-342, pastarajame buvo nustatytas nežymus pažeidimas – kirpykloje nebuvo muilo ir dezinfekcijos priemonių dozatorių, tačiau pareiškėjas dėl to ginčo nekėlė (b.l. 34-35, 36-37, 38-40). Higienos normos HN 76:2010 26 punktas numato, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18o-28o, šaltuoju metų laiku 18o-28o. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistų atliktų patikrinimų metu nenustatyta, kad Marijampolės PN nuteistųjų gyvenamosiose patalpose oro temperatūra neatitiktų HN 76:2010 26 punkto reikalavimų (b.l. 13). Atsižvelgiant kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo minėti teiginiai nepagrįsti ir atmestini.
Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog Marijampolės PN pareigūnai kurstė prieš jį nuteistuosius. Konkrečiu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad prieš pareiškėją buvo kurstomi nuteistieji. Pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, kad pareigūnai jam pareiškė, jog pasakys nuteistiesiems apie jo per didelius reikalavimus, todėl jis buvo priverstas išeiti iš 22 ir 21 būrių. Pažymėtina, jog tokių abstrakčių teiginių, nepagrindžiant ir neįrodant, ar prieš jį buvo kurstomi nuteistieji, nepakanka, o hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602 – 1105/2013 ir 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602 - 1174/2013). Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo įrodyta, kad prieš pareiškėją buvo kurstomi nuteistieji, negalėjo kilti ir neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti (CK 6.271 straipsnis).
Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjui kilusius išgyvenimus ir t. t., kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Atsakovas į bylą pateikė oficialias Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos ir Psichologinės tarnybos pažymas (b. l. 42, 43), kuriose nurodoma, kad pareiškėjas nei karto nesikreipė dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, taip pat nėra kreipęsis dėl psichikos sutrikimų, depresijos požymių, psichologinių problemų. Pareiškėjas skunde išdėstė nekonkrečius, tik labai abstrakčius ir deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Teismas dar kartą akcentuoja, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, dėl to, kad nepagrįstai pareiškėjui 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2630 buvo skirta nuobauda, dėl to, kad pareigūnai kurstė prieš pareiškėją nuteistuosius, dėl netinkamo patalpų šildymo, dėl kalinimo su rūkančiais asmenimis, atmestinas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Marijampolės PN neteisėto jo pinigų konfiskavimo Kauno apygardos administracinio teismo yra išnagrinėtas ir 2015 m. gegužės 21 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2361-423/2015. 2015 m. birželio 1 d. teisme buvo gautas V. K. apeliacinis skundas, kuris priimtas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi ir minėta administracinė byla kartu su apeliaciniu skundu išsiųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad šis pareiškėjo reikalavimas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo buvo nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2361-423/2015, o šiuo metu Lietuvos Vyriausiame administraciniame teisme, skundo dalis dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų konfiskuojant pareiškėjo pinigus, paliktina nenagrinėta (ABTĮ 103 str. 4 d.).
Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis taipogi nustatyta, kad pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo, t.y., kad nustatytų 2200 kcal per dieną jam neužtenka, 2015 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Marijampolės PN priteisti 1000 000 Eur neturtinę žalą. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo šį pareiškėjo skundą ir 2015 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7317-281/2015. Akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-7317-281/2015 (sprendimas neįsiteisėjęs), todėl skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamo maitinimo Marijampolės PN taip pat paliktina nenagrinėta (ABTĮ 103 str. 4 d.). Teismas akcentuoja, kad skirtingas pareiškėjo žalos įvertinimas, nelaikytinas nauju skundo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. AS858-214/2010).
Pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenkintinas. Pažymėtina, jog teismas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiškėjo prašymą, konstatuotina, kad jis nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl pareiškėjo nurodytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio, 87 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 4 dalimi, teisėjas
nusprendžia:
Skundo dalį priteisti neturtinę žalą dėl pinigų konfiskavimo ir dėl netinkamo maitinimo palikti nenagrinėtą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.