- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- eA-871-556/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00070-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Iveta Pelienė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naujienų centras“
- Trečiasis asmuo
- A. Č.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujienų centras“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. Č.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naujienų centras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (SK-208, 2019) SPR-222 „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalis, kuria Inspektorius: 1) pripažino A. Č. skundą dėl publikacijose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) įspėjo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Naujienų centras“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją „(duomenys neskelbtini)“; 3) įspėjo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Naujienų centras“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo paskelbiant publikacijas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir reikalavo pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio www.top.alfa.lt pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją; 4) pareiškė papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) UAB „Naujienų centras“ dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR, ir Reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant publikacijas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje (toliau – ir Tarnyba) buvo gautas A. Č. skundas dėl publikacijose „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Publikacija Nr. 1) ir „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Publikacija Nr. 2) (toliau kartu – ir Publikacijos) paskelbtos informacijos apie turtingiausius Lietuvos asmenis. A. Č. teigimu, Publikacijose esanti informacija (vardas, pavardė, nuotrauka, amžius, finansinė padėtis, pagrindinė įmonė, turto šaltinis) yra paskelbta be jo sutikimo ir neatitinka tikrovės, todėl Publikacijomis buvo padaryti šie pažeidimai: neteisėtas asmens duomenų tvarkymas; tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios A. Č. garbę ir orumą, paskelbimas; ir teisės į privatumą pažeidimas. Inspektorius ginčijamu Sprendimu konstatavo, kad A. Č. garbė ir orumas nebuvo pažeisti, tačiau buvo pažeistas Įstatyme įtvirtintas reikalavimas, jog viešoji informacija turi būti skelbiama teisingai, tiksliai ir nešališkai; buvo pažeista A. Č. teisė į privatumą; buvo neteisėtai tvarkomi asmens duomenys. Pareiškėjas sutinka su Inspektoriaus išvada, jog Publikacijomis nebuvo pažeisti A. Č. garbė ir orumas, tačiau nesutinka su Inspektoriaus sprendimu pripažinti A. Č. skundą iš dalies pagrįstu; įspėti UAB ,,Naujienų centras“ dėl Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų bei reikalauti pašalinti pažeidimus iš Publikacijos; pareikšti papeikimą UAB ,,Naujienų centras“ dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo.
2.2. Sprendimu nepagrįstai nuspręsta, jog A. Č. nėra viešas asmuo, nes: Inspektoriaus išvada dėl A. Č. tariamo buvimo „privačiu asmeniu“ yra nemotyvuota; Inspektorius „viešojo asmens“ sampratą aiškino nepagrįstai siaurai ir izoliuotai, neatsižvelgdamas į nacionalinių ir supranacionalinių teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus; Sprendime nepagrįstai nuspręsta, kad A. Č. veikla neturi reikšmės viešiems reikalams. Trečiojo suinteresuoto asmens priskyrimą viešųjų asmenų kategorijai lemia jo visuomeninė turtinė padėtis bei jo verslas, veikiantis stiklo butelių gamybos sektoriuje. Kaip stambiausias tokio tipo gamintojas Lietuvoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi didelę reikšmę tiek visuomenei bendrai, tiek ir jos individualiems nariams.
2.3. Sprendimu nepagrįstai nuspręsta, kad Publikacijomis neva buvo pažeisti informacijos teisingumo, tikslumo ir nešališkumo principai (Įstatymo 3 str. 3 d.), nes: UAB ,,Naujienų centras“, rengdamas Publikacijas, elgėsi sąžiningai, rėmėsi viešai paskelbta informacija, kuriai taikoma tikslumo prezumpcija; Sprendimu suformuotas ir UAB ,,Naujienų centras“ atžvilgiu pritaikytas visiškai „tikslios“ informacijos standartas yra nepagrįstas ir itin griežtai apriboja bet kokios visuomenės informavimo priemonių informacijos rinkimo galimybes ir žiniasklaidos laisvę. Be to, Sprendimu nepagrįstai nuspręsta, kad Publikacijose paskelbta informacija pažeidžia A. Č. teisę į privatų gyvenimą (Įstatymo 14 str. 1 ir 2 d.), nes: Inspektoriaus išvada, neva Publikacijose buvo pateikta privati informacija apie A. Č., yra nemotyvuota; Publikacijose nurodytos informacijos paskelbimas savaime negali būti laikomas asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimu, kadangi siekiant nustatyti nagrinėjamu atveju taikytinos asmens privačios informacijos apsaugos apimtį, pirmiausiai būtina nustatyti šio asmens statusą. A. Č. dėl savo vykdomos veiklos ir užimamos padėties yra laikytinas viešu asmeniu, kurio privataus gyvenimo ribos yra ginamos siauresne apimtimi nei privataus asmens; Inspektorius Sprendimu ignoravo, kad Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ne absoliutus draudimas visais atvejais skelbti bet kokią galbūt privačią informaciją apie asmenį, bet pareiga užtikrinti privačios informacijos apsaugą, kuri, atsižvelgiant į tai, jog Publikacijose pateikta informacija apie A. Č. buvo pateikta neviršijant poreikio informuoti visuomenę, buvo įvykdyta; Publikacijose nurodyta informacija nėra privataus pobūdžio; net ir tuo atveju, jeigu Tarnyba būtų tinkamai išaiškinusi ir taikiusi Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir paskelbta informacija būtų pagrįstai pripažinta privačia (su kuo nesutiko), tokios informacijos atskleidimas patektų į Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies ribas ir galėtų būti atliekamas be atitinkamo A. Č. sutikimo; tuo atveju, jeigu Sprendimas būtų paliktas galioti, juo būtų sukurtas precedentas, įtvirtinantis žiniasklaidos cenzūrą.
2.4. Sprendimu nepagrįstai nuspręsta, kad Publikacijose paskelbti duomenys pažeidė asmens duomenų apsaugos reglamentavimą, konkrečiai – BDAR 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimus ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus, nes: nagrinėjamu atveju egzistavo viešasis interesas, kurio balanso su A. Č. teise į privatų gyvenimą Inspektorius Sprendime neatliko. Jei Inspektorius tinkamai, vadovaudamasis teismų praktikos suformuotomis taisyklėmis būtų atlikęs šį balanso testą, taptų akivaizdu, kad viešasis ir visuomenės interesas yra viršesnis nei A. Č. teisė į privatų gyvenimą. Duomenys nagrinėjamu atveju buvo tvarkomi būtent viešojo intereso, o ne sutikimo pagrindu. Viešai prieinamos informacijos, tvarkomos oficialių institucijų (kaip šiuo atveju, pvz., valstybinių registrų ar teismų skelbiamos informacijos), skelbimas viešai patenka į duomenų tvarkymo žurnalistikos tikslais apimtį ir, atitinkamai, į išimtis, numatytas BDAR dėl duomenų tvarkymo žurnalistikos tikslais. Todėl Sprendimo argumentai dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo taip pat yra nepagrįsti. Inspektoriui Sprendimu tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu konstatavus skirtinguose teisės aktuose nustatytus tapataus pobūdžio pažeidimus, buvo pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas, UAB ,,Naujienų centras“ pritaikant dvigubo pobūdžio sankcijas, kurios nurodytu pagrindu negali būti laikomos proporcingomis ar pagrįstomis.
2.5. Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame Inspektorius pateikė teisės aktų bei teismų praktikos nuorodas, kurių niekaip nesusiejo su faktinėmis ginčo aplinkybėmis. Sprendimu Įstatymo ir BDAR pažeidimai buvo nustatyti dėl Publikacijose paskelbto turtingiausių Lietuvos asmenų sąrašo, kurio tikslas – pagerbti Lietuvos verslui nusipelniusius asmenis, supažindinti visuomenę su didžiausiais Lietuvos verslininkų pasiekimais bei verslo atstovų iniciatyvomis ir ekonominės gerovės Lietuvoje augimu. Analogiški sąrašai yra įprasti ir gerai žinomi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse. Tokio pobūdžio publikacijos nėra jokiu pagrindu draudžiamos, laikomos nesuderinamomis su jose nurodomų asmenų privačiu gyvenimu ar cenzūruojamos pagal šių asmenų norus, kas, šiuo konkrečiu atveju, buvo padaryta Inspektoriaus Sprendimu. Pasauliniu mastu žinomos ir gerbiamos visuomenės informavimo priemonės, tokios kaip Forbes, Bloombes, Business Insider ir kt., sudaro identiško pobūdžio turtingiausių asmenų sąrašus, į juos įtraukdamos informaciją apie šių asmenų valdomas bei su jais susijusias įmones ir kitą informaciją. UAB ,,Naujienų centras“ Publikacijose paskelbtus sąrašus sudarė visiškai analogišku principu bei vadovaudamasi analogiško pobūdžio metodais. Tokio pobūdžio sąrašai taip pat populiarūs ir Europoje. Tiek Europos Sąjungos valstybių narių, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) dalyvių institucijos, atsakingos už asmens duomenų apsaugą ir /arba visuomenės informavimo priemonių priežiūrą, eksplicitiškai pripažįsta, kad tokie sąrašai yra leistini ir patenkantys į saviraiškos laisvės ribas. Dar daugiau – vertinant tokius sąrašus yra pabrėžiama, kad saviraiškos teisė apima ne tik informacijos, kurią galima patikrinti, skelbimą, tačiau ir nuomonę, kritiką, samprotavimus, kuriems netaikomas tiesos / patikrinimo kriterijus. Todėl turtingiausių asmenų sąrašai, sudaromi remiantis viešai prieinama informacija, yra laikomi teisėtais. Būtent tokiu principu yra sudaromas ir Publikacijose paskelbtas turtingiausių Lietuvos asmenų sąrašas, t. y. UAB ,,Naujienų centras“ vertino viešai prieinamus duomenis ir, atitinkamai, pateikė redakcijos nuomonę dėl turtingiausių Lietuvos asmenų.
2.6. Į UAB ,,Naujienų centras“ panašius reguliariai rengiamus sąrašus A. Č. įtraukiamas ne pirmąjį kartą – apie aukštus ir jį teigiama prasme apibūdinančius A. Č. pasiekimus UAB ,,Naujienų centras“ savo leidžiamose publikacijose skelbė ir ankstesniais nei 2018 m. Ankstesniuose sąrašuose buvo nurodoma beveik identiško pobūdžio informacija. Tačiau A. Č. niekada anksčiau pretenzijų dėl paskelbtos informacijos ar jos tikslumo nereiškė. Kitaip tariant, A. Č. ilgą laiką pats nelaikė, kad Publikacijose minima informacija galėtų būti nesuderinama su jo privataus gyvenimo apsauga ar kitokiu būdu buvo pažeistos jo teises. Todėl UAB ,,Naujienų centras“ pagrįstai tikėjosi, kad A. Č. neprieštarauja atitinkamos viešos informacijos paskelbimui sąrašuose ir neturi priekaištų dėl analogiškos buvusioms publikacijoms informacijos pateikimo. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo poziciją, skunde citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo nėra valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, jis neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo ir, priešingai nei teigė pareiškėjas, trečiojo suinteresuoto asmens nuolatinė veikla neturėjo reikšmės viešiesiems reikalams.
3.2. Asmens finansinė padėtis ar aplinkybė, jog asmuo yra turtingas, jokiu būdu negalėjo būti kriterijus, lemiantis asmens priskyrimą viešųjų asmenų kategorijai. Asmens turtingumas niekaip nesuponuoja jo priimamų sprendimų ir veiksmų galios, realios įtakos visuomenei ar tam tikrai jos daliai. Juridinio asmens ir juridinio asmens dalyvio veikla negali ir neturi būti tapatinama. Nebuvo objektyvaus pagrindo tapatinti trečiojo suinteresuoto asmens, kaip akcininko, ir privataus juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir teigti, kad juridinio asmens veiklos tariamas reikšmingumas turi lemiamą įtaką priskiriant trečiąjį suinteresuotą asmenį viešųjų asmenų kategorijai. Šiuo atveju taip pat neturėjo reikšmės ir pareiškėjo argumentai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra stambiausia stiklo butelių gamintoja, kurios produkcija naudojama alkoholinių gėrimų išpilstymui. Toks pareiškėjo juridinio asmens veiklos vertinimas yra neproporcingas ir visiškai neatitinkantis Įstatymo 2 straipsnio 78 dalies prasmės. Konkrečiu atveju visuomenei jokios realios įtakos nedarė faktas, kad privatus juridinis asmuo, kurio akcininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo, yra stambiausias stiklo butelių gamintojas ir, jog būtent į jo gaminamą tarą supilstomi alkoholiniai gėrimai. Šios aplinkybės demonstravo tai, jog ir trečiojo suinteresuoto asmens, kaip akcininko, sprendimai šioje įmonėje nėra visuomeniškai svarbūs, taigi ir jo veikla neturėjo reikšmės viešiesiems reikalams.
3.3. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reguliavimas reiškė, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) neatsako už paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, jei ji buvo paskelbta anksčiau ir nebuvo paneigta. Sprendime pažymėta, jog pareiškėjui ši redakcinės atsakomybės išimtis negali būti pritaikyta, kadangi Publikacijose nebuvo nurodytas pirminis informacijos šaltinis, o paskelbtos informacijos turinys neatitiko pirminiame šaltinyje skelbtos informacijos.
3.4. Sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams. Šiuo atveju kita visuomenės informavimo priemonė, kurios paskelbta publikacija rėmėsi pareiškėjas, negalėjo būti laikoma autoritetingu ir patikimu šaltiniu skelbiant informaciją, susijusią su teisiniais klausimais. Pareiškėjui ne tik buvo žinoma kitoje visuomenės informavimo priemonėje skelbiama informacija, tačiau pareiškėjas taip pat disponavo teismo nutartimi, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardytos kreipimosi į antstolį priežastys ir nurodytų sumų išieškojimo aplinkybės. Šį faktą patvirtino pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui siųsti atsakymai ir Tarnybai teikti paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas prie argumentų nurodė, kad paskelbtą informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens bylas su R. D. grindė Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi byloje Nr. e2-1599-259/2017. Pareiškėjas, turėdamas išsamią ir kompetentingo šaltinio (teismo) pateiktą informaciją, jos nevertino, todėl elgėsi aplaidžiai, skelbiamos informacijos tyrimą atliko paviršutiniškai. Visuomenės informavimo priemonė turi Įstatyme įtvirtintą pareigą skleisti tik patikrintą informaciją. Taigi, toks pareiškėjo elgesys nebuvo suderinamas su sąžiningu visuomenės informavimu.
3.5. Ginčijami duomenys expressis verbis (tiesiogiai) įvardyti Įstatymo 2 straipsnio 45 ir 46 dalyse, todėl nebuvo pagrindo teigti, jog paskelbta informacija nėra privati. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog šie duomenys yra skelbiami valstybės registruose, jokiu būdu nereiškė, kad tokia informacija nelaikytina privačia.
3.6. Tai, kad anksčiau trečiasis suinteresuotas asmuo nereiškė pretenzijų dėl skelbiamos privačios informacijos, nereiškė sutikimo pareiškėjui ir toliau ją skelbti viešai naujose publikacijose. Pasirinkti, kokia asmens privataus gyvenimo dalis gali būti prieinama visuomenei, yra asmens teisė, nes kiekvienas asmuo turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar atskleisti bei kokia apimtimi atskleisti informaciją, kuri sudaro privataus gyvenimo dalį.
3.7. Atsakovas sutiko, kad visuomenė turi realų socialinį interesą gauti informaciją apie reikšmingus verslo procesus, tačiau Publikacijose jokia panaši informacija nebuvo pateikta. Išreitinguojant asmenis pagal jų turimo turto vertę fragmentiškai nurodyta, su kokia įmone asmuo susijęs, jei apskritai susijęs. Konkrečiu atveju apie trečiojo suinteresuoto asmens verslą viso labo nurodyta, kad jis „(duomenys neskelbtini), kai investavo ir tapo įmonės akcininku“. Toliau pateikiamos pikantiškos detalės, jog trečiasis asmuo „nebeišlenda iš teismų“ ir antstoliai iš jo jau išieškojo žymias pinigų sumas. Taigi, vargu, ar tokios informacijos paskelbimo tikslas yra pagerbti trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip verslininką, prisidedantį prie gerovės Lietuvoje kūrimo.
3.8. Publikacijose skelbtame turtingiausių asmenų sąraše skelbiama ir apie asmenis, apskritai neplėtojančius jokio verslo, kadangi turtą paveldėjo arba turto šaltinis yra santykiai. Nurodytų moterų turto šaltiniu nurodyti santykiai (skyrybos, buvimas sužadėtine), nei viena iš jų nėra verslininkė ir neplėtoja jokio verslo apskritai. Todėl pareiškėjo argumentas apie tariamą siekį sąrašu pagerbti verslui nusipelniusius asmenis, informuoti apie reikšmingus verslo procesus, ne tik nepagrįstas, bet ir visiškai neatitiko tikrovės. Publikacijose pateiktos trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo detalės neatskleidžia visuomeniškai svarbių aplinkybių ar asmeninių savybių, visuomenei nėra būtinybės žinoti, kaip atrodo trečiasis suinteresuotas asmuo, kiek jam metų, kokia jo turto vertė ir kokie yra jo turto šaltiniai. Šiuo atveju privačios informacijos skelbimas, išreitinguojant asmenis išskirtinai pagal turto vertę, tenkina ne visuomenės interesą žinoti visuotinai reikšmingas asmens privataus gyvenimo detales, o smalsumą ir norą žinoti sensacijas apie konkrečių asmenų turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju ginčijamos informacijos skleidimas negalėjo būti pateisintas viešuoju interesu.
3.9. Pareiškėjo išvada, jog žurnalistikos tikslas per se (pats savaime) yra visada viršesnis už duomenų subjekto teises, neišplaukia nei iš teisės aktų ar konkrečiai BDAR nuostatų, nei iš nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikos. Tai, kad tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu, konkretūs BDAR straipsniai netaikomi, nereiškė, jog žurnalistikos tikslas savaime viršesnis už duomenų subjektų teises ir asmens duomenys visais atvejais gali būti tvarkomi be asmens sutikimo. BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta teisėtumo sąlyga įpareigoja kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar egzistuoja teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti (tvarkyti) konkretaus asmens duomenis. Teigti, jog žurnalistikos tikslas visada viršesnis už duomenų subjekto interesus, nelogiška ir neprotinga.
3.10. Teisė į privatumą ir asmens duomenų apsauga, nors ir panašios, tačiau yra skirtingos asmeninės neturtinės teisės. Ginčijamu atveju pagrįstai nustatyta, jog Publikacijose atskleista tiek privati informacija, tiek trečiojo suinteresuoto asmens duomenys. Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies, t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis, sankcijų už tą patį pažeidimą. Šiuo atveju pareiškėjas paskelbdamas tą pačią informaciją pažeidė dvi skirtingas atskirais teisės aktais ginamas teises, todėl pagrįstai buvo įspėtas už abiejų šių pažeidimų padarymą. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nubaustas už tokio paties turinio ir tas pačias Publikacijas, negalėjo būti laikoma non bis in idem principo pažeidimu.
3.11. Pareiškėjas selektyviai aiškino su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir nepagrįstai teigė, jog Inspektorius be pagrindo įspėjo pareiškėją už teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principų pažeidimą. Skunde teismui pareiškėjas selektyviai atrinko panašias BDAR nuostatas, kuriose aiškinamos duomenų subjektų ir duomenų valdytojų teisės ir pareigos, ir kurios netaikomos tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu. Sąvokų ar nuostatų panašumas negalėjo nulemti konkrečiose normose nustatytų teisių ir pareigų sutapties. Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai yra universalūs ir taikomi visų duomenų valdytojų (tvarkytojų) veikloje. Be to, Inspektorius Sprendime nesirėmė ir netaikė nei vienos BDAR išimtimis laikytinos nuostatos.
3.12. Inspektorius, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą, nustatė, kad asmens duomenys tvarkyti nesant nei vienos iš teisėtumo sąlygų (nei sutikimo, nei viešojo intereso), todėl pagrįstai konstatavo, jog asmens duomenys paskelbti neteisėtai. Dėl šių priežasčių taip pat pagrįstai nustatė, kad duomenų subjekto atžvilgiu duomenys nebuvo tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu.
3.13. Atsakovas kategoriškai nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog priimtu Sprendimu buvo sukurtas precedentas įtvirtinantis cenzūrą. Šiuo atveju Tarnyba niekaip nedarė poveikio informacijai ir jos turiniui iki paskelbimo, nesikišo į pareiškėjo veiklą. Tarnybos, vykdant Įstatymo jai priskirtas funkcijas, nustatytas pažeidimas ir skirtas įspėjimas negalėjo būti suprastas kaip cenzūra ar kišimasis į pareiškėjo veiklą. Kiekvienas, kuris skleidžia informaciją viešai, privalo laikytis Įstatymų reikalavimų, o viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiklos reguliavimas nėra cenzūravimas. Pareiškėjas netikslingai kaip pavyzdžius pateikė Forbes (Jungtinių Amerikos Valstijų verslo žurnalas), Bloomberg (viena didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų, įkurta Jungtinėse Amerikos Valstijose), Business Insider (Jungtinių Amerikos Valstijų finansų ir verslo naujienų svetainė) sudarinėjamus sąrašus, kadangi, kaip žinoma, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje galiojantys žmogaus teisių standartai yra skirtingi. Tarnyba nekvestionuoja galimybės rengti turtingiausiųjų asmenų sąrašus. Tačiau tai, kad egzistuoja laisvė sudarinėti panašaus pobūdžio sąrašus, nereiškia, jog asmenys, apie kuriuos skelbiama viešai, praranda savo neturtines teises.
3.14. Inspektorius priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Vienas iš esminių viešojo asmens požymių yra tokio asmens nuolatinis aktyvus vaidmuo visuomenėje, dalyvavimas jos veikloje, dėl kurio toks asmuo sukuria visuomenės interesą domėtis tam tikromis jo privataus gyvenimo detalėmis. Šiuo atveju nebuvo protingo pagrindo A. Č. laikyti viešuoju asmeniu: nei dėl jo veiklos – kadangi jis nėra Lietuvoje plačiai žinomas verslininkas, nei dėl visuomeninės padėties – jo padėtis nedaro įtakos Lietuvos viešajam ir / ar visuomeniniam gyvenimui ir neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Pareiškėjo skundo teiginiai, esą pagrindžiantys A. Č. asmens viešąjį pobūdį, iš tiesų neleido jį traktuoti viešu asmeniu. Pareiškėjo skundo teiginiai vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija, siekiant pagrįsti neteisėtą privataus gyvenimo ribų peržengimą ir neteisėtą asmens duomenų viešinimą. Pareiškėjo Publikacijose minėtų įmonių vykdoma veikla (stiklinių butelių gamyba, perdirbimas, nekilnojamojo turto projektų vystymas ir pan.) savo pobūdžiu apskritai nelaikytina veikla, turinčia reikšmės viešiesiems reikalams, ir sudarančia pagrindą patį juridinį asmenį ir tuo labiau tokio juridinio asmens dalyvius ar naudos gavėjus pripažinti viešais asmenimis. Vien fizinio asmens buvimas vieno ar kito juridinio asmens dalyviu, tuo labiau netiesioginiu naudos gavėju, savaime nesudarė pagrindo tokį juridinio asmens dalyvį automatiškai pripažinti viešu asmeniu. Turėjimas juridinio asmens dalyvio statusą dar nereiškia tokį statusą turinčio asmens viešumo. Asmens viešą pobūdį turėtų pagrįsti konkretūs asmens veiklos pavyzdžiai visuomenėje, dėl kurios jis tampa visuomenėje atpažįstamu bei žinomu, o visuomenė atitinkamai gali įgyti pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti apie tą asmenį ir / ar tam tikrą jo veiklą.
4.2. Pareiškėjas be pagrindo tapatino A. Č. statusą bei „žinomumą“ su teismų viešais asmenimis pripažintais verslininkais. Skirtingai nuo jo asmens, pareiškėjo įvardinti asmenys buvo ir tebėra visuomenėje gerai žinomi asmenys dėl jų visuomenėje pagarsėjusios veiklos, šie asmenys viena ar kita forma dalyvauja visuomenės gyvenime ir / arba figūruoja visuomenės diskusijose. Todėl, skirtingai nuo A. Č. asmens, šiuos asmenis visuomenė atpažįsta, šie asmenys daro arba potencialiai gali daryti įtaką visuomenės nuomonės formavimui. Pareiškėjas be pagrindo A. Č. priskyrimą prie viešųjų asmenų kategorijos kildino dėl jo turtinės padėties ir verslo. Asmens finansinė padėtis ar aplinkybės, jog asmuo yra turtingas, nebuvo ir negalėjo būti kriterijumi, lemiančiu asmens priskyrimą viešųjų asmenų kategorijai. Asmens turtas nekoreliuoja su asmens viešumu, jeigu pats asmuo pasirenka savo turto nenaudoti kaip priemonės daryti įtaką visuomenei. A. Č. yra asmuo, investavęs į tam tikras Lietuvos pramonės įmones, tačiau šių savo investicijų ir pačių įmonių jis nenaudoja savo asmens viešinimui ar visuomenės nuomonės formavimui.
4.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėju, kad Publikacijose paskelbta informacija, o būtent jo vardas, pavardė, atvaizdas, amžius, turto dydis ir šaltinis, nepatenka į jo privataus gyvenimo sritį, kadangi ši informacija neva yra paskelbta viešuose registruose ir dėl to yra tapusi vieša, be to, Publikacijose skelbtą informaciją pareiškėjas esą skelbia ne pirmą kartą, A. Č., kaip neva viešo asmens, privataus gyvenimo ribos yra siauresnės, o visuomenė turi pagrįstą interesą juo domėtis. Visi be išimties registrai, kuriuose saugoma informacija apie fizinius asmenis (kaip Gyventojų registro tarnyba, Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema, Nekilnojamojo turto registras ir t. t.), duomenis apie fizinius asmenis teikia tik tuo atveju, jeigu duomenų prašytojo teisė gauti tokius duomenis yra nustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba kartu su prašymu yra pateikiamas duomenų subjekto sutikimas teikti jo asmens duomenis. Be to, duomenų apie kitą asmenį prašantis asmuo privalo nurodyti duomenų naudojimo tikslą bei teisinį duomenų gavimo pagrindą. Atitinkamai, iš registrų gauti duomenys gali būti naudojami griežtai laikantis nurodyto duomenų gavimo tikslo bei teisinio pagrindo. Tai reiškia, kad visuose be išimties viešuosiuose registruose saugomi fizinių asmenų duomenys (kaip asmens gimimo data, priklausantis turtas ir pan.) iš tiesų yra riboto pasiekiamumo, todėl ne kiekvienas asmuo, norintis pasidomėti kitu fiziniu asmeniu, turi galimybę laisvai gauti registruose saugomą informaciją ar naudoti ją bet kokiam tikslui. Publikacijų skelbimo metu A. Č. net nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar AB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviu, apie kurį duomenis būtų galima gauti iš viešųjų registrų.
4.4. Aplinkybė, kad ta pati ar panašaus turinio informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį buvo skelbiama kituose ar ankstesniuose leidiniuose, savaime pareiškėjui nesuteikė pateisinimo peržengti jo privataus gyvenimo ribų. Priešingai, pareiškėjo pripažintas faktas, kad ir ankstesniuose leidiniuose jis skelbė tuos pačius jo asmens duomenis, rodė pareiškėjo daromą tęstinio pobūdžio pažeidimą, kas tokį pažeidimą tik pasunkino. Neteisėtai paviešintos privataus turinio informacijos perpublikavimas savaime nepadarė šios informacijos vieša, taip pat neeliminavo tokiai informacijai galiojančios apsaugos.
4.5. Publikacijose yra minimas visuomenės smalsumą keliantis faktas apie tariamus (duomenys neskelbtini) ginčus su visuomenėje žinomu nusikalstamo pasaulio veikėju rodė, jog pačių Publikacijų, o kartu ir paties leidinio tikrasis tikslas yra pateikti visuomenei smalsumą keliančią (sensacingą) informaciją bei atitinkamai pasipelnyti visuomenės smalsumo bei asmenų privataus gyvenimo detalių sąskaita. Šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti visuomenės smalsumu bei prisidengdamas neegzistuojančiu viešuoju interesu, paskleidė žinias apie A. Č. privatų gyvenimą be jo sutikimo, tuo būdu pažeisdamas jo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
4.6. Šiuo atveju neegzistavo akivaizdus teisėtas interesas, kuriuo galėjo remtis UAB „Naujienų centras“. Informacijos skleidimas negalėjo būti pateisinamas žurnalistiniu tikslu ir visuomenės teisės žinoti realizavimu. Dėl šios priežasties jokiais teisėtais visuomenės interesais negalėjo būti pateisintas A. Č. asmeninės informacijos skelbimas Publikacijose be jo sutikimo, kadangi viešo visuomenės intereso žinoti nebuvo. UAB „Naujienų centras“, siekdamas tvarkyti jo asmens duomenis ir juos publikuoti, turėjo gauti duomenų subjekto, t. y. A. Č., sutikimą, kaip tai numatyta BDAR 6 straipsnio 1 d. (a) punkte.
4.7. Trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymas neatitiko teisėtumo principo. UAB „Naujienų centras“, tvarkydamas jo asmens duomenis, netinkamai įvertino interesų balansą, todėl negalėjo remtis BDAR 6 straipsnio (f) punktu. Jam nesant viešu ir nesant teisėto visuomenės intereso žinoti, A. Č. teisėtas interesas į duomenų apsaugos privatumą nagrinėjamu atveju yra viršesnis. Be to, tvarkant jo asmens duomenis taip pat buvo pažeisti skaidrumo ir sąžiningumo principai, įtvirtinti BDAR 5 straipsnyje. UAB „Naujienų centras“ akivaizdžiai klydo argumentuodamas, kad kitos visuomenės informavimo priemonės paskleista informacija yra teisinga ir tiksli. Neegzistavo paskleistos informacijos teisingumo ir tikslumo prezumpcija. Vien tai, kad kita visuomenės informavimo priemonė paskleidė tokią informaciją, automatiškai nereiškia jos teisingumo ir tikslumo. Tokia tariama prezumpcija nėra numatyta teisės aktuose. Informaciją paskleidęs šaltinis turi pareigą įrodyti, kad jo paskleista informacija yra tiksli ir teisinga (Įstatymo 3 str. 3 d.). Be to, UAB „Naujienų centras“ publikacijoje nebuvo nurodytas pirminis šaltinis, todėl šiuo atveju netaikytina ir Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta redakcinės atsakomybės išimtis.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 8 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog nesant konkretaus ir išsamaus tyrimo A. Č. kaip viešo asmens klausimu, įskaitant ir pareiškėjo duomenų, kuriais remiantis A. Č. buvo įtrauktas tarp turtingiausių Lietuvos asmenų, taip pat neatlikus visapusiškos ir išsamios analizės dėl to, ar Publikacijos paskelbta informacija iš tiesų neatitinka tikrovės, neapklausius ir neatsižvelgus į suinteresuotų asmenų (įskaitant pareiškėją) pateiktus duomenis ir jų individualiai neįvertinus, Inspektoriaus Sprendimas laikytinas nemotyvuotu, t. y. neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) bei Įstatyme įtvirtintų reikalavimų, o Sprendimo išvados dėl pareiškėjo veiksmų neatitikties nepagrįstos. Pareiškėjo vertinimu, grąžinus šią administracinę bylą nagrinėti iš naujo, ankstesni teismų išaiškinimai analogiškose bylose tebėra aktualūs. Iš pirmiau nurodytų vertinimų matyti, kad Inspektoriaus Sprendimo neatitikimai teisės aktų reikalavimams lemia išvadą dėl būtinybės panaikinti Sprendimą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Tarnyba 2023 m. kovo 31 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovas ginčo sprendime nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nėra valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, jis neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo ir jo nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams, nesama jokių duomenų apie realią trečiojo suinteresuoto asmens įtaką visuomenei ar tam tikrai jos daliai. Pareiškėjui atsisakant atskleisti turto vertės apskaičiavimo aplinkybes, toks turtingiausių asmenų sąrašas laikytinas subjektyviu, neatspindinčiu jokios realios jame esančių asmenų įtakos ar reikšmės viešiesiems reikalams. Kartu atkreipė dėmesį, jog turtingiausiųjų asmenų sąrašas privalo būti vertinamas individualiai, o ne hipotetiškai, darant prielaidas, kokį viešąjį interesą toks sąrašas, tikėtinai, galėtų tenkinti. Pastebėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sąrašas buvo paskelbtas ir interneto svetainėje, akivaizdu, kad įsibrovimo į privatų gyvenimą mastas buvo itin didelis.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Tarnybos Sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta pripažinti A. Č. skundą iš dalies pagrįstu, įspėti UAB „Naujienų centras“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimų bei reikalauti pašalinti pažeidimus iš publikacijų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pareikšti papeikimą UAB „Naujienų centras“ dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimų, ir grąžino Tarnybai šią A. Č. skundo dalį nagrinėti iš naujo. Teismas priteisė iš atsakovo Tarnybos pareiškėjui UAB „Naujienų centras“ 23 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
8. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Inspektoriaus Sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
9.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. kreipėsi į Tarnybą su 2019 m. birželio 20 d. skundu dėl Publikacijose paskelbtos informacijos apie turtingiausius Lietuvos asmenis. A. Čėsna skunde nurodė, kad Publikacijose esanti informacija (vardas, pavardė, nuotrauka, amžius, finansinė padėtis, pagrindinė įmonė̇, turto šaltinis) yra paskelbta be jo sutikimo ir neatitinka tikrovės, todėl, jo įsitikinimu, Publikacijomis buvo padaryti pažeidimai: neteisėtas asmens duomenų̨ tvarkymas; tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios jo garbę ir orumą, paskelbimas; teisės į privatumą pažeidimas. Tarnyba, atlikusi tyrimą Įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) ir Reglamento nuostatų laikymosi požiūriu, įvertinusi skundo tyrimo medžiagą, priėmė Sprendimą skundą pripažinti iš dalies pagrįstu; įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Naujienų centras“ dėl Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją (duomenys neskelbtini); įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Naujienų centras“ dėl Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo paskelbiant Publikacijas ir reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio www.top.alfa.lt pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją; pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) UAB „Naujienų centras“ dėl Reglamento 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant Publikacijas.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo UAB „Naujienų centras“ skundą tenkinti – panaikino Tarnybos Sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta pripažinti A. Č. skundą iš dalies pagrįstu, įspėti UAB „Naujienų centras“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimų bei reikalauti pašalinti pažeidimus iš Publikacijų, pareikšti papeikimą UAB „Naujienų centras“ dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimų, ir grąžino Tarnybai šią A. Č. skundo dalį nagrinėti iš naujo. Tarnyba dėl priimto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti Inspektoriaus priimtą Sprendimą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi Tarnybos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
10. Teismas, pasisakydamas dėl viešojo asmens sampratos, vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 78 dalimi, LVAT praktika, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021, 43 p.; išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, 64, 69 p.; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2078-815/2021, 96 p.), EŽTT praktika, kad į viešojo asmens kategoriją yra patekę ne tik renkami valdžios pareigūnai ar įžymybės, bet ir verslininkai, žurnalistai bei teisininkai, pasižymėję akademikai, taip pat kiti atitinkamą padėtį visuomenėje užimantys ar į viešą sferą įsitraukę asmenys. Teismas vertino, kad šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo veiklos reikšmės viešiesiems reikalams yra laikytinas viešuoju asmeniu, kadangi A. Č. užima tokią padėtį visuomenėje, dėl kurios jo veikla, susijusi su turimo turto valdymu, turi reikšmės viešiesiems reikalams (daugelio darbo vietų kūrimui, verslo aplinkai, mokesčių į valstybės biudžetą surinkimui), tačiau jam neužimant jokių oficialių pareigų viešajame sektoriuje, jo teisė išlaikyti savo privatų gyvenimą slaptu yra iš principo platesnė nei viešųjų asmenų, kurie tokias pareigas užima (LVAT 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, 69 p.); vis dėlto, priešingai nei privatus asmuo, nežinomas visuomenei, jis negali reikalauti ypatingos jo privataus gyvenimo apsaugos.
11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teisės į privatų gyvenimą gynimo ir asmens duomenų apsaugos, vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 45, 46 dalimis, 14 straipsnio 1, 3 dalimis, ADTAĮ 3 straipsniu, BDAR 4 straipsnio 1 punktu. Teismas nurodė, kad šiuo atveju Publikacijose paskelbti pareiškėjo vardas, pavardė, nuotrauka, amžius laikytini pareiškėjo asmens duomenimis BDAR 4 straipsnio 1 punkto prasme. Teismas pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymui žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais ADTAĮ bei BDAR taikytini ne visa apimtimi (ADTAĮ 7 str. 2 d.). Tiek Įstatymas, tiek ADTAĮ kartu su Reglamentu turi būti taikomi kartu, ieškant pusiausvyros tarp juose numatytų teisių. Asmens duomenų tvarkymas apima bet kokią automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenų rinkiniais atliekamą operaciją ar operacijų seką, kaip antai: rinkimą, įrašymą, rūšiavimą, sisteminimą, saugojimą, adaptavimą ar keitimą, išgavą, susipažinimą, naudojimą, atskleidimą persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimą ar sujungimą su kitais duomenimis, apribojimą, ištrynimą arba sunaikinimą. Todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbdamas Publikacijose pareiškėjo asmens duomenis, atliko asmens duomenų tvarkymą.
12. Teismas pažymėjo, kad pagrindiniai su asmens duomenų tvarkymu susiję principai yra įtvirtinti BDAR 5 straipsnyje: teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas, o duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi visų išvardintų principų, ir sugebėti įrodyti, jog jų buvo laikomasi (atskaitomybės principas). Atsižvelgiant į tai, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; (d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; (e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 str. 1 d.).
13. Teismas pastebėjo, kad Įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nėra pateiktas baigtinis sąrašas duomenų, kurie laikytini privataus pobūdžio informacija, todėl kiekvienu individualiu atveju būtina vertinti, ar tam tikra informacija, atsižvelgiant į jos turinį, laikytina privačia (LVAT 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1460/2012). Ginčijamose Publikacijose nurodyta trečiojo suinteresuoto vardas, pavardė, amžius, finansinė padėtis, turto šaltinis, nuotrauka. Vertindamas paskleistus duomenis Įstatymo 2 straipsnio 45 ir 46 dalių kontekste, teismas priėjo prie išvados, kad paskelbta informacija laikytina privačia. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo davęs aiškaus sutikimo, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi pareiškėjo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymui yra numatytos trys kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos: t. y. pirma, tvarkyti asmens duomenis reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo; antra, asmens duomenis tvarkyti būtina siekiant įgyvendinti nustatytą teisėtą interesą; ir, trečia, asmens, kurio duomenys turi būti apsaugoti, interesai ar laisvės bei pagrindinės teisės neturi būti viršesni (2021 m. birželio 17 d. sprendimas byloje Mircom International Content Management & Consulting (M.I.C.M.) Limited prieš Telenet BVBA, C597/19, 106 p.). Gaires dėl to, kokie interesai galėtų būti pripažįstami teisėtais, yra pateikusi ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46 dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė), turėjusi patariamąjį statusą (Direktyvos 95/46/EB 29 str. 1 d.). Darbo grupės 2014 m. balandžio 9 d. nuomonėje 06/2014 dėl duomenų valdytojo teisėtų interesų pagal Direktyvos 95/46 7 straipsnį pažymėta, kad teisėtas interesas turi neprieštarauti byloje taikomai nacionalinei ar Europos Sąjungos teisei, būti pakankamai aiškiai suformuluotas ir atstovauti tikrą (o ne spekuliatyvų) interesą. Ši grupė taip pat pažymi, kad tokiu teisėtu tikslu, be kita ko, galėtų būti saviraiškos laisvė arba teisė į informaciją. Šioje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis teismas sprendė, jog teisė į saviraiškos laisvę ir informacijos laisvė gali būti kvalifikuojami kaip teisėtas interesas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto prasme; vis dėlto tai savaime nereiškia, jog šiems interesams automatiškai teiktina pirmenybė asmens duomenų apsaugos atžvilgiu; kartu nukrypimai nuo asmens duomenų apsaugos ir jos apribojimai neturi viršyti to, kas griežtai būtina; taip pat turi būti įvertinti, ar asmens, kurio duomenys turi būti apsaugoti, interesai ar laisvės bei pagrindinės teisės neturi būti viršesni; dėl atitinkamų priešingų teisių ir interesų derinimo sąlygos Teisingumo Teismas pažymi, kad ji iš principo priklauso nuo konkrečių kiekvieno atvejo aplinkybių; mechanizmai, leidžiantys rasti teisingą pusiausvyrą tarp šių įvairių teisių ir interesų, yra įtvirtinti pačiame Reglamente.
15. Teismas nurodė, kad tam, jog būtų galima įvertinti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens interesų pusiausvyrą ir nuspręsti, ar šiuo konkrečiu atveju trečiojo suinteresuoto asmens interesai ar laisvės bei pagrindinės teisės neturi būti viršesni už pareiškėjo, reikia tinkamai apibrėžti, kokius interesus (teises) kiekvienas jų turi. Teismas pažymėjo, jog EŽTT nustatė kelis atitinkamus kriterijus, į kuriuos šiuo atveju būtina atsižvelgti: indėlį į bendrojo (viešojo) intereso diskusiją, aptariamo asmens žinomumą, reportažo temą, ankstesnį duomenų subjekto elgesį, publikacijos turinį, formą ir pasekmes, būdą ir aplinkybes, kuriomis informacija gauta, ir jos atitiktį tikrovei. Be to, reikia atsižvelgti į duomenų valdytojo galimybę imtis priemonių, kurios leistų sumažinti kišimosi į privatų gyvenimą apimtį (žr. sprendimo Sergejs Buivids 66 p. ir ten nurodytą praktiką). Analogiškai aiškinama ir LVAT jurisprudencijoje (žr. 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, 61 p. ir ten nurodytą praktiką). Teismas vertindamas prisidėjimą prie viešojo intereso diskusijų pastebi, kad tai, kas patenka į viešąjį interesą, vertinama konkrečiomis bylos aplinkybėmis (EŽTT 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Küchl prieš Austriją, 71 p.). Teismas iš Publikacijų teksto nustatė, jog jose neskelbiama jokia visuomeniškai reikšminga informacija, neplėtojamos jokios problemos, neanalizuojamos viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) įvardijamos privataus juridinio asmens gaivinimo aplinkybės. Šiuo atveju visuomenei pateikiamas 500 turtingiausių Lietuvoje asmenų sąrašas, turint tikslą – sureitinguoti juos pagal turimo turto vertę, o ne atlikus tyrimą išskirti ir aprašyti jų nuopelnus, daromą įtaką visuomenei ar galimą veiklos prieštaringumą. Publikacijose pateiktos pareiškėjo privataus gyvenimo detalės neatskleidžia visuomeniškai svarbių aplinkybių ar jo asmeninių savybių, visuomenei nėra jokios būtinybės žinoti, kaip atrodo pareiškėjas, kiek jam metų, kokia jo turto vertė ir kokie yra jo turto šaltiniai. Iš Publikacijų turinio matyti, jog jose nurodoma informacija buvo siekta suintriguoti skaitytoją, pavyzdžiui, pateikiant informaciją, kad „pastaraisiais metais A. Č. nebeišlenda iš teismų – (duomenys neskelbtini)“. Teismas pabrėžė, jog informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas (LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog paskelbiant ginčo Publikacijas egzistavo realus socialinis interesas žinoti aptartas pareiškėjo privataus gyvenimo detales.
16. Teismas taip pat akcentavo, jog svarbu aptarti atitinkamą asmens elgesį prieš reportažo publikavimą, ar tai, kad atitinkama nuotrauka ar susijusi informacija jau buvo pasirodžiusi ankstesnėje publikacijoje, taip pat yra aplinkybės, į kurias atsižvelgtina (žr. sprendimo Von Hannover prieš Vokietiją (no. 2) 111 p.). Tačiau net jeigu asmens duomenys jau yra viešai prieinami visuomenei, nebūtinai panaikina Konvencijos 8 straipsnio apsaugą šių duomenų atžvilgiu. Konvencijos 8 straipsnis nustato tam tikrą informacinio apsisprendimo teisę, leidžiančią asmenims remtis savo teise į privatumą dėl duomenų, kurie, nors neutralūs, renkami, tvarkomi ir skleidžiami kolektyviai ir tokia forma ir būdu, kad jų teisės pagal Konvencijos 8 straipsnį gali būti paveikiamos (EŽTT 2017 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 931/13), 134, 137 p.). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad galima atsižvelgti į tai, jog duomenų subjekto pagrindinių teisių pažeidimo ribojimo, kurį lemia jo duomenų tvarkymas, sunkumas gali skirtis, nelygu tai, ar atitinkami duomenys jau įtraukti į viešą šaltinį (žr. sprendimo Rīgas satiksme 32 p. ir ten nurodytą praktiką).
17. Teismas pažymėjo, jog į pareiškėjo panašius reguliariai rengiamus sąrašus A. Č. įtraukiamas ne pirmąjį kartą. Pareiškėjas savo leidžiamose publikacijose apie A. Č. skelbė ir ankstesniais nei 2018 m. Ankstesniuose sąrašuose buvo nurodoma beveik identiško pobūdžio informacija. Tačiau A. Č. niekada anksčiau jokių pretenzijų dėl paskelbtos informacijos ar jos tikslumo nereiškė. Taigi, A. Č. ilgą laiką pats nelaikė, kad Publikacijose minima informacija galėtų būti nesuderinama su jo privataus gyvenimo apsauga ar kitokiu būdu buvo pažeistos jo teisės. Publikacija buvo paskelbta portale www.top.alfa.lt. Sprendžiant, ar konkreti publikacijose paskelbta informacija pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teisę į privatumą, turėtų būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į publikacijų formą, platinimo apimtį, sukeltas pasekmes (LVAT 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, 86 p.). Šiuo atveju byloje nėra nustatyta, kiek konkrečiai skaitytojų Publikacijos buvo perskaitytos, tačiau neabejotina, kad pasiekiamumas buvo didelis. Vertindamas Publikacijos sukeltas pasekmes, teismas pastebėjo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nedetalizavo, kokius konkrečius padarinius Publikacijos jam sukėlė.
18. Teismas pažymėjo, kad skelbiamose Publikacijose nenurodyta, kokią įtaką visuomenei daro žinojimas, kaip atrodo trečiasis suinteresuotas asmuo ir koks jo amžius. Informacija apie amžių ir išvaizdą neatskleidžia viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) įvardijamos informacijos apie reikšmingus verslo procesus. Tokie asmens duomenys, paskelbti reitinguojant asmenis išskirtinai pagal jų turto vertę, neatskleidžia jokių visuomeniškai svarbių aplinkybių, nesudaro realaus socialinio intereso tokią informaciją žinoti, o tenkina visuomenės smalsumą. Įvertinęs ginčo Publikacijų turinį ir kontekstą, teismas priėjo prie išvados, kad trečiojo suinteresuoto asmens, kaip duomenų subjekto, interesai yra viršesni nei visuomenės teisė žinoti jo asmens duomenis.
19. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, įvertinęs Reglamento taikymo taisykles, Teisingumo Teismo ir EŽTT jurisprudenciją, saviraiškos laisvės ir privataus gyvenimo apsaugos pusiausvyrą, teismas priėjo prie išvados, kad Sprendime nagrinėtas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų paskelbimas Publikacijoje Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu nebuvo teisėtas, kadangi nagrinėjamu atveju buvo tenkintos ne visos trys kumuliacinės Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo sąlygos, t. y. nėra pagrindo spręsti, jog paskelbiant ginčo Publikacijas egzistavo realus socialinis interesas žinoti pareiškėjo privataus gyvenimo detales.
20. Atsižvelgdamas į teismų praktiką ir ją vertindamas aktualios LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutarties kontekste, teismas konstatavo, kad Inspektorius nenustatė reikšmingų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog A. Č. nėra viešas asmuo. Inspektorius pareiškėjui 2019 m. birželio 27 d. atsiuntė tik bendro pobūdžio pranešimą Nr. (SK-208) S-686 dėl paaiškinimų pateikimo, kuriuo paprašė pateikti poziciją dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nors viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi pateikti duomenis, kurie leistų pagrįsti atitinkamos informacijos skleidimo teisėtumą, vis dėlto, tai neatleidžia Inspektoriaus nuo pareigos aktyviai siekti išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei jomis pagrįsti priimamą sprendimą. Nagrinėjamu atveju Inspektorius, priimdamas skundžiamą Sprendimą, šios pareigos tinkamai neįvykdė. Nesant konkretaus ir išsamaus tyrimo A. Č. kaip viešo asmens klausimu, įskaitant ir pareiškėjo duomenų, kuriais remiantis A. Č. buvo įtrauktas tarp turtingiausių Lietuvos asmenų, Sprendimas laikytinas nemotyvuotu, t. y. neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintų reikalavimų.
21. Įvertinęs individualias šios bylos aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nesilaikė gero viešojo administravimo principo, todėl pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, faktinių aplinkybių nesusiejo su taikomomis teisės normomis ir neindividualizavo situacijos. Teismas konstatavo, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes jame nėra tinkamai įvertintos visos faktinės aplinkybės. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teismo nuomone, yra esminiai, administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
22. Teismas dėl išlaidų atlyginimo nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kokias išlaidas patyrė, todėl jam bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, nepriteistos. Byloje pateiktas 2021 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2413 patvirtina, kad pareiškėjas už skundo padavimą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, kuris priteistas pareiškėjui iš atsakovo.
23. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens naudai sprendimas nepriimtas, bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintos.
III.
24. Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti Inspektoriaus priimtą Sprendimą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Teismo sprendime visiškai izoliuotai pateikti LVAT ir tarptautinių teismų sprendimuose esantys argumentai dėl viešojo asmens statuso, tačiau individualiai nevertinta, ar trečiasis suinteresuotas asmuo iš tiesų atitinka nurodytus kriterijus. Teismo sprendime formaliai perrašius LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime nustatytą aplinkybę, jog turtingiausi asmenys užima tokią padėtį visuomenėje, dėl kurios jų veikla, susijusi su turimo turto valdymu, turi reikšmės viešiesiems reikalams (daugelio darbo vietų kūrimui, verslo aplinkai, mokesčių į valstybės biudžetą surinkimui), tačiau pagal turimus duomenis nevertinus individualių aplinkybių, trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai ir neteisingai pripažintas viešuoju asmeniu. Iki 2021 m. LVAT plėtojo nuoseklią teismų praktiką, kurioje ne kartą pažymėjo, kad Įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje pateiktas išsamus sąrašas kriterijų, kuriais remiantis asmuo priskiriamas viešųjų asmenų kategorijai (2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-787/2011). Be to, LVAT pabrėžė, jog plečiamasis Įstatymo 2 straipsnio 75 dalies nuostatos aiškinimas neišvengiamai sąlygotų žmogaus teisės į privataus pobūdžio informacijos apsaugos, kurią, be kita ko, garantuoja Konstitucijos 22 straipsnis ir Konvencijos 8 straipsnis, ribojimą (2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1056-442/2020).
24.2. Trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimo metu galiojusioje Įstatymo redakcijoje pateiktas viešojo asmens apibrėžimas suteikė ir tam tikrą vertinimo laisvę konkrečiu atveju nustatant, kokia asmens nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams, t. y. įstatyme nedetalizuota kokios trukmės nuolatinumu ir dažnumu turi pasižymėti nuolatinė veikla bei niekur nesama apibrėžta, kas laikytina viešaisiais reikalais. Įstatymo leidėjui palikus interpretavimo laisvę pagrindiniu normos aiškinimo šaltiniu tampa teismų praktika. Ilgametėje ir nuoseklioje LVAT praktikoje asmens turtinė padėtis ar buvimas verslininku nei karto (iki 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021) nebuvo pripažintas kriterijumi, leidžiančiu asmenį pripažinti viešuoju. Netgi priešingai, LVAT, nagrinėdamas bylą dėl didelės korporacijos akcininko priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai, yra pabrėžęs, jog vien ta aplinkybė, kad asmuo yra atitinkamų įmonių vadovas ir akcininkas, pati savaime nesudaro pagrindo jo priskirti viešiesiems asmenims (2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-259/2012). Šiuo atveju teismas remdamasis 2021 m. LVAT išaiškinimu vertinant 2019 m. kilusį ginčą pažeidė Konstitucijos garantuojamą teisėtų lūkesčių principą, kadangi taikė naujai suformuotą teismo taisyklę atgal. Teismas ne tik nesilaikė suformuotos praktikos, bet ir pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teisėtų lūkesčių principą pripažindamas jį viešuoju asmeniu.
24.3. Netgi jei būtų vadovaujamasi naujai suformuota LVAT praktika, visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių teismas pripažino trečiąjį suinteresuotą asmenį viešuoju asmeniu. Neaišku, dėl kokių priežasčių teismas laikė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo valdo tokios apimties turtą, kad jo valdymas turėtų reikšmės viešiesiems reikalams, neaišku, kokiu būdu nustatė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas įmonių akcininku, kuria daug darbo vietų ar sumoka daug mokesčių į valstybės biudžetą. Šiuo atveju teismas išimtinai rėmėsi faktu, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo selektyviai ir subjektyviai yra įtrauktas į turtingiausiųjų asmenų sąrašą, todėl preziumavo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo valdo išskirtinai didelės vertės turtą ir dėl to jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Vis dėlto toks teismo vertinimas negali būti laikomas individualizuotu ir tinkamai motyvuotu. Atsakovo nuomone, būtina įvertinti kiekvieno sąraše esančio asmens statusą individualiai. Vertinant asmens statusą atsižvelgus tik į jo turtinę padėtį ir nesant aiškaus išaiškinimo, koks asmuo laikomas turtingiausiu, trečiasis suinteresuotas asmuo viešuoju asmeniu laikomas nebebūtų. Tokiu būdu būtų sukuriama teisiškai ydinga situacija, kuomet asmens turtinės padėties pasikeitimas automatiškai lemtų jo, kaip viešojo ar privataus asmens, statuso pasikeitimą ir kartu apribotų arba išplėstų jo asmeninių neturtinių teisių apsaugos ribas.
24.4. Teismo pozicija dėl turtingiausių asmenų sąraše esančių asmenų statuso nenuosekli ir neaiški. Teismas 2023 m. spalio 5 d. priėmė du sprendimus dėl to paties pareiškėjo rengiamo ir skelbiamo top turtingiausių asmenų sąrašo. Šiame ginčijamame sprendime teismas pripažino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, buvęs sąrašo 417 vietoje ir valdęs 4,9 mln. eurų vertės turtą, dėl savo turtinės padėties yra viešas asmuo. Visgi tos pačios dienos sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-1426-809/2023 teismas konstatavo, jog 48 vietoje esantis ir 100 mln. eurų vertės turtą valdantis R. T. T. yra privatus asmuo. Toks skirtingas teismo (ypač teisėjų kolegijose sutampant tai pačiai teisėjai) tapačių aplinkybių vertinimas sukuria teisinį neaiškumą ir suponuoja visišką abiejų sprendimų neteisėtumą.
24.5. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis prasilenkia su sprendimo rezoliucine dalimi. Teismas konstatavo, kad informacijos apie pareiškėją paskelbimui neegzistavo viešasis interesas, todėl privati informacija ir asmens duomenys skelbti neteisėtai, tačiau rezoliucine sprendimo dalimi panaikino atsakovo nustatytus Įstatymo ir BDAR pažeidimus. Teismas sprendime išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl sąlygų, kurioms esant nustatomi teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugos pažeidimai, pažymėjo, jog visais atvejais turi egzistuoti teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti privačią informaciją. Teismas konstatavo, kad paskelbiant top turtingiausių asmenų sąraše informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį toks interesas neegzistavo. Teismas sprendė, jog „Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog paskelbiant ginčo Publikacijas egzistavo realus socialinis interesas žinoti aptartas pareiškėjo privataus gyvenimo detales“ bei kad „laikytina, jog įvertinus Reglamento taikymo taisykles, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, saviraiškos laisvės ir privataus gyvenimo apsaugos pusiausvyrą, Sprendime nagrinėtas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų paskelbimas Publikacijoje Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu nebuvo teisėtas, kadangi nagrinėjamu atveju buvo tenkintos ne visos trys kumuliacinės Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo sąlygos, t. y. nėra pagrindo spręsti, jog paskelbiant ginčo Publikacijas, egzistavo realus socialinis interesas žinoti pareiškėjo privataus gyvenimo detales“. Atsakovas nekvestionuoja tokių teismo argumentų, tačiau šie motyvai absoliučiai prieštarauja sprendimo rezoliucinei daliai, kuria atsakovo nustatyti pažeidimai panaikinti. Iš teismo motyvų visiškai neįmanoma suprasti, dėl kokių priežasčių nuspręsta nustatytus pažeidimus panaikinti.
24.6. Teismo sprendime apskritai nesama motyvų dėl atsakovo nustatyto Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje atsakovo Sprendimo dalis, kuria nustatytas Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas, taip pat panaikinta. Atsakovo Sprendime buvo įvertintas publikacijoje paskelbtas teiginys „(duomenys neskelbtini)“, kuris pripažintas netiksliu, todėl pareiškėjas buvo įspėtas dėl Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, reikalaujančios informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, pažeidimo. Teismas dėl šio teiginio ar atsakovo sprendime esančių argumentų sprendime nepasisakė, nenurodė, dėl kokių priežasčių nustatytas pažeidimas naikintinas.
24.7. Teismas pats ginčo sprendime nustatė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešasis asmuo, vadinasi, jam pakako nustatytų aplinkybių, todėl nesuprantama, kokias dar papildomas aplinkybes turėtų nustatyti atsakovas. Atsakovas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens skundą, atliko išsamų ir visapusišką tyrimą, vertino paties A. Č. pateiktus faktus (įskaitant pareiškėjo jam pateiktus atsakymus), pareiškėjo išsamius paaiškinimus, savarankiškai rinko informaciją ir tikrino faktus. Teismo cituojamame LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime buvo nustatytas poreikis pildyti tyrimą dėl turto vertės, kadangi toks faktas buvo ginčijamas kaip tikrovės neatitinkanti informacija. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl turto vertės neegzistavo, trečiasis suinteresuotas asmuo pritarė, jog jo turto vertė lygi 4,9 mln. eurų. Todėl šiuo atveju jokie papildomi tyrimo veiksmai dėl turto vertės nebuvo reikalingi. Atsakovas motyvuotai ir išsamiai argumentavo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo laikytinas privačiu asmeniu.
24.8. Šiuo atveju teismo beatodairiškas rėmimasis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimo motyvais, neįvertinus konkretaus atsakovo sprendimo ir jo tyrimo medžiagos, laikytinas neindividualizuoto ir neteisėto sprendimo priėmimu. Kartu nesuprantami teismo motyvai, reikalaujantys pildyti atliktą tyrimą, kai ginčo sprendime pats teismas įvertino atsakovo surinktus duomenis ir nustatė tiek trečiojo suinteresuoto asmens statusą, tiek kitas reikšmingas aplinkybes. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes bei argumentus akivaizdu, jog teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, prieštaringas, neaiškus ir neteisėtas. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko išsamų ir visapusišką trečiojo suinteresuoto asmens skundo tyrimą Įstatymo ir ADTAĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi VAĮ nustatytų pareigų, įvertino visas pažeidimų konstatavimui reikšmingas aplinkybes.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. apeliacinės instancijos teismui padavė prašymą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą; palikti galioti Inspektoriaus Sprendimą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
26. Pareiškėjas UAB „Naujienų centras“ atsiliepime į atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Teismas sprendime motyvuotai ir išsamiai pasisakė dėl viešojo asmens sąvokos, įtvirtintos VAĮ, taip pat išsamiai apžvelgė ir įvertino suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, įvertino visas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusias šioje byloje nustatytas aplinkybes ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šiuo atveju laikytinas viešuoju asmeniu.
26.2. Teigdamas, kad teismas nukrypo nuo ilgametės LVAT suformuotos praktikos, atsakovas vadovaujasi viena daugiau nei prieš 10 metų priimta nutartimi, tačiau niekaip nepagrindžia „ilgametės ir nuoseklios“ teismų praktikos. Atsakovas vadovaujasi teismų praktika bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra analogiška nagrinėjamai bylai. Be to, teismų praktika kinta, atsižvelgiant į įvairius svarbius pokyčius ir konkrečiose bylose susiklosčiusias svarbias aplinkybes, tad atsakovo pozicija, jog neva teismų praktika turi būti vienoda ir niekada nekisti, bei, kad kintanti teismų praktika pažeidžia atsakovo ir trečiojo asmens teisėtus lūkesčius, yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška. Paties atsakovo teiginiai patvirtina faktą, kad jo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas ne ištyrus visas individualias šio atvejo aplinkybes, o tik vadovaujantis teismų praktika.
26.3. Teismų praktikoje yra suformuota pozicija, jog viešuoju asmeniu laikomas, be kita ko, fizinis asmuo, jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Teismas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens atitiktį viešojo asmens sąvokai, išsamiai pasisakė apie trečiojo suinteresuoto asmens vykdomą veiklą ir jos ryšį su viešais reikalais, įvertino, kokią įtaką jo vykdoma veikla turi viešiesiems reikalams, apžvelgė aktualią teismų praktiką ir pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo laikytinas viešuoju asmeniu.
26.4. Teismas sprendime nustatė, kad atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos aktyviai siekti išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei jomis pagrįsti priimamą sprendimą. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas nesilaikė gero viešojo administravimo principo, dėl šių priežasčių priimdamas sprendimą faktinių aplinkybių nesusiejo su taikomomis teisės normomis ir neindividualizavo situacijos. Dėl visų nurodytų priežasčių teismas pripažino Sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu ir panaikino atitinkamas jo dalis bei grąžino atsakovui nagrinėti iš naujo.
26.5. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimą atsakovas nustatė neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi rengdamas publikaciją pareiškėjas vadovavosi viešai prieinama informacija, kuriai taikoma tikslumo prezumpcija. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad atsakovas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, neištyrė visų ginčui aktualių aplinkybių, todėl egzistavo pagrindas jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nurodomas Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas taip pat buvo nustatytas neteisėtai, atsakovui netinkamai įvykdžius savo pareigą aktyviai siekti išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei jomis pagrįsti priimamą sprendimą, ji pagrįstai panaikinta kartu su kitomis Sprendimo dalimis.
26.6. Atsakovas iškraipo teismo sprendimą. Teismas sprendime motyvuotai pasisakė, kad atsakovas netinkamai ištyrė visas bylai aktualias aplinkybes, kadangi jų neįvertino, surinko ir ištyrė ne visas bylai aktualias aplinkybes, pavyzdžiui, neįvertino aplinkybės, kad pats trečiasis suinteresuotas asmuo iki šiol nebuvo reiškęs jokių pretenzijų pareiškėjo atžvilgiu dėl skelbiamų duomenų, nors į pareiškėjo sąrašus buvo įtraukiamas jau ne vienerius metus, taip pat, jog trečiasis suinteresuotas asmuo niekaip nedetalizavo, kokius konkrečius padarinius jam sukėlė pareiškėjo publikacijos ir kt., kas ir lėmė nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo UAB „Naujienų centras“ skundas, panaikintos Tarnybos Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta: pripažinti A. Č. skundą iš dalies pagrįstu, įspėti UAB „Naujienų centras“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų bei reikalauti pašalinti pažeidimus iš publikacijų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pareikšti papeikimą UAB „Naujienų centras“ dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimų, ir grąžinta Tarnybai ši A. Č. skundo dalis nagrinėti iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.
28. Ginčijamas Žurnalistų etikos inspektoriaus Sprendimas priimtas pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. Č. skundą dėl Publikacijose paskelbtos informacijos apie turtingiausius Lietuvos asmenis. Ginčijamame Sprendime konstatuota, kad buvo pažeista Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 14 straipsnio 1 ir 2 dalys bei BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 dalies a punktas. Tarnyba, atlikusi tyrimą, įvertinusi skundo tyrimo medžiagą, Sprendime padarė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskelbė netikslią, nepatikrintą informaciją; Publikacijose neskelbiama visuomeniškai reikšminga informacija, neplėtojamos jokios problemos, visuomenei pateikiamas 500 turtingiausių Lietuvoje asmenų sąrašas turint vienintelį tikslą – sureitinguoti juos pagal turimo turto vertę, kad A. Č. nėra viešas asmuo, Publikacijose paskelbta informacija (A. Č. vardas, pavardė, nuotrauka, amžius, finansinė padėtis, pagrindinė įmonė, turto šaltinis) pažeidžia A. Č. teisę į privatų gyvenimą, o paskelbta informacija laikytina privačia; Publikacijose paskelbti duomenys pažeidė BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus, nes duomenys visuomenės informavimo priemonėje buvo tvarkomi nesant A. Č. sutikimo, ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes jame nėra tinkamai įvertintos visos faktinės aplinkybės. Teismas priėjo prie išvados, kad: Inspektorius tinkamai nevykdė pareigos aktyviai siekti išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei jomis pagrįsti priimamą sprendimą; Inspektorius nenustatė reikšmingų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog A. Č. nėra viešas asmuo; nesant konkretaus ir išsamaus tyrimo A. Č. kaip viešo asmens klausimu, įskaitant ir pareiškėjo duomenų, kuriais remiantis A. Č. buvo įtrauktas tarp turtingiausių Lietuvos asmenų, Sprendimas laikytinas nemotyvuotu. Teismas priėjo prie išvados, kad nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai, administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
30. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, prieštaringas, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis nesuderinama su šio sprendimo rezoliucine dalimi. Teismas konstatavo, kad informacijos apie pareiškėją paskelbimui neegzistavo viešasis interesas, todėl privati informacija ir asmens duomenys skelbti neteisėtai, tačiau rezoliucine sprendimo dalimi panaikino atsakovo nustatytus Įstatymo ir BDAR pažeidimus. Teismas pats ginčo sprendime nustatė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešasis asmuo, todėl neaišku, kokias dar papildomas aplinkybes turėtų nustatyti atsakovas.
31. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo ginčijamą Inspektoriaus Sprendimą panaikino iš esmės konstatavęs, kad šis Sprendimas yra netinkamai motyvuotas, primintina, kad VAĮ (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.). LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. LVAT 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1257-968/2023). VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-515-520/2023).
32. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies negalima spręsti, kad ginčijamas Inspektoriaus sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. dėl savo veiklos reikšmės viešiesiems reikalams yra laikytinas viešuoju asmeniu, kadangi užima tokią padėtį visuomenėje, dėl kurios jo veikla, susijusi su turimo turto valdymu, turi reikšmės viešiesiems reikalams (žr. šios nutarties 10 p.), konstatavo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbdamas Publikacijose pareiškėjo asmens duomenis, atliko asmens duomenų tvarkymą (nutarties 11 p.), įvertinęs paskleistus duomenis Įstatymo 2 straipsnio 45 ir 46 dalių kontekste, priėjo prie išvados, kad paskelbta informacija laikytina privačia (nutarties 13 p.), Publikacijose pateiktos pareiškėjo privataus gyvenimo detalės neatskleidžia visuomeniškai svarbių aplinkybių, jose nurodoma informacija buvo siekta suintriguoti skaitytoją ir nėra pagrindo spręsti, jog paskelbiant ginčo Publikacijas egzistavo realus socialinis interesas žinoti aptartas pareiškėjo privataus gyvenimo detales (nutarties 15 p.), konstatavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens, kaip duomenų subjekto, interesai yra viršesni nei visuomenės teisė žinoti jo asmens duomenis (nutarties 18 p.). Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad Sprendime nagrinėtas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų paskelbimas Publikacijoje Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu nebuvo teisėtas, kadangi nagrinėjamu atveju buvo tenkintos ne visos trys kumuliacinės Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo sąlygos (šios nutarties 19 p.).
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutarties 32 punkte aptartos aplinkybės nesuponuoja, kad Inspektoriaus Sprendimas yra nemotyvuotas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patikrino Inspektoriaus Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės įvertino jame išdėstytus motyvus. Teismas sprendime konstatavo, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes jame nėra tinkamai įvertintos visos faktinės aplinkybės (nutarties 21 p.), tačiau iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies neaišku, kokias dar papildomas aplinkybes turėtų tirti atsakovas, kai pirmosios instancijos teismas pats savarankiškai aptarė ir įvertino faktines aplinkybes, Sprendimo turinį ir jame padarytas išvadas bei aktualų teisinį reguliavimą (žr. nutarties 32 p.) bei prie išvados, kad nėra pagrindo spręsti, jog paskelbiant ginčo Publikacijas egzistavo realus socialinis interesas žinoti A. Č. privataus gyvenimo detales. Taip pat pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nesant konkretaus ir išsamaus tyrimo A. Č. kaip viešo asmens klausimu, Sprendimas laikytinas nemotyvuotu (žr. nutarties 20 p.), nesiderina su šios nutarties 10 punkte pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešasis asmuo.
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (nutarties 32–33 p.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Inspektoriaus ginčijamą Sprendimą neteisėtu tik dėl jo prieštaravimo VAĮ 10 straipsnio nuostatoms. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, tikrinamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
35. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui pasisakius prieš tai paminėtu klausimu, būtų pažeista bylos proceso šalių teisė skųsti jiems nepalankų teismo sprendimą ir patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byla bus nagrinėjama iš naujo, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka nevertinami, taip pat nenagrinėjami proceso šalių prašymai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.