- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-1419-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18939-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- Ž. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) Ž. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ž. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 32 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo už prokuroro ir apeliacinės instancijos teismo padarytus konstitucinių teisių pažeidimus.
1.1. Nurodė, kad tiek Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys, tiek Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi byloje Nr. 1S-393-478/2019, kuria tenkino prokuroro skundą ir panaikino Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartį (šia nutartimi patvirtintas ieškovo lygtinis paleidimas iš pataisos namų), pažeidė daugelį jo konstitucinių teisių ir principų. Dėl neteisėtų prokuroro ir teismo veiksmų jis buvo diskriminuojamas, pakartotinai baudžiamas, buvo pažeisti teisinio tikrumo ir teisinio saugumo ir teisės į teisingą teismą principai etc. Dėl šių neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 32 100,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 15 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovui Ž. B. septynių dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytus ieškinio trūkumus, išaiškinti ieškovui, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui. Teismas taip pat pasiūlė ieškovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, kad tam tikras procesinis dokumentas yra LITEKO sistemoje, negali paneigti ieškovo pareigos kartus su ieškiniu pateikti įrodymus, kuriais ieškovas grindžia reikalavimus. Pažymėtina, kad civilinėje byloje būtent ieškovas turi pareigą pateikti į bylą įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus (atitinkamai – atsakovas turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia atsiliepimą) (CPK 178 str.). Be to, atsakovės atstovų techninės galimybės susipažinti su bet kokios teismuose išnagrinėtos bylos medžiaga LITEKO sistemoje ribotos, o teismas neturi pareigos už ieškovą rinkti reikalingus įrodymus.
4. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinyje turi būti aiškiai nurodytos visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246 – 6.249 str., 6.272 str.). Teismo vertinimu, ieškovas nenurodo ir dėl kokių konkrečių priežasčių prokuroro ir teismo veiksmai yra neteisėti (kokioms teisės normoms veiksmai prieštarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), t. y. ieškovas neformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuotas teismo veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Analogiškai, ieškovas, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą, nenurodo, kokie konkretūs prokuroro veiksmai dėl kokių konkrečių priežasčių yra neteisėti (kokioms teisės normoms veiksmai prieštarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), t. y. formuluojant ieškinio faktinį pagrindą nedetalizuotas veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovas, iš esmės nenurodo faktinių aplinkybių, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, dalis ieškinio pagrindo (faktinių aplinkybių) išdėstyta itin painiai ir neaiškiai, o tai apsunkina atsakovo galimybę tinkamai atsikirsti į jam reiškiamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog priėmus tokį ieškinį nagrinėjimui būtų apribota priešingos šalies galimybė tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, nes neaišku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo reikia atsikirsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas pareiškėjas Ž. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Per septynių dienų terminą negali pasirūpinti tinkamu atstovavimu, nors jo pareiškimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje yra gautas 2019 m. birželio 25 d., o administracinės procedūros termino pabaiga 2019 m. liepos 23 d. Be to, 2019 m. liepos 10 d. tarnyba raštu tarnyba paprašė pateikti papildomus, su prašymu nesusijusius duomenis.
5.2. Kadangi yra įkalintas, todėl turi tik Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį. Nuasmenintas sutarties tekstas laisvai prieinamas LITEKO ir kitose sistemose. Kitų dokumentų kopijavimo procesas jam esant įkalinimo įstaigoje užtruktų.
5.3. Ieškinyje nurodė oficialią konstitucinę doktriną, kurios neatitinka deliktą sudarantys prokuroro ir teismo veiksmai.
5.4. Nutartyje teismas siaurinamai aiškina valstybės deliktinės atsakomybės pagrindus. Taip pat nesutiktina su tuo, kad dalis ieškinio išdėstyta itin painiai ir neaiškiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Ž. B. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nutarė nustatyti ieškovui septynių dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, todėl apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti pareiškimo trūkumų nustatymo teisėtumą bei pagrįstumą.
9. Teismų praktikoje nurodoma, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį pareiškimą, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius trūkumus, tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu procesiniu dokumentu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Taigi trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
10. CPK 111 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu; procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pirmiausia pats ieškovas turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo ieškinio reikalavimus, o įrodymų rinkimas nėra teismo pareiga. Pabrėžtina, jog ieškovas kartu su ieškiniu apskritai nepateikė jokių ieškinio priedų, t.y. jokių savo nurodomas faktines aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų, nors atskirajame skunde pripažįsta, kad turi, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį. Ieškovas nepateikė ir jokių duomenų, kad jis, prieš pareikšdamas ieškinį, siekė gauti kitus su ieškiniu susijusius dokumentus (Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 22 d. nutarimą LK-78, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartį byloje Nr. T-213-503/2019 ir pan.), jog prokuroras, pataisos namai ar teismas, priėmę atitinkamus dokumentus, atsisakė jam tokius dokumentus pateikti, jog ieškovės apskritai nebūtų gavęs jį liečiančių dokumentų kopijų ir pan. Teismas taip pat pažymi, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad Marijampolės pataisos namai, kuriuose jis atlieka bausmę, atsisakė jam sudaryti galimybes daryti dokumentų kopijas, nesielgė geranoriškai ir vilkino kopijų darymo procesą, ribojo jo bendravimą ir nesudarė sąlygų kreiptis dėl trūkstamų dokumentų gavimo, juo labiau, kad, kaip matyti, tiek patį ieškinį, tiek šiuo metu nagrinėjamą atskirąjį skundą ieškovas turėjo galimybę, atlikdamas bausmę minėtuose pataisos namuose, parengti, išspausdinti, padaryti ieškinio kopijas, tenkančias atsakovams ir pateikti visus šiuos dokumentus apylinkės teismui.
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pilnai pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovės atstovų techninės galimybės susipažinti su bet kokios teismuose išnagrinėtos bylos medžiaga LITEKO sistemoje ribotos. Tuo tarpu apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuasmenintos nutarties tekstas yra viešai prieinamas taip pat nėra pagrįsti, kadangi nuasmeninta nutarties versija nėra oficialus dokumentas, tokioje nutarties versijoje asmens duomenys nėra nurodomi, todėl nėra galimybės identifikuoti proceso dalyvių.
13. Teismas pabrėžia, kad nors pradinėje civilinio proceso stadijoje – pateikiant ieškinį, negali būti reikalaujama iš ieškovo absoliučiai įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, tačiau tai nereiškia, kad su ieškiniu teismui neturi būti nurodyti ir pateikti esminiai, pagrindiniai ieškovo nurodomas faktines aplinkybes galintys patvirtinti įrodymai, arba pareiškiamas reikalavimas tokius įrodymus išreikalauti, nurodant priežastis, dėl kurių pats pareiškėjas jų pateikti negali, siekiant įvertinti, ar apskritai ieškinys nėra aiškiai nepagrįstas, ar sąžiningai naudojamasi procesinėmis teisėmis ir pan.
14. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko atkreipia apelianto dėmesį, kad pagal CPK 114 str. 1 d. dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Tai reiškia, jog dokumentų kopijos gali būti tvirtinamos tiek dokumentą išdavusio, tiek ir dokumentą gavusio asmens, įskaitant ir patį apeliantą.
15. Susipažinęs su pareikšto ieškinio turiniu apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka, kad ieškinys turėtų būti tikslinamas aiškiai nurodant valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, konkretizuojant patį ieškinio pagrindą, susiejant neteisėtus prokuroro ir teismo veiksmus su apelianto patirta neturtine žala. Apelianto pareikštas ieškinys iš tiesų yra platus ir išsamus, jame remiamasi tiek įvairiais teisės aktais, tiek teismų praktika, tačiau jame trūksta tikslumo ir konkretumo, todėl atsakovui (jo atstovams) būtų pakankamai sunku atsiliepti į ieškovo reikalavimus, o teisminio nagrinėjimo ribos nebūtų visiškai aiškios. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ir kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priimdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas nėra suformuluoti pilnai, privalo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 115, 138 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad tokią pagalbą jam buvo atsisakyta suteikti, o teiginiai, jog akivaizdu, kad teisinę pagalbą jam bus vengiama suteikti yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
17. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, bet kuriuo atveju nereiškia, jog net ir nespėjant nustatytu terminu pašalinti ieškinio trūkumų, apeliantas neturi teisės teismo prašyti pratęsti terminą trūkumams šalinti. Be to, tuo atveju jeigu ieškinys yra laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, apeliantas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu pakartotinai, todėl apelianto teisė į teisminę gynybą nagrinėjamu atveju apribota nebuvo.
18. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey v. Airija). Kadangi vienas esminių principų Konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas procesines taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, pateiktų svarius argumentus ir vadovautųsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais. Teismas laiko nepateisinamais tokius teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejus, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, o dėl to teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu v. Turkija, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga v. Latvija). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad ieškovo teisė į kreiptis į teismą būtų buvusi nepagrįstai ribojama, o pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumui būtų neesminiai. Priešingai, ieškinio trūkumai yra ženklūs, jų buvimas nesudaro prielaidų teismui tinkamai nagrinėti civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
20. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, apeliantui nustatytinas naujas dvidešimties dienų nuo šios nutarties gavimo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad minėtos nutarties reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme. Terminas nustatomas ilgesnis atsižvelgiant į tai, kad apeliantas šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, galimai, kaip nurodo ieškinyje, yra kreipęsis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantui Ž. B. dvidešimties dienų terminą nuo šios nutarties gavimo pašalinti trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartyje.