- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- 1S-393-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07489-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- Ž. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. LK-78 taikyti nuteistajam Ž. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. B. nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. kovo 22 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam Ž. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistojo žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, teigiama darbinė motyvacija, aukšta motyvacija nenusikalsti ateityje ir laikytis teismo skirtų įpareigojimų, nuobaudų neturėjimas, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu, pozityvios nuostatos teisėsaugos ir visuomenės atžvilgiu, gebėjimas atpažinti ir įvardinti problemas rodo nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtino. Teismas sprendė, kad Komisijos nutarime padaryta išvada dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo lygtinio paleidimo taikymui yra teisinga, su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusios aplinkybės įvertintos tinkamai ir kartu su nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagrįstai laikytos pakankamu pagrindu Ž. B. paleisti lygtinai.
Šalies argumentai
4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys skunde prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: nuteistajam Ž. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus, iki šiol stebimas neigiamas nuostatas, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims. Teismas nevertino aplinkybės, kad nuteistasis nėra atlikęs jam 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl nepagrįstai patvirtino Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Minėtų nuosprendžiu Ž. B. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Komisijos nutarime informacijos apie šį nuosprendį nėra, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
4.2. Skunde pažymima, kad lygtinis paleidimas taikomas nustačius formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų visumą. Priimant sprendimą taikyti lygtinį paleidimą turi būti atsižvelgta į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis negalima daryti išvados, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį paleidus lygtinai. Skundžiamoje nutartyje aptartos teigiamai Ž. B. charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis deda pastangas pasitaisyti, tačiau šių aplinkybių nepakanka išvadai, kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Ž. B. teistas šešis kartus, vyrauja nusikaltimai nuosavybei ir turtinėms teisėms. Taip pat teistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pakartotinis nusikaltimų darymas rodo, kad ankstesni nuteisimai Ž. B. teigiamos įtakos neturėjo, skirtos bausmės savo tikslų nepasiekė. Šiuo atveju taikant nuteistajam lygtinį paleidimą būtų iškreipta bausmių sistema, skiriamos bausmės nepasiektų savo prevencinės paskirties. Svarbu ir tai, kad Ž. B. nors ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir tarp to, kaip supranta savo prisidėjimą prie problemų atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis linkęs greitai pasiduoti svetimai nuomonei, turi įsiskolinimų, finansinė padėtis nėra stabili. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo sėkmingos probacijos taikant jam lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
5. Nuteistojo Ž. B. atsiliepime prašoma pripažinti prokuroro skundą neteisėtu ir jį atmesti. Nurodoma, kad prokurorui įstatymai nesuteikia įgaliojimų apylinkės teismo nutartį vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Prokuroro pasvarstymai dėl nuteistojo asmenybės vertinimo įstatyme nėra numatyti kaip aplinkybė, į kurią atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ir yra tik subjektyvi prokuroro nuomonė. Neteisingi ir prokuroro teiginiai dėl lygtinio paleidimo neprivalomumo, bausmės tikslų ir paskirties, nestabilios nuteistojo finansinės padėties. Taip pat negali būti vertinamas ankstesnių teistumų skaičius, jis yra įvertintas nustatant nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką. Įstatymas numato vienintelį kriterijų – nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga šią riziką mažinant turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ž. B. manymu, šį kriterijų jis atitinka, todėl apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą, yra teisėta ir pagrįsta.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdyje prokurorė pritarė skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė skundą tenkinti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir nepatvirtinti Komisijos 2019 m. kovo 22 d. nutarimo taikyti nuteistajam Ž. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundas tenkinamas.
8. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą šį institutą taikyti ar jo netaikyti. Teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, turi būti pagrįsta visapusišku nuteistojo asmenybės, jo požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas, elgesio laisvės atėmimo vietoje, socialinių ryšių, galimybės sėkmingai integruotis į visuomenę ir kitų svarbių aplinkybių vertinimu.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokuroro skundo argumentus ir išanalizavusi apylinkės teismo nutarties motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas netinkamai, vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo charakteristiką, Socialinio tyrimo išvados duomenis, kitas reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai sureikšmino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, gyvenamosios vietos turėjimą, bausmės atlikimą paprastosios grupės sąlygomis.
11. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis Ž. B. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (dailės terapijos nelankė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių), yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (34 balai pagal OASys metodiką). Tačiau, kaip teisingai skunde pažymėjo prokuroras, vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis Ž. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, du kartus (2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. sausio 22 d. ) buvo paskatintas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Tačiau šių aplinkybių, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepakanka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui pagrįstai tikintis, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Lygtinio paleidimo taikymas yra galimas tik neabejotinai nustačius, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį (ne tik nubaudimo, bet ir prevencinį), todėl tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Šiuo atveju pateiktoje medžiagoje, Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys tokios išvados nepatvirtina.
13. Nuteistasis Ž. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų tyčinių nusikalstamų veikų, susijusių su siekiu neteisėtai gauti pajamų, padarymą. Šis teistumas Ž. B. nėra pirmas. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše apie fizinį asmenį bei Teismų informacinėje sistemoje LITEKO fiksuotais duomenimis Ž. B. iš viso yra teistas šešis kartus, nors nusikaltimams nėra būdingas nusikaltimų modelis, vyrauja nusikaltimai, susiję su nuteistojo siekiu greitai ir lengvai pasipelnyti (vagystė, turto prievartavimas, sukčiavimas pasinaudojant svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ar jų duomenimis, neteisėtas disponavimas narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti). Laisvės atėmimo bausmę Ž. B. taip pat atlieka jau ne pirmą kartą. Ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos ne tik laisvės apribojimo, arešto bausmės, bet ir savo pobūdžiu griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus. Šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nėra įvertintos, nors jų vertinimas nagrinėjamu atveju turi reikšmės, kadangi akivaizdžiai rodo, jog Ž. B. jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio nekoreguoja, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nededa.
14. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis stengiasi suprasti ir gerbti įstatymo normas paneigia, o tuo pačiu ir manymą, kad Ž. B. yra linkęs nusikalsti asmuo ir jam taikomos bausmės reikšmingos įtakos pozityviems elgesio pokyčiams neturi, patvirtina ir tai, kad nuteistajam vieną kartą jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas (2015 m. balandžio 30 d.), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo Ž. B. nepateisino, praėjus neilgam laikui po to, kai buvo paleistas lygtinai, nuteistasis vėl nusikalto. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad šiuo atveju nuteistasis sugebės tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
15. Paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip nevertino ir to, kad nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nėra jokių duomenų apie tai, kad po 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio priėmimo, kuris Komisijos nutarime nurodytas kaip paskutinis apkaltinamasis nuosprendis, Ž. B. dar buvo nuteistas 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, kuriuo jam taip pat paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir kurios jis nėra atlikęs.
16. Apylinkės teismo nutartyje pagrindu taikyti lygtinį paleidimą laikytas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas taip pat tai, kad didžiąją rizikos balo dalį sudaro statiniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje iš tikrųjų fiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, tačiau, vertinant jį nuteistojo asmenybę charakterizuojančių, kitų su jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų kontekste, jis nelaikytinas pagrindu pripažinti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Pagal OASys metodiką Ž. B. 2019 m. kovo 14 d. atlikto vertinimo metu nustatyta nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 34 balai ir nuo paskutinio vertinimo 2018 m. rugsėjo 22 d. sumažėjo 1 balu. Tačiau vertinant pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą lygtinio paleidimo taikymui, realią nuteistojo galimybę riziką sumažinti, negali būti ignoruojama tai, kad nustatytą rizikos balą sudaro ne tik statiniai veiksniai (20 balų), kuriuos nutartyje itin akcentavo apylinkės teismas, bet ir dinaminiai (14 balų), kuriuos nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu, aktyviu dalyvavimu pataisos procese gali ženkliai sumažinti.
17. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės dėl specialybės, gyvenamosios vietos turėjimo, priešingai nei laikė apylinkės teismas, vis tik nelaikytinos faktoriumi, galinčiu turėti realios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui laisvėje ir sumažinti tikimybę nusikalsti pakartotinai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad prieš suėmimą Ž. B. visą laiką gyveno su tėvais, kur gyventi planuoja ir paleidus lygtinai. Tačiau nei gyvenamosios vietos turėjimas, nei tai, kad asmuo yra įgijęs 12 klasių išsilavinimą, turi specialybę, nuo nusikaltimų darymo, siekiant neteisėtai gauti finansinės naudos, nesulaikė. Todėl ir šiuo atveju abejotina, kad paminėtų aplinkybių egzistavimas galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio.
18. Abejonių probacijos sėkmingumu kelia ir su nuteistojo mąstymu susiję aspektai. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis vis dar nesugeba tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir to, kaip jis pats prisideda prie problemų atsiradimo, vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra susijęs su prognostinių įgūdžiu stoka, o tai kelia abejonių nuteistojo gebėjimu laisvėje pasirinkti tinkamas elgesio strategijas ir adekvačiai įvertinti galimas pasirinkto elgesio pasekmes. Juo labiau, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų lankęs atitinkamas programas nustatyto kriminogeninio veiksnio mažinimui.
19. Išdėstytų aplinkybių visuma šiuo atveju leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, priešingai nei skundžiamoje nutartyje sprendė apylinkės teismas, vis dar nepakanka išvadai, jog Ž. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – nepatvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. LK-78 taikyti Ž. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.