Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija (toliau – ir atsakovė, Etikos komisija) kreipėsi į teismą skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2021-09-22 sprendimą Nr. IGN-34 „Dėl D.K. skundo” (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir palikti galioti Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021-06-30 sprendimą Nr. 1 „Dėl D.K.” (toliau – ir Etikos komisijos sprendimas).

Nurodo, jog VTEK 2021-06-10 raštu Nr. S-1808-(2.5) „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos nario D.K. elgesio vertinimo” persiuntė Etikos komisijai pagal kompetenciją išnagrinėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (toliau – ir TS-LKD) (duomenys neskelbtini) 2021-06-03 kreipimąsi Nr. S-5 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos nario ir Tarybos (duomenys neskelbtini) D. K. neetiško elgesio”. Paaiškina, kad pareiškėjas D.K. (toliau – ir pareiškėjas) yra (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narys ir (duomenys neskelbtini). Nurodo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 15 straipsnio 1 dalį ir akcentuoja, kad pareiškėjo kaip Tarybos nario įgaliojimai prasidėjo 2019-04-16, kai į 1-mąjį posėdį susirinko bei davė priesaikas išrinkti (duomenys neskelbtini) Tarybos nariai. (duomenys neskelbtini) Tarybos kadencijos laikui Etikos komisija yra sudaryta Tarybos 2019-07-09 sprendimu Nr. T2-146 „Dėl Etikos komisijos sudarymo”.

Nurodo VTEK persiųstame nagrinėti kreipimesi, VTEK 2021-06-10 rašte išdėstytą informaciją. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad skundas yra dėl (duomenys neskelbtini), VTEK raštas ir persiųstas kreipimasis pasiekė Etikos komisijos pirmininko pavaduotoją, kuri 2021-06-16 el. paštu informavo pareiškėją apie gautą skundą ir šaukiamą Etikos komisijos posėdį. Atkreipia dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) D.K., atsakydamas į jam skirtą laišką, nurodė, jog, sutinka su siūlymu 2021-06-18 vyksiančiame posėdyje (duomenys neskelbtini) perduoti Etikos komisijos pirmininko pavaduotojai.

Paaiškina, kad Etikos komisija gautą VTEK pavedimą ir persiųstą kreipimąsi nagrinėjo 2021-06-18 posėdyje, kurio metu nuspręsta pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio vertinimo. Teigia, kad pareiškėjui el. paštu 2021-06-21 (t. y. per 3 dienas) buvo išsiųsta minėto posėdžio protokolo kopija; pareiškėjas paaiškinimus pateikė raštu 2021-06-25 (gauta 2021-06-25).

Nurodo, kad Etikos komisijos nariai, 2021-06-30 posėdyje, išnagrinėję TS-LKD (duomenys neskelbtini) 2021-06-03 kreipimąsi Nr. S-5 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos nario ir Tarybos (duomenys neskelbtini) D.K. neetiško elgesio”, pareiškėjo 2021-06-25 rašytinius paaiškinimus bei įvertinę visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, vienbalsiai sprendė, kad pareiškėjas, paskelbęs menkinantį ir žeminantį pasisakymą viešojoje erdvėje kitokią nuomonę turinčių asmenų ir asmenų grupės atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose įtvirtintus valstybės politiko elgesio principus, t. y. pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus; toks Tarybos nario, juolab (duomenys neskelbtini), elgesys nedera Palangos miesto gyventojų išrinktam bendruomenės atstovui, Palangos miestui žinomam ir miesto visuomenę reprezentuojančiam asmeniui; toks elgesys diskredituoja Palangos miesto savivaldybės tarybą miesto gyventojų ir kurorto svečių akyse. Nurodo, kad pareiškėjas šį Etikos komisijos sprendimą 2021-08-06 apskundė VTEK kaip privalomai išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. VTEK 2021-08-13 raštu Nr. S-2429-(1.9) „Dėl atsiliepimo į skundą pateikimo” per 5 darbo dienas paprašė pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą su skundžiamu sprendimu susijusią medžiagą. Tvirtina, jog susipažinusi su VTEK raštu ir pareiškėjo skundu savo atsiliepimą pateikė 2021-08-20 raštu. Pažymi, kad papildomai atsakydama į VTEK 2021-08-27 raštą „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo”, Palangos miesto savivaldybė 2021-09-02 raštu „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo” pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, išsamiai išdėstydama dėl pareiškėjo informavimo apie pradėtą tyrimą pagal Kodekso 7 straipsnio 10 dalį.

Pažymi, kad 2021-09-28 gavo ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikintas Etikos komisijos 2021-06-30 sprendimas. Nesutinka su ginčijamu sprendimu ir mano, kad jis neatitinka keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Argumentuoja, kad VTEK neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas tyrimo faktines aplinkybes; priimdama ginčijamą sprendimą, vertino situaciją tik formaliai, nustatydama neva procedūrinius pažeidimus bei pažeistų principų konstatavimo nepagrįstumą. Teigia, kad VTEK, tikėtina, net nevertino (kadangi nepasisakė ginčijamame sprendime) Etikos komisijos papildomus rašytinius paaiškinimus, pateiktus 2021-09-02 raštu „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo”. Mano, kad VTEK tyrimo metu neįsigilino į susiklosčiusios situacijos esmę ir priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Akcentuoja, kad nei Kodeksas, nei Tarybos Etikos komisijos nuostatai nereglamentuoja pranešimo formos reikalavimų; tokio pranešimo formai nėra keliami griežti reikalavimai, todėl pareiškėjui elektroniniu paštu išsiųsta Etikos komisijos posėdžio protokolo kopija prilyginama Kodekso 7 straipsnio 10 dalyje nurodytam pranešimui. Mano, kad visi Kodekso 7 str. 10 d. reglamentuojami pranešimui keliami reikalavimai yra įgyvendinti, tiriamam asmeniui nusiunčiant posėdžio protokolo kopiją, kuria tiriamas asmuo informuotas apie pradėtą jo atžvilgiu tyrimą, aiškiai įvardintą jo pagrindą, pateikiant gautą skundą dėl jo veiksmų. Tvirtina, kad kitų reikalavimų tokiam pranešimui Kodeksas nereglamentuoja.

Nesutinka ir su tuo, neva tiriamas asmuo iš tokio pranešimo galėjo nesuprasti kokie politiko pasisakymai bus vertinami tyrimo metu ir kokius Kodekso reglamentuojamus principus (duomenys neskelbtini) galimai pažeidė. Argumentuoja, kad aiškiai ir nedviprasmiškai pasiūlė tiriamam asmeniui pateikti paaiškinimą dėl TS-LKD (duomenys neskelbtini) 2021-06-03 kreipimesi nurodytų aplinkybių bei pateikti dėl jų savo poziciją; skunde įvardintas neetišku pareiškėjo viešas komentaras socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini) ” (vienintelį), kitokie politiko pasisakymai skunde nemini. Akcentuoja, jog paaiškinimą raštu pareiškėjas pateikė 2021-06-25 ir tai liudija, kad jis suprato kokiu tikslu jam el. paštu buvo siųsta Etikos komisijos posėdžio protokolo kopija, pateikė paaiškinimą dėl TS-LKD (duomenys neskelbtini) skunde nurodytų aplinkybių ir gebėjo ginti savo teises. Mano, jog nagrinėjamu atveju ypatingai svarbus tiriamo asmens statusas – (duomenys neskelbtini). Daro išvadą, jog Kodekso 7 straipsnio 10 dalyje nurodytam pranešimo turiniui keliami reikalavimai atsispindi protokole (kuris tiriamam asmeniui išsiųstas el. paštu 2021-06-21), todėl numatytam laisvos formos pranešimui prilygsta el. paštu išsiųsta Etikos komisijos posėdžio protokolo kopija.

Akcentuoja, kad netgi jeigu tokį formalų nukrypimą nuo Kodekso nuostatų laikyti procedūriniu pažeidimu, akivaizdu, kad toks pažeidimas iš esmės nesąlygotų sprendimo neteisėtumo arba tiriamo asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Argumentuoja, kad VTEK panaikintas Etikos komisijos 2021-06-30 sprendimas neturi esminių trūkumų, kurie sudarytų savarankišką ir pakankamą pagrindą sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Pažymi, kad iš tyrimo medžiagos matyti, jog formalus pranešimo (vietoje posėdžio protokolo kopijos) išsiuntimas nesutrukdė pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka realizuoti savo teisių; pareiškėjas suprato ir įgyvendino savo teisę tyrimo metu teikti rašytinius paaiškinimus, suprato ir sutiko su pareiga nusišalinti, nesutikdamas su Etikos komisijos sprendimu įgyvendino savo teisę į gynybą ir pan.

Atkreipia dėmesį, kad dėl neva nustatytų procedūrinių pažeidimų, VTEK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 241 straipsnio 13 dalies 1 punktu galėjo įpareigoti Etikos komisiją iš naujo pagal kompetenciją išnagrinėti TS-LKD (duomenys neskelbtini) 2021-06-03 skundą, nes Etikos komisijos 2021-06-30 sprendimas neturi esminių trūkumų, kurie sudarytų savarankišką ir pakankamą pagrindą sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Mano, kad iš VTEK skundžiamo sprendimo reikia suprasti, kad yra preziumuojamas pareiškėjo viešai socialiniame tinkle paskelbto komentaro „(duomenys neskelbtini)” leistinumas, nes toks politiko pasisakymas neprieštarauja pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principams. Akcentuoja, kad Etikos komisija yra kolegialus organas; paprastai kolegialių organų narių balsavimas yra pagrįstas subjektyviu komisijos narių vertinimu, kadangi komisijos nariai balsuoja pagal savo vidinį įsitikinimą; kitaip tariant, nei VTEK, nei kita institucija, negali įtakoti Etikos komisijos narių vidinio įsitikinimo konkretaus tyrimo eigoje bei įpareigoti priimti vienokio ar kitokio turinio sprendimą.

Nurodo, kad abipusiai įvertinusi šalių nurodytas aplinkybes, 2021-06-30 posėdyje, vienbalsiai sprendė, kad pareiškėjo viešai paskelbtas komentaras socialiniame tinkle „Facebook” „(duomenys neskelbtini)” dėl TS-LKD Seimo frakcijos paramos Seime lyčiai neutraliam partnerystės įstatymui yra žeidžiantis ir žeminantis bei prieštarauja Kodekso 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose įtvirtintiems valstybės politiko elgesio principams, t. y. pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principams. Pažymi, jog sprendė, kad bet kurio asmens teisė išsakyti savo nuomonę apima ir informaciją, kuri gali nevisiškai tiksliai atspindėti objektyvią tikrovę, būti nemaloni ar net šokiruojanti; tačiau kiekvienas Etikos komisijos narys (vienbalsiai priimtas sprendimas) vertino ir pripažino, jog toks komentaras turi niekinamą, menkinamą reikšmę, todėl politiko pasisakymas „(duomenys neskelbtini)” pavartotas asmenų grupės atžvilgiu vien dėl jų politinės priklausomybės partijai vienareikšmiškai yra žeminantis bei žeidžiantis šių asmenų garbę ir orumą.

Akcentuoja, kad pareiškėjo – (duomenys neskelbtini) – statusui yra taikomi aukštesni elgesio standartai; šios pareigos ne tik įpareigoja asmenį viešumoje deramai elgtis bei griežtai laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų, bet ir numato, kad asmuo pats vadovauja (duomenys neskelbtini), žino komisijos tikslus ir funkcijas, narių bei tiriamų asmenų teises ir pareigas ir pan. mano, kad vien ta aplinkybė, kad VSĮ 15 straipsnio (duomenys neskelbtini) dalis imperatyviai nustato, jog savivaldybės tarybos sudaromos (duomenys neskelbtini) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, nusako apie įstatymų leidėjo ketinimus ir (duomenys neskelbtini) taikomus aukštesnius elgesio standartus. Su VTEK išvadomis dėl neva nustatytų procedūrinių pažeidimų nesutinka dar ir todėl, kad šiuo konkrečiu atveju tiriamam asmeniui – (duomenys neskelbtini) yra žinomos komisijos atliekamų tyrimų procedūros, komisijos pirmininko ir narių bei tiriamo asmens teisės ir pareigos.

Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo skundą nustatyta tvarka ir terminais nepateikė.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021-09-22 sprendimo Nr. IGN-34 „Dėl D.K. skundo”, kuriuo panaikintas Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021-06-30 sprendimas Nr. 1 „Dėl D. K.”, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą sprendimą, atsakovė prašo palikti galioti Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021-06-30 sprendimą Nr. 1 „Dėl D. K.”.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2019–2023 metų kadencijai išrinktas į Tarybos narius, 2019-08-29 sprendimu paskirtas (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (duomenys neskelbtini) 2021-06-03 kreipimesi Nr. S-5 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos nario ir (duomenys neskelbtini) D. K. neetiško elgesio”, adresuotame VTEK, nurodyta, jog 2021-06-02 laikraščio „(duomenys neskelbtini)” interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) paskelbtame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)” išvadinęs Palangos miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) D.K. (duomenys neskelbtini)” paviešinti pareiškėjo komentarai socialiniame tinkle „Facebook”. Atkreiptas dėmesys, kad po Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungos (toliau – ir LVŽS) (duomenys neskelbtini) įrašu, smerkiančiu TS-LKD Seimo frakcijos paramą Seime lyčiai neutraliam partnerystės įstatymui, pareiškėjas paliko komentarą: „(duomenys neskelbtini)”. Teigiama, kad šiuo viešai socialiniame tinkle paskelbtame komentaru pareiškėjas siekė pažeminti ir pažemino TS-LKD partiją ir kartu kiekvieną partijos narį. Pažymėta, kad pareiškėjas D. K., būdamas Tarybos, (duomenys neskelbtini), kuriam keliami aukštesni veiklos, atsakomybės, etikos ir profesionalumo standartai ir kuris ypač turėtų susilaikyti nuo pareiškimų, kuriais asmenys yra žeminami, laikytis etikos normų, šiuo atveju nesielgė deramai pagal einamas pareigas, nevengė situacijos, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetu, nesilaikė visuotinai pripažįstamų etikos normų. Paprašyta atklikti pareiškėjo elgesio atitikties reglamentuojamiems principams tyrimą ir įvertinti, ar pareiškėjas nepažeidė teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų, reikalavimų.

VTEK 2021-06-10 raštu Nr. S-1808-(2.5) „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos nario D.K. elgesio vertinimo” anksčiau nurodytą TS-LKD (duomenys neskelbtini) 2021-06-03 kreipimąsi persiuntė Etikos komisijai ir nurodė, kad VTEK kompetencijai nėra priskirta vertinti, ar valstybės politiko (Tarybos nario) elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. VTEK atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, dėl kurio veiksmų yra pateiktas skundas, yra (duomenys neskelbtini) bei priminė apie jo pareigą (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, jog pareiškėjas el. laišku 2021-06-17 sutiko su siūlymu 2021-06-18 vyksiančiame posėdyje (duomenys neskelbtini) perduoti Etikos komisijos pirmininko pavaduotojai.

Etikos komisijos 2021-06-18 Nuotolinio posėdžio protokolas Nr. 2 patvirtina, jog 2021-06-18 buvo svarstytas VTEK 2021-06-10 raštas; susipažinta su TS-LKD (duomenys neskelbtini) 2021-06-03 kreipimusi; diskutuota dėl pareiškėjo, kaip Tarybos nario, (duomenys neskelbtini), pasisakymo viešoje erdvėje ir galimo valstybės politikų elgesio principų, numatytų Kodekso 4 straipsnyje, pažeidimo. Posėdyje nurodyta, kad pareiškėjas yra Tarybos narys, todėl priskirtinas valstybės politikams, kuriems Kodekso nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties. Nurodyti Kodekso 4 straipsnio 5, 6 punktuose įtvirtinti principai. Etikos komisijos 2021-06-18 posėdyje vienbalsiai (balsavo už 7) nuspręsta pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio vertinimo. Pareiškėjui pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti rašytinį paaiškinimą dėl kreipimesi išdėstytų aplinkybių. Etikos komisijos 2021-06-18 Nuotolinio posėdžio protokolas Nr. 2 pareiškėjui išsiųstas elektroniniu paštu 2021-06-21.

Pareiškėjas 2021-06-25 paaiškinimais nurodė, kad 2021-05-25 LVŽS (duomenys neskelbtini) savo „Facebook” paskyroje įkėlė postą, po kuriuo pareiškėjas parašė komentarą, išreikšdamas savo požiūrį į susiklosčiusią situaciją bei prieštaravimą į jų apgaulingą elgesį, rezgamas pinkles, melą. Nurodė, jog savu elgesiu, komentarais nesiekė įžeisti ir (arba) kitaip pažeminti kitos politinės krypties oponuojančių asmenų ir tokių tikslų neturi, neketina veidmainiauti, tačiau savo nuomonę jautriais politiniais (socialiniais) klausimais visada išreiškia ir išsako, nepataikaudamas valdančiai daugumai, vietiniame, regioniniame ar centriniame lygmenyje. Pažymėjo, jog supranta, kad komentaras viešoje erdvėje buvo netikėtas, neįprastas TS-LKD elektoratui, tačiau būtent taip išreiškė savo nuomonę prieš klastą ir apgaulę siekiančių savų tikslų Seimo valdančios daugumos politikų elgesį, kurie, jo manymu, savo poelgiais pamina tautos vertybes ir daugumos Lietuvos piliečių požiūrį į tradicinės šeimos konstitucinę sampratą, taip klaidindami savo rinkėjus. Teigia, kad apie tokius klastingai bei apgaulingai besielgiančius atstovus ir jų elgesį pažymėjo Maironis savo kūriniuose/posmuose. Apgailestauja, kad 2021-06-17 posėdyje buvo klaidingai interpretuotas pareiškėjo komentaras viešoje erdvėje.

Etikos komisija 2021-06-30 sprendimu Nr. 1, nustačiusi tyrimo pagrindą, faktines aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, sprendė, kad pareiškėjas, paskelbęs menkinantį ir žeminantį pasisakymą viešojoje erdvėje kitokią nuomonę turinčių asmenų ir asmenų grupės atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose įtvirtintus valstybės politiko elgesio principus; toks Tarybos nario, juolab (duomenys neskelbtini), elgesys nedera Palangos miesto gyventojų išrinktam bendruomenės atstovui, Palangos miestui žinomam ir miesto visuomenę reprezentuojančiam asmeniui; toks elgesys diskredituoja Palangos miesto savivaldybės tarybą miesto gyventojų ir kurorto svečių akyse. Etikos komisijos nariai 2021-06-30 sprendimu Nr. 1 nusprendė pripažinti, kad pareiškėjas, paskelbęs menkinantį ir žeminantį pasisakymą viešojoje erdvėje kitokią nuomonę turinčių asmenų ir asmenų grupės atžvilgiu, pažeidė Kodekso 4 straipsnio1, 2, 5 ir 6 punktuose įtvirtintus valstybės politiko elgesio principus.

Pareiškėjas šį Etikos komisijos 2021-06-30 sprendimą 2021-08-06 apskundė VTEK kaip privalomai išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Palangos miesto savivaldybė 2021-09-02 raštu „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo” pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, išdėstydama argumentus dėl pareiškėjo informavimo apie pradėtą tyrimą pagal Kodekso 7 straipsnio 10 dalį.

VTEK ginčijamu sprendimu nusprendė panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021-06-30 sprendimą Nr. 1.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Kodeksas. Šiuo teisės aktu siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei (Kodekso 1 str. 1 d.). Kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus (Kodekso 1 str. 2 d.).

Kodekso 4 straipsnyje, nustatančiame valstybės politikų elgesio principus, nustatyta, kad valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi šiais elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei; teisingumo; sąžiningumo; skaidrumo ir viešumo; padorumo; pavyzdingumo; nesavanaudiškumo; nešališkumo ir atsakomybės. Padorumo principas reiškia, kad valstybės politikas elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos.

Kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės politikų savivaldybių tarybose elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. Kodekso 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus.

Komisijos 2021-06-30 sprendimo priėmimo faktinis pagrindas – pareiškėjo komentaras socialiniame tinkle „Facebook” „(duomenys neskelbtini)”, kuris, Komisijos vertinimu, buvo nesuderinamas su valstybės politikų padorumo ir pavyzdingo elgesio principais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi 2021-06-30 sprendimo turinį, sprendžia, kad jame suformuluoti Kodekso 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktų pažeidimai iš principo yra bendrinio pobūdžio. Komisijos 2021-06-30 sprendimo dalyje „Teisinis veikos vertinimas ir motyvai” iš esmės pacituotos tik teisės aktų nuostatos (Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, Kodekso 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktai), tačiau nėra konkrečiai ir aiškiai atskleidžiama, kaip pareiškėjo socialiniame tinkle „Facebook” išsakytas komentaras „(duomenys neskelbtini)” pažeidė pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, pavyzdingumo principus bei kodėl. Be kita ko, pažymėtina, kad pareiškėjas Komisijai 2021-06-25 pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė komentaro pasisakymo aplinkybes, kontekstą; paaiškino, kad išsakė tik savo nuomonę, nesiekė nieko įžeisti; leido suprasti, jog komentare vartojo perkeltinės prasmės žodžius ir pan. Nurodyti paaiškinimai Komisijos 2021-06-30 sprendimo dalyje „D. K. paaiškinimas” tik pacituoti, tačiau motyvuojamojoje dalyje „Teisinis veikos vertinimas ir motyvai” visiškai nebuvo vertinti. Nėra abejonės dėl to, kad valstybės politikas viešajame gyvenime turi laikytis žmogaus teisių ir laisvių bei jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, laikytis aukščiausių elgesio standartų, visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų, bet teigiant apie nesilaikymą ką tik paminėtų nuostatų bei konstatuojant Kodekso pažeidimą, tai privalu išskirti, motyvuoti, pasisakyti dėl visų aplinkybių (šiuo atveju pareiškėjo paaiškinimų) ne tik tam, kad būtų aišku traukiamam atsakomybėn asmeniui, siekiant apsiginti, bet ir teismui, kad būtų galima patikrinti, ar tai buvo pagrįsta ir teisėta. Šiuo atveju Komisija 2021-06-30 sprendime tinkamo vertinimo neatliko, o tai pagal formuojamą administracinę jurisprudenciją yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimais.

Vertinant ginčijamame sprendime nurodytus procedūrinius pažeidimus, sutiktina su atsakove, jog Kodekso 7 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas laisvos formos pranešimas dėl galimo pažeidimo. Kita vertus, tai, kad Komisija turi teisę surašyti laisvos formos pranešimą, nereiškia, jog pranešimo turinys gali būti neaiškus, nekonkretus. Nagrinėjamu atveju 2021-06-18 Nuotolinio posėdžio protokole nurodytas tyrimo pagrindas (TS-LKD (duomenys neskelbtini) 2021-06-03 kreipimasis), tačiau nenurodytas jo turinys, faktinės aplinkybės, pareiškėjo komentaras (frazė), dėl kurio pradėtas tyrimas; Kodekso nuostatos nesusietos su galimu pažeidimu, neapibrėžtos tyrimo ribos, ir pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2021-06-18 Nuotolinio posėdžio protokolo Nr. 2, ginčijamo sprendimo turinį, be kita ko, sutinka su VTEK argumentais, kad 2021-06-18 Nuotolinio posėdžio protokolas Nr. 2 nebuvo tinkama priemonė informuoti pareiškėją apie pradėtą tyrimą.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies (anksčiau VAĮ 8 straipsnio 5 dalis) reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2020-08-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4503-556/2020).

Viešojo administravimo akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 10 straipsnio imperatyvais.

Taigi Komisijos 2021-06-30 sprendime nėra pateiktas aiškus ir išsamus vertinimas (subjekto, nagrinėjančio šį klausimą, pareiga pagrįsti ir aiškiai motyvuoti savo sprendimą, jeigu yra nustatomas ar nenustatomas etikos pažeidimas), kad savivaldybės tarybos nario elgesys konkrečiu atveju buvo suderinamas ar nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigų prestižu, nebuvo padarytos aiškios išvados, kad taikoma poveikio priemonė yra būtina ir adekvati. Atsakovė, priimdama 2021-06-30 sprendimą nesivadovavo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimais (iš esmės tik pacitavo teisės aktų nuostatas, tačiau jų nesusiejo su objektyviais duomenis, nevertino pareiškėjo paaiškinimų), todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti, o atsakovės 2021-06-30 sprendimo Nr. 1 „Dėl D.K.” nėra teisinio pagrindo palikti galioti.

Pripažinus, jog Komisijos 2021-06-30 sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, kiti atsakovės argumentai, be kita ko, susiję su tuo, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nėra reikšmingi.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovės skundo argumentais, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.