Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Ginčas byloje kilo dėl Etikos komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Kodekso 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose įtvirtintus valstybės politiko elgesio principus, kai socialiniame tinkle ,,Facebook“ paskelbė Komentarą, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Pirmosios instancijos teismas atsakovo skundą atmetė, nes konstatavo, kad VTEK sprendimu pagrįstai panaikino Etikos komisijos sprendimą dėl to, kad Etikos komisija tinkamo vertinimo neatliko, Etikos komisijos sprendimas neatitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagrįstai nustatyti esminiai procedūriniai pažeidimai, kai pareiškėjui pranešant apie tyrimą nenurodytas jo turinys, faktinės aplinkybės, pareiškėjo komentaras (frazė), dėl kurio pradėtas tyrimas; Kodekso nuostatos nesusietos su galimu pažeidimu, neapibrėžtos tyrimo ribos, ir pan.

29. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

30. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad byloje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens TS-LKD teisių ir pareigų, neteisėtai pašalino jį iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, nes Etikos komisija tyrimą pradėjo pagal TS-LKD skundą. Byloje ginčas vyksta dėl Etikos komisijos sprendimo, priimto pareiškėjo atžvilgiu, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Etikos komisijos sprendimas pripažinti (ar nepripažinti) politiką pažeidusiu etiką iš principo negali apginti trečiųjų asmenų teisių ir laisvių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015). Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepažeidė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų.

31. Kitų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

32. Kodekso 4 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi šiais elgesio principais: pagarba žmogui ir valstybei – laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis (1 punktas); teisingumas – vienodai tarnauja visiems žmonėms nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų (2 punktas); <...> padorumas – elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos (5 punktas); pavyzdingumas – deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų (6 punktas); <...>.

33. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, būdamas Etikos komisijos pirmininku, 2021 m. gegužės 25 d. socialiniame tinkle ,,Facebook“ po R. K. įrašu paskelbė Komentarą. Etikos komisija sprendimu pareiškėjo elgesį pripažino pažeidžiančiu Kodekso 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose įtvirtintus valstybės politiko elgesio principus. Pareiškėjui pateikus skundą VTEK, VTEK sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas, Etikos komisijos sprendimas panaikintas.

34. Pirmiausia, VTEK ir pirmosios instancijos teismas kaip esminius procedūrinius pažeidimus nurodė netinkamą pareiškėjo informavimą apie pradėtą tyrimą, tyrimo apimtį, inkriminuotų teisės normų nenurodymą.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas ne kartą ir visapusiškai buvo informuotas apie pradėtą tyrimą ir jo turinį:

35.1. 2021 m. birželio 16 d. el. laišku Etikos komisijos pavaduotoja persiuntė VTEK persiųstą TS-LKD skundą dėl pareiškėjo elgesio. El. laiške nurodoma, kad gautas skundas dėl jo elgesio (skundas pridedamas kaip prisegtukas), šis skundas bus nagrinėjamas 2021 m. birželio 18 d. posėdyje, prašoma perduoti pirmininkavimą komisijos pirmininko pavaduotojai. Byloje nėra ginčo, kad el. laišką pareiškėjas gavo ir pateikė atsakymą į jį;

35.2. 2021 m. birželio 18 d. Nuotolinio Etikos komisijos posėdžio protokole užfiksuota, kad buvo svarstytas VTEK persiųstas TS-LKD skundas, komisijos nariai diskutavo dėl pareiškėjo pasisakymų viešojoje erdvėje (socialiniame tinkle Facebook ir interneto svetainėje www.palangostiltas.lt) ir galimo valstybės politikų elgesio principų, nustatytų Kodekso 4 straipsnyje pažeidimo (padorumo principo, pavyzdingumo principo). Protokole nurodyta, kad vadovaujantis Kodekso 7 straipsnio 1 dalimi ir Etikos komisijos nuostatų 31 punktu, nuspręsta pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio vertinimo. Protokole nurodyta, kad komisijos nariai bendru sutarimu siūlo pareiškėjui per 5 darbo dienas pateikti rašytinį paaiškinimą dėl kreipimesi išdėstytų aplinkybių;

35.3. 2021 m. birželio 21 d. el. laišku pareiškėjui išsiųstas Etikos komisijos protokolas Nr. 2 ir paprašyta per 5 darbo dienas pateikti Etikos komisijai rašytinį paaiškinimą dėl kreipimesi išdėstytų aplinkybių;

35.4. 2021 m. birželio 25 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad teikia paaiškinimus dėl savo komentaro viešojoje erdvėje (Facebook paskyroje) 2021 m. gegužės 25 d.

36. Nutarties 35 punkto papunkčiuose išvardintos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas buvo visiškai informuotas apie gautą skundą (gavo jį), jam buvo nurodytos jam inkriminuojamos teisės normos (Kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 punktai), koks pareiškėjo elgesys vertinamas (komentarai socialiniame tinkle Facebook ir interneto svetainėje www.palangostiltas.lt). Taigi VTEK ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo informavimo apie tyrimą yra teisiškai nepagrįstos ir neteisingos. Tai, kad pareiškėjas buvo informuotas nusiunčiant jam gautą skundą ir protokolą, o ne atskirai surašytą dokumentą, pavadintą „Prašymas pasiaiškinti“, nėra esminis procedūrinis pažeidimas, sutrukdęs pareiškėjui žinoti, kas tiriama, dėl ko pasiaiškinti, ir ginti savo teises. Tą įrodo pareiškėjui siųsti dokumentai ir pareiškėjo pateikto pasiaiškinimo turinys.

37. Antra, VTEK ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Etikos komisijos sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, Kodekso nuostatos nesusietos su galimu pažeidimu.

38. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad VAĮ ginčo santykiams netaikytinas, nes juos reglamentuoja Kodeksas. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje etikos komisijų priimti sprendimai vertinami ir pagal VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2020 ir kt.).

39. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nurodo, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi Etikos komisijos sprendimo turinį, sutinka su VTEK ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Etikos komisijos sprendimas neatitinka viešojo administravimo subjekto sprendimui teisės aktuose keliamų reikalavimų:

40.1. Pažymėtina, kad informuojant pareiškėją ir prašant pasiaiškinti konkrečiai buvo nurodyti du Kodekso principai – padorumas ir pavyzdingumas, kiti principai buvo nurodyti apibendrintai, tačiau Etikos komisijos sprendime pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Kodekso 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo) punktuose įtvirtintus valstybės politiko elgesio principus. Taigi Kodekso 4 straipsnio 1 ir 2 punkto pažeidimai konstatuoti naujai įtraukus šias teisės normas Etikos komisijos sprendime, kas yra esminis procedūrinis pažeidimas;

40.2. Etikos komisijos sprendimo dalyje „Teisinis veikos vertinimas ir motyvai” iš esmės pacituotos tik teisės aktų nuostatos (Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, Kodekso 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktai), tačiau nėra konkrečiai ir aiškiai atskleidžiama, kaip pareiškėjo socialiniame tinkle „Facebook“ išsakytas Komentaras pažeidė padorumo, pavyzdingumo principus bei kodėl. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad Komentaras aiškus savaime ir nereikalaujantis paaiškinimų, nes konkretus Komentaro kvalifikavimas ir tokio kvalifikavimo motyvai yra esminė viešojo administravimo subjekto sprendimo motyvų dalis. Skundžiamame Etikos komisijos sprendime nėra pasisakyta, ar pareiškėjo Komentaras laikomas nuomone (kaip teigia pareiškėjas) ar teiginiu (kaip teigia atsakovas apeliaciniame skunde) ir atitinkamai nėra pateikiami tokio vertinimo motyvai. Nėra nurodyta, ar laikoma įžeidimu kaip buvo prašoma pripažinti TS-LKD skunde ir t.t. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo. Taigi VTEK ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu taip pat konstatavo esminį procedūrinį pažeidimą, o ne formalius neatitikimus kaip teigiama apeliaciniame skunde;

40.3. Etikos komisijos sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjo pateiktų paaiškinimų – akivaizdu, kad jie atmesti, tačiau joks motyvas nenurodytas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pasisakyti dėl visų aplinkybių (šiuo atveju pareiškėjo paaiškinimų) būtina ne tik tam, kad būtų aišku traukiamam atsakomybėn asmeniui, siekiant apsiginti, bet ir teismui, kad būtų galima patikrinti, ar tai buvo pagrįsta ir teisėta. Nagrinėjamu atveju tai taip pat nebuvo padaryta;

40.4. Skundžiamame Etikos komisijos sprendime nėra pateiktas aiškus ir išsamus vertinimas, kad taikoma poveikio priemonė yra būtina ir adekvati.

41. Pažymėtina, kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

42. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pabrėžia, kad Etikos komisijos sprendimas VTEK buvo panaikintas dėl esminių procedūrinių pažeidimų. Taigi atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas laiko pareiškėjo elgesį teisėtu atmetami kaip nepagrįsti ir nenurodyti pirmosios instancijos teismo sprendime. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad subjektas, nagrinėjantis skundą ir vertindamas, ar valstybės politiko elgesys atitiko Kodeksą, turi pareigą pagrįsti ir aiškiai motyvuoti savo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2020 ir kt.).

43. Apibendrinant, VTEK ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esminių procedūrinių pažeidimų buvimą ir panaikino Etikos komisijos sprendimą, nes jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliaciniame skunde nurodytais aspektais, nustatė, kad pranešant apie tyrimą esminių procedūrinių pažeidimų nenustatyta, todėl šie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keičiami, tačiau pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis paliekama nepakeista, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.