Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-04-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-6185-1070/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-07
Bylos Nr.
e2YT-6185-1070/2023
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00300-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Pareiškėjas
M. M.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6185-1070/2023Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00300-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 7 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja M. M. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos motina P. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po vyro A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą; kad pareiškėja po motinos P. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė šios palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiosios turtą.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos tėvai A. K. ir P. K. gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvo A. K. vardu įregistruotas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) Po tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą laikotarpį niekas iš jo įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos motina P. K. po sutuoktinio A. K. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą. Pareiškėjos motina P. K. rūpinosi sutuoktinio turtu, sutvarkė likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus. P. K. liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su vyru, rūpinosi namais, tvarkė juos. Pareiškėjo motinai P. K. asmenines nuosavybes teise priklausė žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos motinos P. K. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatyme nustatytą terminą niekas iš jos įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė pareiškėja, faktiškai pradėjusi valdyti motinos turtą. Pareiškėja po savo motinos mirties gyveno ir gyvena šios namuose, išlaikė ir išlaiko juos, mokėjo mokesčius, sutvarkė likusius motinos asmeninius daiktus, organizavo jos laidotuves, laidojo, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri kapus. Pareiškėja nesikreipė laiku į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, neturėdama teisinių žinių. Ji manė, kad motinos namai po jos mirties pereina jai savaime, nes ji juose nuolat ir nepertraukiamai gyvena, deklaravusi juose savo gyvenamąją vietą ir yra vienintelė dukra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo spręsti pareiškimą teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad P. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašo spręsti pareiškimą teismo nuožiūra. Nurodo, kad mirusiųjų A. K. ir P. K. turtas paveldėjimo teise pereitų valstybei tik tuo atveju, jeigu palikėjai neturėtų įpėdinių.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja M. M. yra A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir P. K., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. gruodžio 22 d. pažymos Nr. IG-77 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 8 namų ūkio Nr. 507 ir Nr. 511 (1991-1995 metų laikotarpio) gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos tėvo A. K. vardu. Testamento registro išrašo duomenimis, mirus A. K. (duomenys neskelbtini) jo galimi įpėdiniai nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl mirusiojo palikimo priėmimo. Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad A. K. priklausiusiame gyvenamajame name iš karto po jo mirties liko gyventi pareiškėjos motina P. K., kuri gyveno minėtame name su sutuoktiniu ir iki jo mirties. Pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad jos motina, likdama gyventi sutuoktinio vardu registruotame name, perėmė jo asmeninius daiktus ir dokumentus, rūpinosi šiais namais ir tvarkė juos.

Pareiškėjos motinos P. K. vardu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypus, unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos motinai P. K. (duomenys neskelbtini), jos galimi įpėdiniai nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl mirusiojo palikimo priėmimo. Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, patvirtintų byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad po P. K. mirties namu ir jai priklausiusiais žemės sklypais, esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš karto pradėjo rūpintis jos dukra M. M.. Pareiškėja prižiūrėjo turtą, likusį po motinos mirties, liko gyventi motinai priklausiusiame name, rūpinuosi juo, mokėjo mokesčius bei perėmė motinos asmeninius daiktus ((duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. gruodžio 22 d. pažyma Nr. IG-77, mokėjimų už elektros tiekimą kvitai).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2001 m. liepos 1 d. pradėjusiame galioti civiliniame kodekse, kuriame nurodyta, kad palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjos motina P. K., mirusi (duomenys neskelbtini), iš karto po savo vyro A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties liko gyventi šio vardu registruotame name, rūpinosi mirusiojo turtu ir prižiūrėjo šiam priklausiusį nekilnojamąjį turtą kaip savo, t. y. liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su vyru, rūpinosi vyro turtu, sutvarkė likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad P. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo vyro A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys).

Iš pareiškėjos paaiškinimų, patvirtintų rašytiniais įrodymais, taip pat nustatyta, kad mirus P. K. (duomenys neskelbtini) pareiškėja M. M. iš karto perėmė jos asmeninius daiktus, pradėjo mokėti mokesčius, skaičiuojamus turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), liko gyventi šiame name, kuriame prieš tai gyveno jos tėvai, t. y. elgėsi kaip šio turto savininkė, nuspręsdama dėl motinai priklausiusio turto tolimesnio valdymo ir disponavimo. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėja M. M. po savo motinos P. K. mirties priėmė mirusios motinos palikimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nustatant pareiškime nurodytus juridinę reikšmę turinčius faktus. Teismo nustatyti faktai turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po A. K. ir P. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po vyro A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė šios palikimą, faktiškai pradėdama valdyti motinos turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Svetlana Panina