Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovui advokatui Kaziui Rakauskui, atsakovui ir trečiojo asmens UAB „Entas“ atstovui J. L., atsakovo atstovui advokatui Robertui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Amitis“, UAB „Entas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. L. 10000 Lt (2896,20 Eur) skolos, kaip nepagrįstai gautą sumą už pavedimo neįvykdymą, bei 10000 Lt (2896,20 Eur) žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2013-06-26 įgaliojimu pavedė atsakovui atstovauti jam žemėtvarkos skyriuje atliekant ir rengiant ieškovui priklausančių žemės sklypų detaliuosius planus, taip pat buvo įgaliotas atstovauti ieškovui statybas prižiūrinčiose, statybos leidimus išduodančiose bei vykdančiose institucijose. Ieškovo teigimu, už nurodytus darbus buvo sutartas 34000 Lt atlygis, iš kurių 10000 Lt atsakovui sumokėta avansu. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovas suteiktą įgaliojimą atšaukė, jį išsiuntė ir atsakovui. Prašo priteisti iš atsakovo jam avansu sumokėtą sumą, nes jokių veiksmų pagal įgaliojimą jis neatliko. Be to, prašo priteisti iš atsakovo tokio paties dydžio žalą, kuri atsirado ieškovui dėl atsakovo neatliktų veiksmų bei palūkanas. Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas manys, kad jis yra praleistas.

Atsakovas J. L. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir pareikštiems reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad 2003-06-26 išduotą įgaliojimą ieškovas panaikino 2014-06-15 pranešimu, todėl visiems reikalavimams, taip pat ir reikalavimui dėl žalos atlyginimo ieškovas ieškinio senaties terminą praleido, o svarbių priežasčių, kad terminas turėtų būti atnaujintas, nenurodė.

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimą ir papildomai paaiškino, kad ieškovas su atsakovu susitarė dėl ieškovui priklausančių žemės sklypų detaliojo plano parengimo. Ieškovas atsakovui išdavė įgaliojimą atstovauti jam valstybinėse institucijose. Nurodė, kad visada visais klausimais bendravo ir viską derino su atsakovu, bet ne su UAB „Amitis“. Sutartį dėl rangos darbų, pasirašytą su UAB „Amitis“, taip pat pateikė atsakovas J. L.. Ieškovas avansą už darbų atlikimą sumokėjo J. L., atsakovas tai patvirtino savo parašu, tačiau, kur atsakovas šiuos pinigus dėjo, nežino. Mano, kad atsakovas turi juos ir grąžinti, nes darbai nepadaryti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimų netikslins, atsakovų byloje nekeis, nors teismas nutartimi buvo nustatęs terminą pašalinti pareiškimo trūkumus.

Atsakovas bei trečiojo asmens UAB „Entas“ atstovas J. L. bei atsakovo atstovas advokatas R. Ivanauskas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad rangos sutartis dėl projektavimo darbų buvo sudaryta su UAB „Amitis“. Minėta įmonė detalųjį planą parengti paskyrė architektui J. L.. J. L. savarankiškai sutarties sudaryti negalėjo, nes savo veiklos nebuvo įregistravęs įstatytmų nustatyta tvarka. Rangos sutartis buvo sudaryta 2002-11-21, pinigai avansu sumokėti 2003-02-28. Atsakovas nurodė, kad gauti pinigai buvo apskaityti UAB „Amitis“ buhalteriniuose dokumentuose. Vėliau J. L. įkūrė savo įmonę UAB „Entas“, kuri pagal subrangos sutartį su UAB „Amitis“ susitarė atlikti detaliojo plano rengimo darbus ieškovui. Nurodo, kad detaliojo plano rengimo darbai užtrunka, jų negalima prognozuoti, detalusis planas yra beveik parengtas, liko tik baigiamieji derinimo darbai. J. L. pradėjus derinti detalųjį planą institucijose, sužinojo, kad jam išduotas įgaliojimas panaikintas, o ieškovas jau yra parengęs kitą detalųjį planą. Mano, kad ieškovas pasielgė negarbingai, niekada nesakė, kad sutartį nutraukia, ji iki šiol nėra nutraukta, nors ne kartą buvo susitikę ir kalbėję. Mano, kad šiuo metu ieškovas yra likęs skolingas už atliktus darbus, nes darbų yra padaryta daugiau nei sumokėtas avansas. Be to, avansas buvo mokamas vėliau nei sudaryta rangos sutartis, nes architektas pirmiausia turėjo ieškovui parodyti atliktus brėžinius, t. y. padaryti dalį darbo. Prašo ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Taip pat nurodė, kad atliekant projektavimo darbus, yra susiklosčiusi tokia praktika, kad architektui išduodamas įgaliojimas atlikti derinimo darbus valstybinėse institucijose, kad pačiam užsakovui netektų visur dalyvauti.

Trečiojo asmens BUAB „Amitis“ bankroto administratorius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam perduoti įmonės dokumentai yra seni, nesurūšiuoti, apie ieškinyje nurodytus sutartinius santykius jis nieko pasakyti negali, įmonė lėšų neturi. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2013-06-26 įgaliojimu pavedė atsakovui atstovauti jam žemėtvarkos skyriuje atliekant ir rengiant ieškovui priklausančių žemės sklypų detaliuosius planus, taip pat buvo įgaliotas atstovauti ieškovui statybas prižiūrinčiose, statybos leidimus išduodančiose bei vykdančiose institucijose. 2014-06-15 pranešimu ieškovas šį įgaliojimą atšaukė, išsiųsdamas jį atsakovui J. L., notarų biurui, Registrų centrui, Statybos inspekcijai, Žemėtvarkos tarnybai ir kt. 2002-11-21 tarp ieškovo A. P. ir UAB „Amitis“ buvo sudaryta rangos sutartis parengti detalųjį planą. 2003-02-28 ieškovas sumokėjo 10000 Lt avansą iš 34000 Lt sutartų ir pinigus perdavė J. L..

Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalys susitarė ir jų tikslas buvo ieškovui priklausančių žemės sklypų detaliojo plano parengimas. Atsakovas neginčija, kad avansas už rangos darbus buvo perduotas jam, tačiau nurodo, kad šiuos pinigus perdavė į UAB „Amitis“ kasą. Šias atsakovo aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas buvęs BUAB „Amitis“ direktorius M. Z., kuris įmonės vardu su ieškovu A. P. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį.

Ieškovas savo reikalavimą kildina iš pavedimo sutarties. Ieškovo pareiga kreipiantis į teismą su ieškiniu yra nurodyti faktinį ieškinio pagrindą ir jį pagrįsti. Ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismo nesaisto, nes teismo pareiga yra kvalifikuoti teisinius santykius ir duoti ginčui teisinį įvertinimą.

Iš ieškovo ieškinyje bei teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo tikslas ir siekis buvo jam priklausančių žemės sklypų detaliojo plano parengimas. Tuo tikslu jis 2002-11-21 sudarė su UAB „Amitis“ rangos sutartį parengti detalųjį planą, projekto vadovu UAB „Amitis“ įsakymu buvo paskirtas architektas J. L.. Ieškovas patvirtino, kad 10000 Lt avansas J. L. buvo duotas už detaliojo plano parengimą, 34000 Lt suma buvo sutarta už viso projekto parengimą. Ieškovas neginčijo, kad įgaliojimas, išduotas atsakovui ir leidžiantis jam atsakovauti ieškovui valstybinėse institucijose, buvo susijęs su detaliojo plano rengimo darbais ir buvo reikalingas atsakovui atliekant projekto derinimo darbus. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovui sumokėta pinigų suma buvo ne už įgaliojime pavestus darbus, o už projekto parengimą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ginčo atveju susiklostė ne pavedimo, bet rangos teisiniai santykiai. Pavedimo sutartis, įforminta įgaliojimu, buvo tik vienas iš rangos sutarties įgyvendinimo etapų. Vien ta aplinkybė, kad pinigai buvo perduoti J. L., dar nepaneigia tarp ieškovo ir UAB „Amitis“ sudarytos rangos sutarties nuostatų bei ja prisiimtų šalių įsipareigojimų. Nors ieškovo atstovas posėdžio metu reiškė abejones dėl rangos sutarties nuostatų, sutarties sudarymo datos, tačiau sutarties neginčijo, ieškovas nepaneigė, kad rangos sutartis dėl projektavimo darbų buvo pasirašyta su UAB „Amitis“. Be to, ieškovas įmonei UAB „Amitis“ jokio reikalavimo pagal rangos sutartį nereiškė, todėl šioje byloje nėra pagrindo spręsti dėl sutarties tikrumo ar jos tinkamo įvykdymo.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės bei nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ginčo santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai. Šalys patvirtino, kad avansas sumokėtas pagal rangos sutartį sutartų darbų – detaliojo plano parengimui – užtikrinti. Ieškovas neginčijo su UAB „Amitis“ sudarytos rangos sutarties, abejones dėl jos tikrumo išreiškė tik baigiamųjų kalbų metu, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais.

Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas J. L. apskritai nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Rangos sutartis buvo sudaryta ne su J. L., o su UAB „Amitis“, vėliau dėl tų pačių darbų tarp UAB „Amitis“ ir UAB „Entas“ buvo sudaryta subrangos sutartis. 2016-01-13 teismo posėdžio metu, vėliau 2016-02-17 nutartimi ieškovui buvo išaiškinta jo teisė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ieškovas buvo atstovaujamas advokato, t. y. profesionalaus teisininko, tačiau pasirinko šia teise nepasinaudoti. 2016-03-17 teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad ieškinio reikalavimų netikslins, atsakovo byloje nekeis. Sistemiškai aiškinant CPK 111, 135 straipsnių nuostatas, atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė ir netinkamo atsakovo pakeitimas yra įmanomas tik ieškovo sutikimu, teismas savo iniciatyva to padaryti negali. Įvertinus išdėstytą, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Be kita ko, pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 str. 1 d.). Pavedimo sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė. Jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai įgaliotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla. Jeigu sutartis yra atlygintinė, tai įgaliotinio atlyginimo dydį nustato pavedimo sutartis ar įstatymas (CK 6.758 str. 1, 2 ir 3 d.).

Iš byloje pateikto 2003-06-26 įgaliojimo, kurio pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą, matyti, kad įgaliojimas išduotas vieno fizinio asmens kitam fiziniam asmeniui, įgaliojime nėra nurodyta, kad sutartis yra atlygintinė, nenurodytas atlyginimo dydis, ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie paneigtų prezumpciją (CK 6.758 str. 2 d.), jog tarp ieškovo ir atsakovo, kaip fizinių asmenų, sudaryta pavedimo sutartis, įforminta įgaliojimu, buvo neatlygintinė sutartis, todėl jos pagrindu reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas. Be kita ko, avansas sumokėtas anksčiau (2003-02-28) nei išduotas įgaliojimas (2003-06-26). Tai tik patvirtina aplinkybę, kad pinigai buvo sumokėti ne pagal įgaliojimą konkrečiai pavestiems darbams (atstovavimui institucijose), o pagal rangos sutartį detaliojo plano parengimo darbams atlikti, o įgaliojimo architektui išdavimas yra vienas iš detaliojo plano rengimo etapų. Nors ieškovas nurodė, kad neturi duomenų, kur atsakovas gautus pinigus panaudojo, tačiau atsakovo nurodytą aplinkybę, kad pinigai buvo perduoti į UAB „Amitis“ kasą patvirtino liudytoju apklaustas buvęs įmonės vadovas, ieškovas jokio reikalavimo BUAB „Amitis“.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovui reiškiant reikalavimą pavedimo sutarties pagrindu, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Tokiam reikalavimui reikšti yra taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įgaliojimas buvo išduotas 2003-06-26, o atšauktas 2004-06-15 pranešimu. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovas pateikia duomenis, jog net keletą kartų siuntė ieškovui pranešimus apie įgaliojimo atšaukimą, tačiau pats ieškovas nuo 2004-06-15 žinojo, kad įgaliojimą atšaukė, nuo tos dienos žinojo, kad jo teisė, jo manymu, yra pažeista, priešingu atveju, įgaliojimo nebūtų atšaukęs, todėl jau nuo 2004-06-15 turėjo reikalavimo teisę, bet ja nepasinaudojo, ieškinį atsakovui pareiškė tik 2014-07-21. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 str. 1 ir 2 d.). Ieškovas nepateikė duomenų, kad ieškinį atsakovo atžvilgiu būtų pareiškęs anksčiau ar kad atsakovas savo veiksmais per tą laiką pripažino prievolę, todėl konstatutotina, kad ieškovas ieškinio senaties terminą reikalavimams, kuriuos jis kildina iš pavedimo sutarties, praleido.

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atsakovui neatlikus savo prisiimtų įsipareigojimų. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad tokiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Teismui konstatavus, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo ieškovui sužinojus apie galimą jo teisių pažeidimą – 2004-06-15, tačiau net ir pačiam ieškovui manant, kad senaties termino pradžia – 2004-08-21, kai grįžo atsakovui neįteikti laiškai, akivaizdu, kad ieškovas praleido ir sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu ieškovas nenurodė kitos žalos atsiradymo datos, kuri būtų pagrindas kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į aukščiau nurodytus teisinius argumentus, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas, kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad savo pažeistų teisių ginti negalėjo dėl sveikatos problemų 2013-2014 m., tačiau nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kodėl savo teisių gynimu nepasirūpino dar iki 2013 m., todėl teismo nuomone, nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino ir ieškinys atmestinas taip pat ir šiuo pagrindu.

Atmetus ieškinį dėl pagrindinio reikalavimo, atmestinas reikalavimas ir dėl palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, atsakovo turtėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, kurį surašė UAB „Almontus“.

Teismas pažymi, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Almontus“ nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad už atsiliepimo pareingimą išlaidas patyrė advokatas. Dėl to atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė sumokėdamas UAB „Almontus“ už atsiliepimo parengimą, atlyginimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis), nes, remiantis CPK nuostatomis bei formuojama teismų praktika, tokios išlaidos nelaikytinos kitomis būtinosiomis išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). O atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir tai yra tik išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimą ir formuojamą praktiką, atsakovo prašymas priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą netenkintas.

2014-07-24 nutartimi ieškovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio pateikdamas ieškinį, likusi 300 Lt žyminio mokesčio suma buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Atmetus ieškovo ieškinį, iš jo priteistina 86,88 Eur (300 Lt) nesumokėto žyminio mokesčio valstybei.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2014-07-24 ir 2015-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo J. L. turto areštas. Teismui atmetus ieškinį, atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui J. L. iš ieškovo A. P. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. P. 86,88 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Panaikinti 2014-07-24 ir 2015-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis ieškovo A. P. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjus sprendimui, apie turto arešto panaikinimą informuoti Turto arešto aktų registrą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.