Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui J. L., tretieji asmenys BUAB „Entas“, BUAB „Amitis“, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. L. 10000 Lt (2896,20 Eur) skolos, kaip nepagrįstai gautą sumą už pavedimo neįvykdymą, bei 10000 Lt (2896,20 Eur) žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2013-06-26 įgaliojimu pavedė atsakovui atstovauti jam Žemėtvarkos skyriuje rengiant ieškovui priklausančių žemės sklypų detaliuosius planus, taip pat buvo įgaliotas atstovauti ieškovui statybas prižiūrinčiose, statybos leidimus išduodančiose bei vykdomosiose institucijose. Ieškovo teigimu, už nurodytus darbus buvo sutartas 34000 Lt (9847,08 Eur) atlygis, iš kurių 10000 Lt (2896,20 Eur) atsakovui sumokėta avansu. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovas suteiktą įgaliojimą atšaukė. Pranešimą apie įgaliojimo atšaukimą išsiuntė ir atsakovui. Prašo priteisti iš atsakovo jam avansu sumokėtą sumą, nes jokių veiksmų pagal įgaliojimą jis neatliko. Be to, prašo priteisti iš atsakovo tokio paties dydžio žalos, kuri atsirado ieškovui dėl atsakovo neatliktų veiksmų, atlyginimą bei palūkanas. Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas manys, kad jis yra praleistas. Atsakovas J. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir pareikštiems reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad 2003-06-26 išduotą įgaliojimą ieškovas panaikino 2014-06-15 pranešimu, todėl visiems reikalavimams, taip pat ir reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovas ieškinio senaties terminą praleido, o svarbių priežasčių, kad terminas turėtų būti atnaujintas, nenurodė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-06 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui J. L. iš ieškovo A. P. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo A. P. 86,88 Eur žyminio mokesčio valstybei. Panaikino 2014-07-24 ir 2015-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis ieškovo A. P. reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovo J. L. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas vertino, jog ieškovo tikslas ir siekis buvo jam priklausančių žemės sklypų detaliojo plano parengimas, todėl ieškovas 2002-11-21 sudarė su UAB „Amitis“ rangos sutartį parengti detalųjį planą, projekto vadovu UAB „Amitis“ įsakymu buvo paskirtas architektas J. L.. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad 10000 Lt avansas J. L. buvo duotas už detaliojo plano parengimą, 34000 Lt suma buvo sutarta už viso projekto parengimą. Ieškovas neginčijo, kad įgaliojimas, išduotas atsakovui ir leidžiantis jam atstovauti ieškovui valstybinėse institucijose, buvo susijęs su detaliojo plano rengimo darbais ir buvo reikalingas atsakovui atliekant projekto derinimo darbus. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą vertino, kad ginčo santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai.Teismas konstatavo, kad iš byloje pateikto 2003-06-26 įgaliojimo, kurio pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą, matyti, kad įgaliojimas išduotas vieno fizinio asmens kitam fiziniam asmeniui, įgaliojime nėra nurodyta, kad sutartis yra atlygintinė, nenurodytas atlyginimo dydis, ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie paneigtų prezumpciją (CK 6.758 str. 2 d.), jog tarp ieškovo ir atsakovo, kaip fizinių asmenų, sudaryta pavedimo sutartis, įforminta įgaliojimu, buvo neatlygintinė sutartis, todėl jos pagrindu reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas nusprendė, kad atsakovas J. L. apskritai nėra tinkamas atsakovas byloje. Rangos sutartis buvo sudaryta ne su J. L., o su UAB „Amitis“, vėliau dėl tų pačių darbų tarp UAB „Amitis“ ir UAB „Entas“ buvo sudaryta subrangos sutartis.Teismas nustatė, kad ieškovas neginčijo rangos sutarties, nepaneigė, kad rangos sutartis dėl projektavimo darbų buvo pasirašyta su UAB „Amitis“. Be to, ieškovas įmonei UAB „Amitis“ jokio reikalavimo pagal rangos sutartį nereiškė, todėl vertino, kad byloje nėra pagrindo spręsti dėl sutarties tikrumo ar jos tinkamo įvykdymo. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą, vertino, kad yra pagrindas taikyti bendrąją dešimties metų ieškinio senatį. Motyvavo tuo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įgaliojimas buvo išduotas 2003-06-26, o atšauktas 2004-06-15 pranešimu. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovas pateikia duomenis, jog net keletą kartų siuntė ieškovui pranešimus apie įgaliojimo atšaukimą, tačiau pats ieškovas nuo 2004-06-15 žinojo, kad įgaliojimą atšaukė, nuo tos dienos žinojo, kad jo teisė, jo manymu, yra pažeista, priešingu atveju įgaliojimo nebūtų atšaukęs, todėl jau nuo 2004-06-15 turėjo reikalavimo teisę, bet ja nepasinaudojo, ieškinį atsakovui pareiškė tik 2014-07-21. Teismas vertino, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad ieškinį atsakovui būtų pareiškęs anksčiau ar kad atsakovas savo veiksmais per tą laiką pripažino prievolę, todėl konstatavo, kad ieškovas ieškinio senaties terminą reikalavimams, kuriuos jis kildina iš pavedimo sutarties, pareikšti praleido.Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas vertino, jog šiam reikalavimui pareikšti ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo ieškovui sužinojus apie galimą jo teisių pažeidimą – 2004-06-15, o pačiam ieškovui manant, kad senaties termino pradžia – 2004-08-21, ieškinio senaties terminas vis vien laikytinas praleistu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-06 sprendimo dalį, paliekant galioti atsakovo reikalavimo dėl 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atmetimą, priteisti iš atsakovo J. L. 2896,20 Eur nepagrįstai gautus pinigus, 2869,20 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas, sumažinti atsakovui priteistą 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą sumą iki 178,62 Eur, atnaujinti ieškinio senaties terminą pažeistoms teisėms ginti.Teismas be pagrindo atsakovo J. L. nelaikė tinkamu atsakovu byloje, kadangi apie pinigų sumokėjimą trečiajam asmeniui UAB „Amitis“ duomenų nėra. Teismas be pagrindo laikė 2896,20 Eur (10000 Lt) sumokėjimą J. L. avansiniu mokėjimu už pagal rangos sutartį ruošiamą detalųjį planą UAB „Amitis“. Nurodo, jog 2896,20 Eur gavimą J. L. patvirtino 2003-02-28 rašytiniu įrodymu savo parašu. 2003-06-26 atsakovui buvo išduotas įgaliojimas su nurodytu darbo mastu ir teisėmis. Kadangi atsakovas jam apie atliekamus darbus jokios informacijos neteikė, 2016-06-16 atšaukė įgaliojimą. Nurodo, jog teismas neteisingai kvalifikavo, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Amitis“ buvo sudaryta rangos sutartis. Atsakovo pateikta sutartis yra be numerio, teksto ištaisymai, prierašai, braukymai, avanso sumos neatitiktis ginčo sumai sutartį daro neturinčią įrodomosios galios.Nesutinka su priteistų atsakovui bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodo, jog priteista 1000 Eur suma yra nepagrįstai didelė. Nurodo, jog advokato atlygiui skaičiuoti turėtų būti imamas praėjusio ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio vidurkis (714,50 Eur), kadangi atsakovo atstovas dalyvavo tik dviejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 2,5 valandos, todėl atsakovas turėtų teisę tik į 178,62 Eur išlaidų už atstovavimą atlyginimą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo rangos teisinius santykius. Ieškovo išduotame įgaliojime nurodyta, kad atsakovas turi teisę veikti ieškovo vardu institucijose, veikdamas su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojime buvo nurodytas 5 metų galiojimo terminas, tačiau ieškovas įgaliojimą atšaukė 2004-08-15, praėjus vieneriems metams po jo išdavimo. Nurodo, jog įgaliojimo atšaukimo pasekmes ieškovas nurodo neatitinkančias realybės, atsakovo nuomone, ieškovas įgaliojimą atšaukė radęs kitus rangovus, pasiūliusius mažesnę kainą. Ieškovas neįrodo, kokiu pagrindu pagal išduotą įgaliojimą reiškia reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, ką teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas dėl faktinio ieškinio pagrindo prieštaravimo juridiniam. Ieškovui kreipiantis į teismą buvo praleistas tiek bendrasis 10 metų, tiek sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Ieškovas nepagrindė 2896,20 Eur (10000 Lt) nuostolių reikalavimo dėl statybų brangimo ir sklypų kainų kritimo, kredito grąžinimo vėlavimo. Teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, atstovavimą teismo posėdžiuose ir šios išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių teisinių paslaugų užmokesčio dydžių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 str. 1 d.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl 2896,20 Eur skolos, kaip nepagrįstai gautos sumos už pavedimo neįvykdymą, bei 2896,20 Eur žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog J. L. nėra tinkamas atsakovas byloje. Nurodo, jog 2896,20 Eur (10000 Lt) gavimą J. L. patvirtina 2003-02-28 rašytiniu įrodymu savo parašu. Nesutinka, kad teismas sprendime šį mokėjimą laikė avansiniu mokėjimu už pagal rangos sutartį ruošiamą detalųjį planą UAB „Amitis“. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2013-06-26 įgaliojimu pavedė atsakovui atstovauti jam Žemėtvarkos skyriuje rengiant ieškovui priklausančių žemės sklypų detaliuosius planus, taip pat buvo įgaliotas atstovauti ieškovui statybas prižiūrinčiose, statybos leidimus išduodančiose bei vykdomosiose institucijose. 2014-06-15 pranešimu ieškovas šį įgaliojimą atšaukė, išsiųsdamas jį atsakovui J. L., notarų biurui, Registrų centrui, Statybos inspekcijai, Žemėtvarkos tarnybai ir kt. 2002-11-21 tarp ieškovo A. P. ir UAB „Amitis“ buvo sudaryta rangos sutartis parengti detalųjį planą (b. t. 1, b. l. 136, 137). 2003-02-28 ieškovas sumokėjo 10000 Lt avansą iš sutartų 34000 Lt ir pinigus perdavė J. L.. 2003-11-22 UAB „Amitis“ įsakymu paskyrė Klaipėdos rajono detaliojo plano parengimo projekto vadovu architektą J. L. (b. t. 1, b. l. 120). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys susitarė ir jų tikslas buvo ieškovui priklausančių žemės sklypų detaliojo plano parengimas. Ginčo dėl to byloje nebuvo. Pažymėtina, jog šios aplinkybės ieškovas neginčija ir apeliaciniame skunde. Apeliantas nurodo, jog 2896,20 Eur gavimą J. L. patvirtino savo parašu. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Jis pripažino, kad pinigus gavo ir juos perdavė į UAB „Amitis“ kasą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: 2002-11-21 rangos sutarties, 2003-11-22 UAB „Amitis“ įsakymo skirti J. L. atsakingu už projekto parengimą, UAB „Amitis“ direktoriaus M. Z. liudijimo, kad pinigai buvo perduoti į bendrovės kasą, taip pat kad su ieškovu buvo sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis, nustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Amitis“ buvo sudaręs rangos sutartį, šios sutarties pagrindu darbus 2003-11-22 įsakymu buvo pavesta vykdyti J. L. (b. t. 1, b. l. 120). Tam, kad jis galėtų tinkamai atlikti jam pavestus darbus, 2003-06-26 jam buvo išduotas įgaliojimas atstovauti ieškovui Žemėtvarkos skyriuje atliekant ir rengiant ieškovui priklausančių žemės sklypų detaliuosius planus, taip pat buvo įgaliotas atstovauti ieškovui statybas prižiūrinčiose, statybos leidimus išduodančiose bei vykdomosiose institucijose. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių pagrįstų motyvų, kodėl J. L. yra tinkamas atsakovas. Nurodomas motyvas, kad nėra prasmės reikšti reikalavimus bendrovei UAB „Amitis“ nesant jokių finansinių dokumentų, tik pagal neatsakingą ir neteisingą atsakovo teigimą, nėra pakankamo pagrindo atsakovą J. L. laikyti tinkamu atsakovu byloje. Pažymėtina, jog pareigą atsakyti už prisiimtus įsipareigojimus lemia ne galimybė išsiieškoti skolą, o susiklostę teisiniai santykiai ir jų šalys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog tarp ieškovo ir UAB „Amitis“ buvo sudaryta rangos sutartis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pavedimo sutartis, įforminta įgaliojimu, buvo tik vienas iš rangos sutarties įgyvendinimo etapų. Pažymėtina, jog 2004-06-15 pranešime „Dėl įgaliojimo panaikinimo“ ieškovas nurodo, jog J. L. buvo suteiktas įgaliojimas dėl detaliųjų planų parengimo Klaipėdos rajone, Triušelių kaime, o iš bylos medžiagos nustatyta, kad dėl detaliųjų planų parengimo buvo tartasi būtent su UAB „Amitis“. Vien ta aplinkybė, kad pinigai buvo perduoti J. L., nepaneigia kitų teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodančių tarp ieškovo ir UAB „Amitis“ sudarytos rangos sutarties faktą ir ja prisiimtus šalių įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvada, jog J. L. nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.Apeliantas nurodo, kad 2002-11-21 atsakovo pateikta sutartis yra be numerio, jos teksto ištaisymai, prierašai, braukymai be jų aptarimo ir patvirtinimo, avanso sumos neatitiktis ginčo sumai šią tariamą sutartį daro neturinčią įrodomosios galios. Iš byloje pateiktos sutarties nustatyta, kad ji yra pasirašyta abiejų šalių, t. y. ieškovo ir UAB „Amitis“, sutarties numerio nebuvimas nėra pakankamas motyvas sutarties nelaikyti tinkamu įrodymu. Iš 2003-11-22 įsakymo „Dėl projekto vadovo skyrimo“ nustatyta, kad UAB „Amitis“ J. L. taip pat pavedė atstovauti įmonei UAB „Amitis“ vykdant derybas su užsakovu dėl projekto apimčių nustatymo ir projekto kainos koregavimo (padidinimo ar sumažinimo), todėl sumų neatitikimas nėra pakankamas pagrindas rangos sutarties nelaikyti įrodymu šioje byloje. Be to, pažymėtina, jog ieškovas prašydamas sutarties nelaikyti tinkamu įrodymu, neginčija jos sudarymo fakto ir neprašo pripažinti jos negaliojančia. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas UAB „Amitis“ jokio reikalavimo pagal rangos sutartį nereiškė, todėl šioje byloje nėra pagrindo spręsti dėl sutarties tikrumo ar jos tinkamo vykdymo. Taip pat nurodo, kad sutarties kopija nepatvirtinta CPK 114 str. nustatyta tvarka. Su šiuo ieškovo nurodytu motyvu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog byloje yra teisėjo patvirtinta kopija, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ši kopija atitinka CPK 114 str. reikalavimus (b. t. 1, b. l. 136, 137).Apeliantas skunde nurodo, jog antroji 2003-11-21 sutartis nebuvo jo pasirašyta ir buvo paruošta galbūt techninėmis priemonėmis. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog byloje atsakovas pateikė sutartį, kuri yra datuota 2003-11-21 (b. t. 1, b. l. 95). Ieškovas 2015-08-19 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog rangos sutartis su UAB „Amitis“ buvo pasirašyta ne 2003-11-21, o 2002-11-21 ir vėliau byloje yra pateikta 2002-11-21 sutartis (b. t. 1, b. l. 105, 95, 136, 137), kuri savo esme yra analogiška atsakovo pateiktai 2003-11-21 sutarčiai. Šiais savo teiginiais ieškovas pripažino faktą, jog tarp jo ir UAB „Amitis“ 2002-11-21 buvo pasirašyta rangos sutartis dėl detaliojo plano parengimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas su UAB „Amitis“ 2002-11-21 sudarė rangos sutartį. Pažymėtina, jog šios aplinkybės ieškovas apeliaciniame skunde neginčija, todėl ieškovo motyvai dėl 2003-11-21 sutarties nepasirašymo ir paruošimo techninėmis priemonėmis nėra esminiai sprendžiant dėl teismo sprendimo pagrįstumo, nes teismas šia sutartimi priimdamas sprendimą nesivadovavo. Apeliantas taip pat įrodinėja, kad į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino. Nurodo, jog ieškinį teismui pateikė 2014-07-21. Pinigai atsakovui buvo sumokėti 2003-02-28, įgaliojimas panaikintas 2014-06-15, pranešimas apie tai atsakovui išsiųstas registruotu laišku, kuris grįžo 2004-08-21, ir tik tada jis visiškai įsitikino, jog atsakovas be teismo nepagrįstai gautų pinigų negrąžins. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas) per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 str. 1 d. numato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Reikalavimui pavedimo sutarties pagrindu reikšti yra taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2004-06-15, kada atšaukė įgaliojimą. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog keletą kartų atsakovui siuntė pranešimus registruotu laišku, nepaneigia fakto, jog įgaliojimas buvo atšauktas 2014-06-15, nes, ieškovo manymu, atsakovas pavedimo nevykdė, taigi pažeidė jo teises. Pažymėtina, jog šalies bandymas susitarti be teismo nėra aplinkybė, stabdanti ieškinio senaties termino eigą ar nukelianti jo pradžios momentą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šis apelianto motyvas yra nepagrįstas.Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad ieškinys paduotas praleidus senaties terminą, prašo jį atnaujinti. Nurodo, jog 2013-2014 metais patyrę daug chirurginių operacijų dėl akių susirgimo, taip pat nesikreipimą į teismą sąlygojo atsakovo elgesys – slapstymasis nuo galimo bylos iškėlimo. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1. 131 straipsnio 1, 2 dalys,). Taigi pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį. Iš bylos medžiagoje pateiktos 2014-06-26 pažymos matyti, kad ieškovui buvo operuota du kartus akis dėl ūmios glaukomos (b. t. 1, b. l. 22), iš pateiktos epikrizės iš ligos istorijos nustatyta, kad jis gydytas nuo 2013-08-12 iki 2013-08-22 Kardiologijos skyriuje (b. t. 1, b. l. 23). Pažymėtina, kad šie rašytiniai įrodymai neįrodo, kad ieškovo sveikatos būklė nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos neleido jam ginti savo teisių įstatymo nustatyta tvarka, tai yra kreipiantis į teismą, taip pat susirasti atstovą, kuris padėtų jam įgyvendinti šias savo teises. Ieškovas nurodo, jog 2013–2014 metais jo sveikata labai pablogėjo, tačiau būtent 2014-07-21 jis kreipėsi į teismą su ieškiniu. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovas pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad siekė įteikti atsakovui raštus 2014 metais iki įgaliojimo nutraukimo, taip pat siekė atsakovą informuoti apie įgaliojimo nutraukimą (b. t. 1, b. l. 14, 16–21). Duomenų, kad po 2004-08-21, kada grįžo duomenys apie pranešimo neįteikimą, atsakovas būtų ieškojęs atsakovo ir tai jam sutrukdė kreiptis į teismą, byloje taip pat nėra pateikta. Sprendžiant klausimą dėl senaties termino atnaujinimo taip pat vertinama, kad ieškovas prašo atnaujinti bendrąjį dešimties metų senaties terminą, o toks terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kodėl savo teisių gynimu nepasirūpino dar iki 2013 m., todėl apelianto prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą tenkinti nėra pagrindo.Taip pat nesutinka su atsakovui priteista 1000 Eur bylinėjimosi suma už advokato darbą. Prašo ją mažinti iki 178,62 Eur dydžio. Nurodo, kad advokatas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 2,5 valandos, todėl pagal Rekomendacijas atsakovas turėtų teisę tik į 178,62 Eur išlaidų už atstovavimą atlyginimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovui byloje atstovauti advokatas pradėjo nuo 2015-08-10. Byloje yra pateiktas atsakovo atstovo advokato R. I. pareiškimas (b. l. 119), advokatas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose: 2016-02-09 teismo posėdis truko 38 min., 2016-03-17 posėdis truko 77 min. Iš kvito matyti, kad 1000 Eur suma sumokėta už atstovavimą, dokumento surašymą ir patarimą (b. t. 1, b. l. 147). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog su advokatu buvo sutarta, kad ši suma taip pat apims ir galimo apeliacinio skundo ar atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą nepateikė duomenų apie jo turėtas išlaidas advokatui, susijusias su atsiliepimo surašymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, jog advokato paslaugos apima ne tik atstovavimą teismo posėdyje, bet ir dokumento surašymą, patarimą bei konsultacijas, ieškovo prašymas mažinti advokato išlaidas netenkintinas.Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo klausimas nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-06 sprendimą palikti nepakeistą.