- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- TA-470-662/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02132-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. V. 2019 m. birželio 11 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių Tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo reorganizuotas į Vilniaus pataisos namus, toliau – ir Vilniaus PN), neturtinei žalai atlyginti – 15 000 Eur už kalinimą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo pažeidžiamos galiojančios teisės aktų nuostatos – nesilaikoma nustatytų minimalaus ploto reikalavimų vienam asmeniui (baldai užėmė daug vietos, trukdė judėti), naudojantis sanitariniu mazgu jam nebuvo užtikrintas privatumas, tualetas buvo tupiamas, kameroje prasta ventiliacija ir apšvietimas, galimybė pasinaudoti dušu buvo suteikta tik kartą per savaitę, kameros neremontuotos, jose buvo pilna tarakonų, vorų, blakių ir pelių, kameros sienos padengtos juodos spalvos pelėsiu, nuo kurio sklido nemalonus kvapas, kamerose luposi sienų dažai, kurie byrėjo ant stalo, tiekiamas maistas buvo neskanus ir neatitiko nustatytų reikalavimų, nebuvo sudarytos sąlygos naudotis skalbyklos paslaugomis. Dėl šių Lukiškių TI-K veiksmų jis teigė patyręs, stresą, dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų, jautėsi pažemintas, išseko ir buvo nualintas organizmas, t. y. jis patyrė žalą. Pareiškėjo teigimu, kalinimas tokiomis sąlygomis prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatoms. Jis dėl sveikatos negalavimų kreipėsi į gydytojus.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovo atstovas nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas, griežtai vadovaujantis minėtų įstatymų reikalavimais. Pareiškėjui tenkantis plotas kamerose atitiko įstatymu nustatytus reikalavimus – 3,6 kv. m. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų vykdymą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės) neįtvirtinta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.
3.2. Lukiškių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis TI taisyklėmis. Pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo – (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m), sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Visose kamerose yra išduoti valymo reikmenys.
3.3. Galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę atitinka nustatytus reikalavimus, o siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvarų bendras aukštis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m.
3.4. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ar suimtiesiems, jie yra patvirtinami Kalėjimų departamento, o pagamintas maistas tikrinamas Sveikatos priežiūros tarnybos specialisto juslinio patikrinimo būdu. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos.
3.5. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
4. Vilniaus PN pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas su skundais į įstaigos administraciją nebuvo kreipęsis. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Aktualūs ginčo laikotarpiui valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018 m. sausio 1 d.). Valgiaraščius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriose yra laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas šiltas. Maisto dalintojams (nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus) išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta. Visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo pastoviai rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visada švarios, išplautos.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą.
7. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas visiškai atitiko Konvencijos reikalavimus. Taigi byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
8. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo sanitariniame mazge pažeidimo, teismas nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele. Teismas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 109, Nr. 119, Nr. 122, Nr. 130, Nr. 133, Nr. 136, Nr. 196, kuriose sanitarinių mazgų patalpos nėra atskirtos kabinomis su durimis. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas minėtose kamerose tam tikrais laikotarpiais buvo kalinamas vienas, o šių kamerų sanitariniai mazgai, siekiant uždengti matomumą nuo apžiūros posto bei iš kameros vidaus, buvo įrengti panaudojant užuolaidas. Aplinkybių, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas užuolaida, skunde neneigia ir pareiškėjas ir tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniais mazgais, objektyviai galėjo būti pažeista tuomet, kai jis kamerose Nr. 109, Nr. 122, Nr. 130, Nr. 133, Nr. 136, Nr. 196 buvo laikomas ne vienas, nes gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Pareiškėjui privatumas buvo neužtikrintas 98 paras.
9. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Inventoriaus normos) 7.6 punktu, sanitariniame mazge klozetas gali būti ir tupiamas. Tai expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta teisės akto tekste, todėl teismas tokį sanitarinio mazgo įrengimą laiko atitinkančiu Inventoriaus normos reikalavimus.
10. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kitų kalinimo sąlygų (Lukiškių TI-K kameroje nebuvo ventiliacijos, kameros buvo vėdinamos tik per langą, prastas apšvietimas, kameros neremontuotos, sienos padengtos juodos spalvos pelėsiu, nuo kurio sklido nemalonus kvapas, luposi sienų dažai, kurie byrėjo ant stalo, kamerose buvo pilna vorų, blakių, pelių ir tarakonų), teismas aptarė HN 134:2015 14, 17 punktų nuostatas ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus.
10.1. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentus dėl vėdinimo paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktas Vilniaus pataisos namų pranešimas „Dėl A. V. skundo“ (toliau – ir Vilniaus PN Pranešimas), kuriame nurodyta, kad kamerų langai lengvai atidaromi ir yra pritaikyti vėdinti. Dalis į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų nesutampa su pareiškėjo buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K, tačiau teismo vertinimu, šiam pareiškėjo įvardintam pažeidimui (langai neatsidaro dėl grotų) nustatyti atlikta analize vadovautis galima. Tokios išvados teismas priėjo, nes Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vertino Lukiškių TI-K langų būklę ir pareiškėjo minėto pažeidimo nebuvo nustatęs. Pavyzdžiui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-187 nurodyta, kad kameroje Nr. 109 yra sudaryta galimybė išvėdinti patalpą per langą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentus, kad kamerose tvyrojo drėgmė ir nemalonus kvapas ir buvo prasta ventiliacija, teismas atmetė.
10.2. Į bylą pateiktas Vilniaus PN Pranešimas patvirtina, kad HN 134:2015 14 punktas dėl gyvenamųjų patalpų dirbtinės apšvietos nebuvo pažeistas. Teismas pareiškėjo argumentus, jog naktinis apšvietimas buvo netinkamas ir lemputė neturėjo gobtuvo, atmetė. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių detalesnių paaiškinimų ir įrodymų, jog su tokiu nusiskundimu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, o ši tokį pareiškėjo kreipimąsi ignoravo. Vilniaus PN nurodė, kad su prašymais ar skundais pareiškėjas į kalėjimo administraciją nesikreipė. Atsakovės atstovas Pranešime „akcentavo, jog elektros įrenginiai ir instaliacija yra tvarkinga ir nekelia pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Į bylą pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. vasario 6 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-187 nurodyta, kad kameroje Nr. 109 bendra dirbtinė apšvieta buvo 211 lx. Tai atitiko teisės aktų reikalavimus.
10.3. Vilniaus PN Pranešime taip pat nurodyta, kad Lukiškių TI-K nuolat yra naikinami parazitai, kad įstaiga yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Aplinkybių, kad buvo vykdomi minėti darbai neneigė ir pareiškėjas.
10.4. Vilniaus PN Pranešime akcentavo, kad smulkūs gyvenamųjų kamerų remonto darbai atliekami nedelsiant. Kiti remonto darbai atliekami atsižvelgiant į iš anksto pagal sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Teismui yra pateiktas gyvenamųjų kamerų sąrašas, kuris patvirtina, kad atsakovas remonto darbus atlieka, tačiau, kaip atsakovas pažymėjo, būtent suimtieji ir nuteistieji piktybiškai gadina ir laužo valstybinį turtą. Vilniaus PN Pranešime nurodyta, kad kameros Nr. 109 remonto darbai atlikti 2008 ir 2018 m., kameros Nr. 119 – 2012 m., kameros Nr. 122 – 2008 m., kameros Nr. 130 – 2011 m., kameros Nr. 133 – 2011 m., kameros Nr. 136 – 2011 m., kameros Nr. 196 – 2005 m. ir 2015 m. Teismo vertinimu, šie atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai sudaro pagrindą pareiškėjo argumentus dėl kamerų remonto atmesti kaip nepagrįstus.
11. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad naudotis dušu tik kartą per savaitę jam nepakako, teismas nurodė, kad HN 134:2015 44 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pareiškėjas neneigia, jog atsakovo atstovas tokią galimybę suteikė. Pareiškėjas teismui nepaaiškino, kokius nepatogumus patyrė (tam tikra odos liga ir kt.), o Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas su prašymais ar skundais į administraciją nesikreipė, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl naudojimosi dušu dažniau nei kartą per savaitę atmetė kaip nepagrįstus.
12. Dėl pareiškėjo argumentų, kad nebuvo sudaryta galimybė naudotis skalbyklos paslaugomis teismas vertino Vilniaus PN Pranešime pateiktus duomenis, kad priešingai nei teigia pareiškėjas ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtieji ir nuteistieji gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentus, kad nėra sudaryta galimybė pasinaudoti skalbyklos paslaugomis, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
13. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl Lukiškių TI-K tiekiamo maisto kokybės, teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas. Tuo tarpu pareiškėjas prieštaraudamas šiuo aspektu tik nurodė, kad maitinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes yra neskanus ir nėra kaloringas. Argumentus dėl neskanaus maisto teismas vertino kaip subjektyvius, abstrakčius ir neįrodytus.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, tačiau nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio nuostatas bei į aukščiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, pažeidimų mastą bei intensyvumą, į pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį – 100 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas bylą nagrinėjo atmestinai, rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kurie nepatvirtinti jokiais įrodymais, teismas neatsižvelgė į skunde minimus nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, teismų praktiką. Pareiškėjo manymu, teismo priteista suma yra per maža ir neatitinka tiek nacionalinės, tiek Europos Sąjungos teisminės praktikos.
Atsiliepimas
16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija iš esmės abstrakčiais argumentais, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis. Būtina įrodyti, kad tam tikri apelianto skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų Vilniaus PN (buvo Lukiškių TI-K) nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d., atlyginimo.
18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, konstatavo, kad privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas 98 paras, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų kalinimo sąlygų teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priteistu neturtinės žalos dydžiu.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
20. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad teismas bylą nagrinėjo atmestinai, rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kurie nepatvirtinti jokiais įrodymais, neatsižvelgė į skunde minimus nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, teismų praktiką, tačiau nenurodo, su kokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, kokios bylai reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos ar įvertintos netinkamai, išskyrus tai, kad teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, kuri, pareiškėjo nuomone, yra per maža ir neatitinka tiek nacionalinės, tiek Europos Sąjungos teisminės praktikos.
22. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
23. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų (dėl ploto kamerose trūkumo, privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo, sanitarinio mazgo įrengimo, netinkamų higienos sąlygų – netinkamo apšvietimo ir ventiliacijos, kamerų būklės, graužikų ir kitų kenkėjų, galimybės pasinaudoti dušu ir skalbyklos paslaugomis, tinkamo maisto neužtikrinimo), juos išanalizavo detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo byloje nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo gyvenimo sąlygų Vilniaus PN vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
24. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka.
25. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priteistinus neturtinės žalos dydžius analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1898-520/2019, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2309-629/2020, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4603-968/2020, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-280-1062/2021, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-41-552/2021 ir kt.), konstatuotina, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas (100 Eur) nėra adekvatus atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams (privatumo neužtikrinimas 98 paras) ir pareiškėjo patirtai žalai.
26. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Nustatant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.
27. Pareiškėjas prašo priteisti jam 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
28. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteistą pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti – pareiškėjui A. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.