- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- A-4603-968/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01790-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Pareiškėjas
- S. R.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. rugpjūčio gyveno dviese Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 6,43 kv. m – 8,1 kv. m ploto gyvenamosiose kamerose, todėl buvo pažeista jo teisė į minimalią kameros gyvenamojo ploto normą, turinčią tekti vienam asmeniui. Dėl netinkamų buitinių sąlygų tarp suimtųjų nuolat kildavo konfliktų, kurie kartais peraugdavo į fizinės jėgos panaudojimą. Tokios kalinimo sąlygos yra nepriimtinos ir nežmoniškos. Be to, gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai atskirti ne aukštesne nei 1,35 m sienele, kuri nesulaiko nemalonaus kvapo, neatitinka higienos normų reikalavimų (neįrengta kabina), neužtikrina tualetu nesinaudojančio asmens privatumo. Be to, stalas stovi 1,5 m atstumu nuo sanitarinio mazgo, todėl, kai vienas asmuo valgo, o kitas nori pasinaudoti tualetu, kyla konfliktų. Pareiškėjas teigė, kad kameroje esantys langai nešvarūs, o pats išvalyti langų negalėjo dėl langus dengiančių metalinių grotų, kamerose veisiasi tarakonai. Pareiškėjas kiekvieną dieną sportuoja, todėl jam neužteko patiekiamo maisto, be to, maistas neskanus. Dėl to pareiškėjas jautė diskomfortą, patyrė gilių dvasinių bei psichologinių išgyvenimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą, turintį tekti vienam asmeniui, nebuvo pažeista. Už kamerų valymą yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama (pagal sutartį buvo atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai). Lukiškių TI-K kamerų ir sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojusių teisės aktų reikalavimus. Dalyje gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose gyvenamosiose kamerose sanitarinio mazgo įrenginiai nuo gyvenamosios kameros dalies atskirti 1,5 m aukščio pertvara su užuolaida. Gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos netrukdo atidaryti langą ir išvėdinti kamerą, o esant būtinybei ir išvalyti lango stiklus bei jo rėmą. Nuteistieji ir suimtieji maitinami pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintas normas. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 550 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., atlyginimo priteisimo. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. rugpjūčio 4 d., todėl ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus dėl per mažo kamerų ploto, nešvarių langų, besiveisusių tarakonų, per mažų maisto porcijų ir neskanaus maisto.
7. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jo privatumo neužtikrinusio sanitarinio mazgo įrengimo, nurodė, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos dalies. Tačiau teismas, atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką, taip pat įvertinęs, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, išskyrus kamerą Nr. 257, o atsakovo atstovo atsiliepime pateikta informacija apie užuolaidų įrengimą Lukiškių TI-K sanitariniuose mazguose vienareikšmiškai nepatvirtina, kad jos buvo įrengtos kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas būtent jo laikymo metu, padarė išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu buvo pažeistas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ir nuo 2018 m. liepos 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. (iš viso 294 paras), todėl yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai patiriamas esant nustatytoms tokio pobūdžio aplinkybėms; pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją su skundais nesikreipė; byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis negu kiti asmenys; byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo medicininiai duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į gydytoją dėl dirglumo, baimės, nemigos, jam buvo skirtas medikamentinis gydymas. Teismas įvertino, kad šių pasekmių atsiradimui galėjo turėti įtakos šioje byloje nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai.
9. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, Lukiškių TI-K padarytų pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pažeidžiant pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais 294 paras, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti proporcinga ir protinga suma yra 550 Eur. Teismas, nustatydamas žalos dydį, įvertino, kad dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas (15 parų); byloje kitų pažeidimų nenustatyta; nenustatyta, jog būtent dėl šių pažeidimų pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymais ar skundais į pataisos įstaigos administraciją; pareiškėjo medicininiuose dokumentuose esančiuose įrašuose galima įžvelgti, jog konstatuotas pažeidimas turėjo įtakos jo sveikatos būklei; nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 3 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 550 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III.
10. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros ir jose esantys sanitariniai mazgai buvo įrengti atsižvelgiant į tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl nebuvo padarytų jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Taip pat pareiškėjas neįrodė jo patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 550 Eur neturtinei žalai atlyginti nustatęs, jog ginčo laikotarpiu 294 paras pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis Lukiškių TI-K kamerose įrengtais sanitariniais mazgais buvo pažeista, teismas kitų pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatė. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde pažymi, kad kameros ir jose esantys sanitariniai mazgai buvo įrengti atsižvelgiant į tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl nebuvo padarytų jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo; taip pat pareiškėjas neįrodė jo patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio.
13. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
14. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytu pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimu, iš atsakovo atstovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą (b. l. 9–17) nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K dalį ginčo laikotarpio, t. y. nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. liepos 27 d., buvo laikomas kameroje Nr. 257, kurioje sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu Lukiškių TI-K kamerose nebuvo pažeista. Kitu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. liepos 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., iš viso 296 paras (iš jų 15 parų vienas, o kitą 281 parą su dar vienu asmeniu, t. y. dviese), pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies atskiras sienele su užuolaida. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo laikotarpį.
15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p.; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p.; 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3408-261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybę, jog atsakovo atstovas iš esmės neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu; atitinkamai buvo konstatuoti ir atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai ar neveikimas.
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis (296 paras pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas, tik 15 parų pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, kai privatumo pažeidimo mastas buvo mažesnis) ar mažareikšmis, o sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytą pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (296 paras neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu; tik 15 parų jis kameroje buvo laikomas vienas, kai privatumo pažeidimo mastas buvo mažesnis; sanitarinio mazgo zonose buvo įrengtos užuolaidos), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipdama dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ar pirmosios instancijos teismo priteista 550 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.