Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aurelijai Uldinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui D. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo, institucijos, duodančios išvadą byloje, argumentai

4. Atsakovui D. Š. adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti įteikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 123, 160 – 161, 171 – 172).

5. Išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad ieškovė R. M. su sūnumi M. Š. gyvena nuosavybės teise priklausančiame penkių kambarių ir virtuvės name su visais patogumais, dujiniu šildymu. Nepilnamečiui name skirtas atskiras kambarys, kuriame yra spinta, lova, dvi komodos, kambaryje gausu žaislų. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnamečiui. R. M. niekur nedirba, registruota užimtumo tarnyboje. Šeimos pajamas sudaro ieškovės gaunamos pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos užsienio valstybėje, pajamos iš atsitiktinių darbų bei 50,00 Eur išmoka vaikui. Ieškovės teigimu, bendros šeimos mėnesio pajamos yra apie 850,00 Eur. Nepilnametis M. Š. yra sveikas, registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas gydytoją T. M.. Berniukas lanko (duomenys neskelbtini) darželį „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio su R. M. metu išsiaiškinta, jog ji su atsakovu gyvena skyrium nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovės teigimu, šalims gyvenant skyrium, atsakovas neteikė sūnui materialinio išlaikymo, su sūnumi informacinių technologijų pagalba bendravo retai, aplankydavo du kartus per metus. Sūnus tėvą pažįsta, nori su juo bendrauti, tačiau atsakovas gyvena užsienyje, ko pasėkoje, sūnų aplanko labai retai. Berniukas nori gyventi su motina, todėl Skyrius palaiko ieškovės reikalavimą ir daro išvadą, kad M. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. M. atitinka nepilnamečio interesus. Skyrius padarė išvadą, kad prašoma priteisti išlaikymo suma po 200,00 Eur mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistomis lėšomis uzufrukto teise paskiriant naudotis motiną R. M. neprieštarauja nepilnamečio M. Š. interesams. Atsakovas neteikė sūnui materialinio išlaikymo, Skyriuje nėra duomenų, jog tėvas būtų materialiai prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo, todėl palaikomas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir daroma išvada, jog 2 400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimas iš atsakovo D. Š. atitinka nepilnamečio M. Š. interesus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į berniuko amžių bei jo norą bendrauti su tėvu. į tai, jog Skyriuje nėra duomenų leidžiančių daryti išvadą, jog minimalios bendravimo tvarkos nustatymas neprieštarautų nepilnamečio interesus, Skyrius nepalaiko ieškovės R. M. reikalavimo dėl prašomos bendravimo tvarkos nustatymo ir daro išvadą, kad maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas neprieštarautų M. Š. interesams (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 32 – 33, 141 – 142).

6. Institucijos, duodančios išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadoje išdėstytus argumentus (2020 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00:11:42 – 00:11:56).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

7. Nepilnametis M. Š. gimė (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jo motina R. M., tėvas – D. Š. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 5). R. M. šeimos sudėtį sudaro sūnus M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 6). R. M. su sūnumi M. Š. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 7). R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 14 – 6).

8. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus M. Š. gyvenamąją vietą su ja. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

9. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, bylos duomenimis jis yra išvykęs į užsienį. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų vaiką, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neprieštaravo reikalavimui šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnamečiam vaikui. Išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškovė su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., atsakovas dirba užsienyje, su vaiku retkarčiais bendrauja internetu, neprisideda prie sūnaus auklėjimo, dėl to gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. M. atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

10. Atsižvelgiant į berniuko amžių, į tai, jog jis nuo 2017 m. gyvena su motina, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir nepilnamečio vaiko tarpusavio emocinis ryšys yra glaudesnis, šalių nepilnamečiui sūnui ieškovės aplinka yra įprastinė aplinka, joje yra susiformavę šalių nepilnamečio vaiko socialiniai ryšiai, dėl to tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis reglamentuoja, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

12. Ieškovė prašo teismo nustatyti jos siūlomą atsakovo D. Š. bendravimo su vaiku tvarką, t. y. nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje. Spręsdamas dėl vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, teismas pažymi, kad ieškovo ieškinyje prašoma nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarka sudaro galimybes skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra surinkta (pateikta) jokių įrodymų, kad ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka galėtų turėti kokios nors neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko M. Š. teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvus ir nepateikė pasiūlymų dėl jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu, tačiau tėvas su vaiku bendrauja retai. Duomenų, kad vaikas su tėvu nesutartų, kiltų ginčai dėl bendravimo, nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė keisti ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos ir nėra duomenų, kad atsakovas pažeidinėja vaikų teises, teismas nustato ieškovės ieškinyje siūlomą atsakovo D. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. Š. tvarką, t. y. kad atsakovas D. Š. bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. Š. kas antrą mėnesio savaitgalį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje.

13. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisiamo išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra apie 467,00 Eur (607,00 Eur – bruto). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį vaikui. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti apie 400,00 Eur: maistui – apie 140,00 Eur, aprangai, avalynei – 60,00 Eur, būsto išlaikymui po 60,00 Eur vienam asmeniui, išlaidos namų apyvokos daiktams vienam asmeniui – 20,00 Eur, vaistams, vitaminams – 30,00 Eur, vaiko lavinimo priemonės: knygelės, žaislai – 20,00 Eur, higienos priemonės – 10,00 Eur, mokestis už darželį – 30,00 Eur, papildomos išlaidos – mokestis už krepšinio treniruotes – 20,00 Eur.

15. Ieškovė nurodė, kad sūnus specialiųjų poreikių neturi, taip pat nepateikė su vaikų įprastiniais poreikiais susijusias išlaidas patvirtinančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjant įprastinius vaiko poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui, nereikšminga, kad tokie įrodymai būtų pateikti, nes tokie vaiko poreikiai yra savaime suprantami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas), teismas su vaiko poreikiais susijusias išlaidas laiko įrodytomis.

16. Vertindamas asmens, turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu bei proporcingumo principu tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Pastarasis principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti realią tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro 50,00 Eur išmoka vaikui (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neseniai įsidarbino finansų konsultante. Ieškovei nuosavybės teise priklauso namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), automobilis Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 14 – 16, 90 – 91). R. M. įsiskolinimų neturi, jos atžvilgiu antstolių kontorose nėra neužbaigtų vykdyti vykdomųjų bylų (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 82 – 89). Išvados duomenimis ieškovės bendros šeimos mėnesio pajamos yra apie 850,00 Eur.

18. Atsakovas D. Š. neturi nuosavybės teise jam priklausančių transporto priemonių ir nekilnojamo turto (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 92, 184). D. Š. Lietuvos Respublikoje nedirba (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 109). Jo atžvilgiu vykdomi priverstinai išieškojimai antstolių kontorose: 64,55 Eur sumai SIA „B2 Kapital“ naudai, 148,25 Eur Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai, 868,86 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, 8 451,81Eur išieškotojos R. D. naudai, (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 95 – 108). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. teismo įsakymu iš D. Š. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (86,88 Eur) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, paskiriant priteistomis išlaikymo lėšomis uzufrukto teise naudotis vaikų motiną R. D. (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

19. Vertinant atsakovo finansinę padėtį, atkreipiamas dėmesys, kad į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, turėdamas pareigą vykdyti finansinius įsipareigojimus nepilnamečiui vaikui, būtų siekęs padidinti savo pajamas. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar darbo galimybės būtų ribotos, taip pat nėra pateikta. Atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, o ieškovė pagal gaunamas pajamas savarankiškai sunkiai gali tenkinti tik minimalius vaiko poreikius. Teismas sprendžia, kad pagal šalių turtinę padėtį vaiko poreikiams tenkinti pakanka 400,00 Eur sumos. Teismo nustatyta išlaikymo dydžio suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, be to, šią sumą apima ir orientacinė minimali mėnesinė alga, kuri yra lygi 467,00 Eur dydžio sumai. Atsakovui kaip tėvui keliami reikalavimai pagal jo realias galimybes imtis visų įmanomų priemonių gauti pajamas, leidžiančias teikti šalių nepilnamečiams vaikams ieškovės prašomą 400,00 Eur dydžio išlaikymo dalį.

20. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad išlaikymo dydis užtikrina vaiko interesus, nesant pagrindo spręsti, kad vieno iš tėvų turtinė padėtis lemia poreikį vaiko išlaikymui skiriamą sumą dalinti ne po lygiai, ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo tenkinama, priteisiant iš atsakovo D. Š. nepilnamečiui vaikui M. Š. išlaikyti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio teisme priėmimo dienos (2019 m. gruodžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaiko išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

21. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. kartu su ieškove negyvena, ir prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, kas sudaro 2 400,00 Eur (200,00 Eur x 12 mėn.). Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, į tai, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė viena teikė išlaikymą sūnui, kad nėra jokių duomenų, jog per nurodytą laikotarpį atsakovas sūnui išlaikymą būtų teikęs, ir konstatuoja, kad ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamas po 200,00 Eur per mėnesį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. (iki patikslinto ieškinio pateikimo 2019 m. gruodžio 6 d.), ir iš viso 2 400,00 Eur (12 mėnesių) išlaikymo įsiskolinimas.

22. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis). Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

23. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinamos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos rezultatas yra palankus ieškovui, kuri Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jai suteikta antrinė teisinė pagalba (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 12 – 13).

25. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal pateiktus duomenis iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 234,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 67), todėl ieškinį tenkinus, priteisiamos 234,00 Eur išlaidos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

26. Bylose dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokamas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokamas 54,00 Eur dydžio žyminis mokestis (200,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylose dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokamas 54,00 Eur dydžio žyminis mokestis (2 400,00 Eur × 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patenkinus visus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo valstybei priteisiamas 183,00 Eur (75,00 + 54,00 + 54,00) žyminis mokestis.

27. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 13,77 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį tenkinus visiškai ieškovės naudai, šios išlaidos priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Teismas , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas antrą mėnesio savaitgalį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gruodžio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 400,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovę R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 183,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 13,77 Eur (trylikos eurų ir septyniasdešimt septynių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 234,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų) išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – L. B. AB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.