Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, dabartinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išsilavinimas: 11 klasių, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

2) Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, galutine 30 parų arešto bausme;

3) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, BK 64 straipsniu, 65 straipsniu, galutine laisvės atėmimo bausme 2 metams 1 mėnesiui;

4) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S., panaudodamas psichinį ir fizinį smurtą, siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį, kad šis teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pakeistų parodymus, padarė nukentėjusiajam sužalojimus, tokiu būdu sukliudė nukentėjusiajam atvykti į teismo posėdį, o būtent:

jis, 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 13:10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vasario 16-osios g. 3, Jonavoje, turėdamas tikslą padaryti poveikį baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-54492-18 nukentėjusiuoju pripažintam E. L., kad šis pakeistų parodymus Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-54492-18, kurioje M. S. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, padarymu, o E. L. yra pripažintas nukentėjusiuoju asmeniu, ir, kurioje 2019 m. rugpjūčio 1 d., 13:30 val. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, esančiuose Vasario 16-osios g. 3, Jonava, turėjo vykti teismo posėdis, M. S. priėjęs prie automobilio „VW Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjusio E. L., jo atžvilgiu naudojo psichinį smurtą – grasinimus fiziškai sutrikdyti sveikatą, nužudyti, bei, naudodamas necenzūrinius žodžius reikalavo, kad E. L. aukščiau minėtoje baudžiamojoje byloje atsiimtų M. S. atžvilgiu pareikštus kaltinimus ir pakeistų parodymus jo naudai, tačiau E. L. atsisakius tai padaryti ir bandant išlipti iš automobilio, M. S. tyčia, staiga stumdamas E. L. automobilio vairuotojo dureles, sudavė jomis į E. L. veido sritį, padarė žaizdą tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, viršutinių pirminių dantų paslankumą, kas sukėlė nukentėjusiajam E. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sukliudydamas nukentėjusiajam atvykti į teismo posėdį, kadangi dėl patirtų sužalojimų E. L. buvo priverstas kreiptis į Viešosios įstaigos Jonavos ligoninės priėmimo skyrių.

2019 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta 2019 m. rugpjūčio 2 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu. Apžiūros metu nustatyta, kad įdėjus kompaktinę plokštelę su užrašu „TITANUM“ į personalinio kompiuterio vaizdo nuskaitymo įrenginį ir įjungus vaizdo peržiūros programą, matomas automobilių stovėjimo aikštelės vaizdas. Matomas vaizdo įrašo pradžios laikas - 2019 m. rugpjūčio 1 d., 12:45:03, pabaigos laikas – 2019 m. rugpjūčio 1 d., 13:56:51, vaizdo įrašo peržiūros einamasis laikas – 2019 m. rugpjūčio 1 d., 12:45:04. Įraše užfiksuoti aikštelėje vienoje eilėje stovintys keturi lengvieji automobiliai. Galimai nukentėjusiojo E. L. automobilis „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi antras iš kairės. Vaizdo įraše automobilio valstybinio numerio ženklo nesimato. Automobilio vairuotojo durelės galimai praviros, bet už vairo sėdinčio asmens nesimato. 12:56:38 laiku į aikštelę atvažiuoja tamsios spalvos galimai „BMW“ markės universalo kėbulu automobilis. Automobilis sustoja toje pačioje eilėje, kairėje pusėje. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipa asmuo, kuris nueina į šalimai aikštelės esantį pastatą. 13:01:48 laiku iš minėto automobilio, vairuotojo vietos, galimai išlipa nukentėjusysis E. L., kuris nueina. 13:05:08 iš tos pusės, kuria nuėjo galimai E. L., ateina galimai vyriškis, vilkintis šviesios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos striuke. Pastarasis pasuka kryptimi, priešinga aikštelėje stovinčia lengviesiems automobiliams. 13:05:17 sugrįžta galimai E. L., kuris atsisėda į tą patį automobilį, iš kurio išlipo. Vairuotojo dureles palieka praviras. 13:10:54 laiku į aikštelę atvažiuoja tamsios spalvos, sedano kėbulu, galimai „BMW“ markės automobilis. Automobilio valstybinio numerio nesimato. Automobilis sustoja. Prie jo priekinių keleivio durelių prieina anksčiau minėtas vyriškis, vilkintis šviesiomis kelnėmis, tamsios spalvos striuke. 13:11:08 laiku automobilis nuvažiuoja, o vyriškis, vilkintis šviesios spalvos kelnėmis, eina aikštele link aikštelėje stovinčio galimai E. L. automobilio. 13:11:24 laiku, prie vyriškio, vilkinčio šviesios spalvos kelnėmis, prieina tamsios spalvos rūbais vilkintis vyriškis. Jie prasilenkia ir 13:11:30 laiku pasuka link galimai E. L. automobilio. Prie pravirų galimai E. L. automobilio vairuotojo durelių pirmas prieina tamsiais rūbais vilkintis vyriškis, paskui jį šviesios spalvos kelnėmis vilkintis vyriškis. Abu stovi šalia pravirų automobilio durų. Kas vyksta šalia durelių nesimato. 13:11:50 laiku iš vairuotojo vietos galimai išlipa E. L.. Išlipęs galimai E. L. kūnu pasilenkia link šalia stovinčio automobilio ir pasitraukia arčiau šio automobilio galinės dalies. Tuo metu minėti du vyrai nuo galimai E. L. automobilio pasitraukia. Pirmas nueina šviesiomis kelnėmis vilkintis vyras, paskui tamsiais rūbais vilkintis vyriškis. 13:11:59 laiku, galimai E. L. stoviniuoja prie savo automobilio kairės pusės šono. Galimai yra pasilenkęs. Tuo metu arčiau galimai E. L. automobilio sugrįžta abu vyriškiai. Jie stoviniuoja šalimais minėto automobilio, galimai E. L. pradeda vaikštinėti apie savo automobilį, skėsčioja rankomis, galimai tarp E. L. ir minėtų vyrų vyksta kažkoks bendravimas. 13:12:58 vyriškiai atsitraukia galimai nuo E. L. automobilio ir nerimastingai abu vaikštinėja po aikštelę. Tuo metu galimai E. L. atsisėda į savo automobilį, vairuotojo vietą. 13:14:13 laiku galimai E. L. savo automobiliu iš aikštelės išvažiuoja. Abu vyrai lieka aikštelėje, nerimastingai vaikštinėja ir galimai tarpusavyje bendrauja, nes kartas nuo karto priartėja vienas kito atžvilgiu. 13:15:09 laiku į aikštelę atvažiuoja spec. ženklais pažymėtas policijos automobilis. Iš jo išlipa policijos pareigūnas, kuris galimai eina link šalia aikštelės esančio Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pastato. Paskui policijos pareigūną nuseka šviesios spalvos kelnėmis vilkintis vyras. Tamsiais rūbais vilkintis vyriškis iš aikštelės pasišalina (1 t., b. l. 36-37).

2019 m. rugpjūčio 2 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2011/2019(02) nustatyta, kad E. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyta žaizda tarp nosies ir viršutinės lūpos, kraujosruva viršutinėje lūpoje, viršutinių pirmų dantų paslankumas. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 46).

2019 m. rugpjūčio 6 d. VšĮ „Jonavos ligoninė“ raštu Nr. R1-2157 nustatyta, kad E. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2019 m. rugpjūčio 1 d.,13 val. 24 min., atvyko pats į VšĮ Jonavos ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos skyrių. Diagnozuota lūpos žaizda. Suteikta būtinoji pagalba, susiūta žaizda, uždėtas tvarstis, išleistas į namus (1 t., b. l. 48-49).

2019 m. rugsėjo 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ONTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo M. Č. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d., 13 val. 10 min., incidento tarp M. S. ir E. L. metu šalia buvo ir konfliktą matė šalia automobilio stovėjęs nenustatytas vyriškis, kuris gali turėti tyrimui reikšmingos informacijos, kadangi galėjo matyti įvykio aplinkybes. Pranešama, kad nustatyti asmens, galimai mačiusio 2019 m. rugpjūčio 1 d., 13 val. 10 min., konfliktą automobilių stovėjimo aikštelėje tarp M. S. ir E. L. nepavyko (2 t., b. l. 41-43).

2019 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ONTV 4-ojo skyriaus vyr. tyrėjo V. K. tarnybiniu pranešimu dėl telekomunikacinių įvykių analizės nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes 2019 m. rugsėjo 25 d. Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos nutarimo pagrindu gautos M. S. naudoto mobilaus ryšio telefono numerio ir E. L. naudoto mobilaus ryšio telefono numerio buvusių telekomunikacinių įvykių suvestinės nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. Atlikus aukščiau minėtų mobilaus ryšio telefonų numerių buvusių telekomunikacinių įvykių analizę nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., junginių tarp minėtų numerių nebuvo. Analizės metu nustatytas 2019 m. rugpjūčio 1 d., 14:13:43 laiku išeinantis skambutis iš E. L. naudotos SIM kortelės. Buvo skambinta į pagalbos liniją Nr. 112 (2 t., b. l. 51-53).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 233 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą, siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Kvalifikuojantis ir būtinas šio straipsnio požymis smurto ar kitokios prievartos panaudojimas. Smurtas gali būti tiek fizinis, tiek psichinis. Fizinis smurtas gali pasireikšti liudytojo, nukentėjusiojo asmens, eksperto, specialisto mušimu, priverstiniu alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan. Psichinis smurtas yra tada, kai siekiant priversti minėtus asmenis duoti melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išversti grasinama panaudoti fizinį smurtą (tuoj pat ar ateityje) prieš juos ar jiems artimus žmones, grasinama sunaikinti ar sugadinti jiems priklausantį turtą, paskleisi žinias žeminančias jų garbe bei orumą ir pan. BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytas požymis „kitokia prievarta“ iš esmės apima įvairias tiek fizinio, tiek psichinio smurto formas ir todėl faktiškai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017). BK 233 straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-481/2013). E. L. po jo atžvilgiu 2019 m. rugpjūčio 1 d., taip pat 2019 m. lapkričio 25 d. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1051-946/2019, pavartoto smurto ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas nukentėjusiuoju, buvo apklaustas ir davė parodymus, todėl jis šio nusikaltimo sudėties kontekste atitinka nukentėjusio asmens statusą.

Kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad jis jokio psichologinio bei fizinio poveikio nukentėjusiajam nedarė, o jį sužalojo – trenkė automobilio durelėmis į beišlipantį nukentėjusįjį, išsigandęs, kad pats nebūtų nukentėjusiojo sužalotas.

Tačiau ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad M. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje. Nors kaltinamasis M. S. jam inkriminuotos veikos nepripažino, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo E. L. pareiškimu ir teisme duotais parodymais, liudytojos – prokurorės A. K. parodymais, įvykio registracijos kortelės duomenimis, apžiūros protokolais, specialisto išvada, tarnybiniu pranešimu. Kaltinamojo pateikta versija, jog jis 2019 m. rugpjūčio 1 d. jokio poveikio nukentėjusiajam, kad pastarasis baudžiamojoje byloje atsiimtų kaltinimus, nedarė, priešingai, pats nukentėjusysis, jausdamasis prieš jį kaltas dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje jis kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį, ir kurioje M. S. yra kaltinamasis, o E. L. nukentėjusysis, per liudytoją A. G., organizavo susitikimą su kaltinamuoju, teismas laiko gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Nukentėjusysis E. L. apklaustas ne kartą ikiteisminio tyrimo metu dėl esminių įvykio aplinkybių savo pozicijos nekeitė tvirtindamas, kad kaltinamasis jo atžvilgiu naudojo psichinį smurtą – grasino fiziškai susidoroti, naudojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, reikalavo, kad anksčiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atsiimtų kaltinamojo atžvilgiu pareikštus kaltinimus ir pakeistų parodymus jo naudai, o atsisakius tai padaryti, jį sužalojo, dėl ko jis laiku negalėjo atvykti į teisiamąjį posėdį. Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir apklaustas teisiamajame posėdyje, kur jis nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 13:10 val. jis atvyko į teismo posėdį, kuris turėjo vykti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose. Atvykęs ankščiau, teismo posėdžio laukė sėdėdamas savo automobilyje “VW Bora”. Prie jo automobilio atėjęs M. S. pikta intonacija pasakė, kad jis užvirė košę, ir, kad jis turės viską sutvarkyti, atsiimti kaltinimus, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, sakė, kad bus „šakės“, kad žino jo gyvenamąją vietą, o jam išlipant iš automobilio, spyrė į automobilio dureles, ir tokiu būdu sužalojo lūpą, dantis. Dėl šios priežasties nukentėjusysis vyko į Jonavos ligoninę ir negalėjo laiku ateiti į teismo posėdį. Jis kaltinamojo išsakytus žodžius suprato kaip gąsdinimą, suprato, kad kaltinamasis gali bet ką padaryti, tiek jį nužudyti, tiek sutrikdyti jam sveikatą, be to, jis nerimavo ir dėl savo vaikų. Nukentėjusiojo parodymai apie tai, dėl kokių priežasčių M. S. jam išsakė grasinimus ir jo atžvilgiu panaudojo fizinį smutrtą, yra pakankamai nuoseklūs ir nekeliantys abejonių. Teismas tiki nukentėjusiojo parodymais, nes jie iš esmės sutampa ir su kitais bylos duomenimis. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad nukentėjusysis E. L. neatvyko į 2019 m. rugpjūčio 1 d., 13.30 val. teisiamąjį posėdį, o po teismo posėdžio, kuris buvo atidėtas, susitiko su nukentėjusiuoju, matė jį sužalotą, jam buvo uždėtas viršutinės lūpos tvarstis, matė, kad nukentėjusysis išsigandęs. Nukentėjusysis liudytojai paaiškino neatvykimo į teismo posėdį priežastis, bei nurodė, kad jam sėdint savo automobilyje ir laukiant teismo posėdžio, prie jo priėjęs kaltinamasis pasakė, kad reikia pakalbėti, pasakė, kad jis žino, kur nukentėjusysis gyvena, nukentėjusysis tokius kaltinamojo žodžius suprato, kaip daromą jam poveikį, o nukentėjusiajam pasakius, jog jis neturi apie ką su kaltinamuoju kalbėti ir lipant iš automobilio, smogė į automobilio dureles, kurios sužalojo nukentėjusiojo lūpas. Kad kaltinamasis trenkė į automobilio dureles, patvirtino ir liudytojas A. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu. Šis liudytojas taip pat parodė, kad jam paskambinęs nukentėjusysis E. L. paprašė suorganizuoti susitikimą su M. S., nes norėjo taikiai išspręsti įvykusį incidentą. Teismas tokiais šio liudytojo parodymais nesivadovauja ir šiuos jo parodymus laiko, kaip norą padėti kaltinamajam išvengti gresiančios bausmės, nes tokie jo parodymai paneigti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuris teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad neorganizavo jokio susitikimo su kaltinamuoju. Nukentėjusiojo parodymų teisingumą, tai, kad jis neorganizavo susitikimo su kaltinamuoju patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti kaltinamojo ir A. G. veiksmai, t. y. jų abiejų susitikimas, pabendravimas ir vėliau - priėjimas prie nukentėjusiojo automobilio. Be to, ir pats kaltinamasis bei liudytojas A. G. parodė, kad jiems priėjus prie nukentėjusiojo automobilio, nukentėjusysis pradėjo šaukti, šoko iš automobilio. Būtent, šios aplinkybės parodo nukentėjusiojo visišką nenorą bendrauti su kaltinamuoju ir tuo pačiu paneigia kaltinamojo ir liudytojo A. G. parodymus, kad nukentėjusysis per liudytoją A. G. organizavo su kaltinamuoju susitikimą, jausdamasis prieš kaltinamąjį kaltu. Taigi akivaizdu iš įvykių sekos, kad kaltinamasis ėjo prie nukentėjusiojo automobilio daryti poveikį nukentėjusiajam, kad pastarasis atsiimtų kaltinimus ar pakeistų kaltinamojo naudai parodymus, o jam nesutikus, išlipant iš automobilio, trenkė automobilio durelėmis ir jį sužalojo. Apie patirtą sužalojimą patvirtina ir VšĮ Jonavos ligoninės raštas, kuriame nurodyta, kad E. L. atvyko pats į VšĮ Jonavos ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos skyrių, jam diagnozuota lūpos žaizda, suteikta būtinoji pagalba, susiūta žaizda, uždėtas tvarstis, taip pat specialisto išvada, kad tokie sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis neatpažino su kaltinamuoju buvusio asmens ir nurodė, kad nepažįstamas asmuo jam nieko nesakė, prie jo nelindo. Apklaustas 2019 m. lapkričio 4 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat nurodė, kad asmens, kuris buvo kartu su kaltinamuoju įvykio vietoje, nepažinojo, tačiau 2019 m. gruodžio 19 d. teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis jau nurodė, kad asmenį, kuris buvo kartu su kaltinamuoju, jis pažinojo ir tai yra liudytoju apklaustas A. G. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams jo nenurodė, nes nenorėjo kišti dar vieno žmogaus, tampyti jį po teismus, kadangi tas asmuo įvykio metu jam nieko nesakė ir nieko nedarė. Tai, kad nukentėjusysis nenurodė kartu su kaltinamuoju buvusio trečiojo asmens – A. G., vien ši aplinkybė nedaro nukentėjusiojo parodymų nepatikimais dėl įvykio aplinkybių, bei nešalina M. S. atsakomybės. Be to ir paties kaltinamojo duoti parodymai dėl buvusio trečiojo asmens – A. G., nėra nuoseklūs. Išanalizavus byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad ir kaltinamasis pažinojo A. G., tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, taip pat jo nenurodė.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais, naudodamas psichinį smurtą sukūrė situaciją, kuri vertė nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius jo reikalavimų, atsiras žalingos pasekmės jam, ar jo šeimai. Taigi kaltinamojo M. S. kaltė, jog jis naudodamas psichinį smurtą – grasinimus, kuriuos nukentėjusysis suprato kaip fizinį susidorojimą, vartodamas necenzūrinius žodžius, siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį, kad šis pakeistų parodymus Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-54492-18, kurioje M. S. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, padarymu, o E. L. yra pripažintas nukentėjusiuoju asmeniu, tačiau nukentėjusiajam atsisakius tai padaryti ir bandant išlipti iš automobilio, tyčia, staiga stumdamas nukentėjusiojo automobilio vairuotojo dureles, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, taip sukliudydamas nukentėjusiajam atvykti į teismo posėdį, visiškai įrodyta. M. S. veika yra baigta, atlikta veikiant tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip poveikio darymas nukentėjusiam asmeniui, t. y. pagal BK 233 straipsnio 3 dalį.

Baigiamojoje kalboje gynėja prašė perkvalifikuoti kaltinamojo nusikalstamą veiką iš BK 233 straipsnio 3 dalies, į BK 140 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad nėra paneigta, jog kaltinamasis gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų – galimo nukentėjusiojo puolimo prieš kaltinamąjį. Akivaizdu, kad tokia gynybos pozicija nepagrįsta ir teismas tokius gynėjos teiginius atmeta kaip deklaratyvius, nes kaltinamojo kaltė pagal pareikštą kaltinimą yra pilnai įrodyta anksčiau išanalizuotais ir teismo įvertintais įrodymais, teismas iš naujo jų nedetalizuoja.

Nukentėjusysis E. L. pareiškė 1500 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 102, 103-104). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, vėliau buvo kaltinamojo sužalotas, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusių asmenų kaltę; 3) žalą padariusių asmenų turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiojo E. L. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, dėl lūpos sužalojimo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl žalą turi atlyginti kaltinamasis. Teismas vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į tai, jog prieš nukentėjusįjį padaryta tyčinė nusikalstama veika, atsiimti kaltinimus, pakeisti kaltinamojo naudai parodymus buvo reikalaujama sukuriant tokią situcija, kad nukentėjusysis jaustų grėsmę, nesaugumą ir dėl savęs ir dėl savo šeimos, nepaklusus kaltinamojo reiklalavimams, prieš nukentėjsuįjį buvo vartojamas fizinis surtas. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas yra vertinamas tik kaip nežymus, padarytas vienkartiniu tyčiniu veiksmu, nukentėjusiajam nebuvo sukeltos sunkios pasekmės. Nors nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau duomenų, patvirtinančių turtinės žalos atsiradimą nepateikė, todėl ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo, atmestinas. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis nedirba, tačiau yra jauno amžiaus ir darbingas, žalos nukentėjusiajam neatlygino, teistas, administracine tvarka baustas. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis - kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo E. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos turi būti atlygintas nustatant, kad nukentėjusiajam yra padaryta 700 Eur dydžio neturtinė žala.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, tai, kad pilnai atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis praeityje teistas tris kartus, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 199-200, 2 t., b. l. 1-4), Kauno tardymo izoliatoriaus charakterizuojamas teigiamai (2 t. b. l. 146), psichiatro ligų įskaitoje neįrašytas, Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas, yra duomenų apie lankymąsi pas gydytoją psichiatrą dėl narkotinių medžiagų vartojimo (1 t., b. l. 189), padaryta nusikalstama veika baigta, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, kas rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų ir teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam M. S. skirtina inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės vidurkis. Teismas mano, kad skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo, kadangi ja kaltinamojo elgesio pakeisti negalima, iš ankstesnių teistumų jis nepasimokė, išvadų nepadarė, nėra linkęs taisytis. Teismo požiūriu, tokia bausmė bus adekvati tiek padarytai veikai, tiek kaltinamojo asmenybei ir atitiks proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis M. S. yra nuteistas 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu. Nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu nebendrintina.

2019 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. S. turtui -700 Eur, saugomam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitoje, pratęstinas iki teismo nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje, panaudojant 700 Eur sumą nukentėjusiojo E. L. civilinio ieškinio dengimui, likusi suma – 550,68 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina M. S..

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jį sulaikant, iš jo buvo paimta 1250 Eur. Teigia, kad 1000 Eur yra ne jo, jam priklauso tik 250 Eur. Kaltinamasis visiškai nedetalizavo ir nenurodė, kam priklauso 1000 Eur, ir kaip tie pinigai atsirado pas jį. Teismas tokius kaltinamojo parodymus laiko deklaratyviais, kaip noru išvengti nukentėjusiajam žalos atlyginimo.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 50,52 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 52-53,60). Kaltinamasis pateikė duomenis, kad žalą atlygino (2 t., b. l. 100), todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.

BK 66 straipsnio pagrindu, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajam M. S. įskaitytinas į bausmės laiką. Jis 2019 m. rugpjūčio 5 d. 10.30 val. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas, o vėliau teismo nutartimis jam buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d., kuri teismo vėlesnėmis nutartimis pratęsta iki šiol (1 t., b. l. 112-113, 1 t., b. l. 135-138, 2 t., b. l. 166-168, 11-113). Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Teismas savo sprendimą motyvuoja tuo, kad M. S. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, kurios terminas yra pakankamai ilgas, todėl egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis neturėdamas darbo ar kitokio užimtumo gali slėptis, taip siekdamas išvengti bausmės atlikimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė „TITANUM“ su vaizdo įrašu prie 2019 m. rugpjūčio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kompaktinę plokštelę „TITANUM“ su buvusiomis telekomunikacijų įvykių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

M. S. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2020 m. sausio 6 d.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti M. S. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

E. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. S. priteisti 700 (septynis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo E. L. civilinį ieškinį atmesti.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. S. turtui – 700 Eur, saugomam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitoje, pratęsti iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo civilinio ieškinio dalyje, panaudojant 700 Eur sumą nukentėjusiojo E. L. civilinio ieškinio dengimui. Likusią sumą – 550,68 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. S.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu suėmime (nuo faktinio sulaikymo iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtą laiką kaltinamajam įskaityti į bausmės laiką.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę „TITANUM“ su vaizdo įrašu prie 2019 m. rugpjūčio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, su buvusiomis telekomunikacijų įvykių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.