Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą ieškovės UAB Mano Būstas Šiauliai atstovui advokato padėjėjui Mantui Baigiui,

teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB Mano Būstas Šiauliai patikslintą ieškinį atsakovui P. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės bylos aplinkybės

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB Mano Būstas Šiauliai teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, remdamasi 2017 m. kovo 1 d. administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teikimo sutartis), pagrindu, kuri sudaryta buvo tarp UAB „Šiaulių būstas“ ir Daugiabučio Namo (duomenys neskelbtini) Savininkų Bendrijos (toliau – ir DNSB (duomenys neskelbtini)). 2019 m. birželio 27 d. buvo baigta UAB „Pietinis būstas“ ir UAB „Šiaulių būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Pietinis būstas“ buvo prijungta prie UAB „Šiaulių būstas“. UAB „Pietinis būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Šiaulių būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB Mano Būstas Šiauliai pavadinimu (1 t., el. medž. l. 11-24). Iš Teikimo sutarties priedų matyti, jog kartu ieškovei buvo pateikti namo kadastro ir registro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. dokumentai. 2017 m. vasario 28 d. VĮ Registrų centras pažymoje, butų (patalpų) sąrašas pastate, 28 puntu buvo nurodyta, jog patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 138,52 kv. m., iš jų 1071/2000 (tai sudaro 74,17 kv. m.) dalies savininkas P. K. (1 t., el. medž. l. 145, 150-152). Iš 2022 m. balandžio 23 d., 2020 m. lapkričio 27 d., 2023 m. sausio 24 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 138,52 kv. m. (adresas – (duomenys neskelbtini)) 304/13852 dalis, nuo 2018 m. balandžio 11 d., asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui P. K.. Taip pat išraše užfiksuota, jog minėtas daiktas performuotas ir kilęs nekilnojamasis daiktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. medž. l. 5-7, 46-49, 59-60). Iš 2019 m. kovo 19 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, kuri suformuota padalijus daiktą, gauta padalijus daiktą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), bendras plotas 62,41 kv. m. (adresas – (duomenys neskelbtini)), nuo 2018 m. balandžio 10 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui P. K. (1 t., el. medž. l. 56-57), tuo tarpu 2023 m. sausio 24 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, pastarasis nekilnojamasis turtas įvardintas kaip negyvenamoji patalpa – Studija, ir padaryta papildoma žyma „Aprašymas/pastabos“ (paprastasis remontas – 2019 m./2019 m., bei bendras plotas nurodytas jau 62,45 kv. m. (1 t., el. medž. l. 61). Atsakovas į bylą pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. Nr. 2, deklaracija apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą/statinio, jo dalies patalpos paskirties keitimą, kuriame užfiksuota, jos statytojas (P. K., kurio vardu pagal įgaliojimą veikė V. K.) skelbė, jog patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbai, buvęs pavadinimas neįrengta pastogė, pavadinimas – Studija, adresas – (duomenys neskelbtini), bendras plotas 62,45 kv. m. (1 t., el. medž. l. 177-178). Taip pat pateikta patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuota, kad daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas padalijus daiktą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) (1 t., el. medž. l. 179-184).

8. Ieškovė papildomai į bylą pateikė sąskaitas–faktūras, išrašytas ir teiktas atsakovui (laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2022 m. kovo mėn.), kurios išrašytos būstui esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (74,17 kv. m.) (1 t., el. medž. l. 80-129). Bylos nagrinėjimo metu pateikė pareiškimą dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pateikimo. Minėtuose rašytinose paaiškinimuose ieškovė pateikė mokesčių skaičiavimo metodiką bei mokesčių priskaitymo detalizaciją: kas mėnesį skaičiuotini mokesčiai susideda iš administravimo paslaugos skaičiavimo: administravimo kaina yra 0,0400 Eur/m² (be PVM), todėl atsakovui skaičiuotina administravimo kaina yra 0,0400 Eur/m² * atsakovui nuosavybės teise priklausančio būsto plotas; už privalomąsias kaupiamąsias lėšas tarifas yra 0,0500 Eur/m² (PVM tarifas netaikomas), privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui skaičiuojamos: 0,0500 Eur/m² (be PVM) * atsakovui priklausančios patalpos plotas; daugiabučio namo nuolatinė techninė priežiūra: techninės priežiūros tarifas yra 0,0150 Eur/m², todėl atitinkamai: 0,0150 Eur/m² * atsakovui priklausančios patalpos plotas ir t.t.. Papildomai nurodė, jog taip pat buvo priskaityti ir kiti atlikti name darbai, kaip vėliavos pakabinimas ir nukabinimas, elektros techninės priežiūros darbai ir t.t.. (1 t., el. medž. l. 138-142). Pateikdama skaičiavimų detalizaciją, ieškovė ją pateikė pagal pradiniame ieškinyje reiškiamą reikalavimą, t. y. ieškovė nurodė, jog atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui yra 565,44 Eur (iš kurių 30,95 Eur sudaro palūkanos už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2021-03-31), kuris buvo paskaičiuotas pagal ieškovės ieškinio teismui pateikimo dienai turimus duomenis, t. y. atsakovo nuosavybės teise priklausančio būsto plotą, laikant 74,17 kv. m. Ieškovė pateikdama prašymą dėl patikslinto ieškinio pateikimo, nurodė, jog patikslintas ieškinio reikalavimas yra reiškiamas už objektus, esančius (duomenys neskelbtini) (304/13852 patalpos dalies) bei (duomenys neskelbtini) (62,45 kv. m.), bendras plotas 65,49 kv. m.. Bei pažymėjo, jog patikslintu ieškiniu yra reikalaujama atlyginti už tas pačias išlaidas (kaip ir pradiniu ieškiniu) – išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu, susidariusias laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 metų kovo 31 d., ieškinio reikalavimas yra sumažinimas nuo 565,44 Eur iki 499,28 Eur (apskaičiuotas ne nuo 74,17 kv. m., bet nuo 65,49 kv. m. ploto) (2 t., el. medž. l. 1-2, 4-6).

9. Ieškovė UAB Mano Būstas Šiauliai teikimo sutartimi (2.1. p.) įsipareigojo teikti namo ir namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas, o Namo butų ir kitų patalpų savininkai sumokėti už Administratoriaus suteiktas paslaugas, objekte name (duomenys neskelbtini). Minėtame name iki 2018 m. balandžio 11 d., 1071/2000 dalis objekto (negyvenamoji patalpa – neįrengta palėpė), adresu (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 138,52 kv. m., priklausė atsakovui P. K., nuo 2018 m. balandžio 11 d. atsakovui priklausanti patalpa buvo performuota (atidalijant daiktą) ir minėtame name atsakovo P. K. vardu įregistruotos dvi patalpos: 304/13852 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei bendras visas patalpos plotas 138,52 kv. m. (adresas – (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė (vėliau daikto pavadinimas keistas į „negyvenamoji patalpa – Studija“), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), bendras plotas 62,45 kv. m. (adresas – (duomenys neskelbtini)). Pastebėtina, jog atsakovui taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4.84 straipsnis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 1 dalis) matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-14816-1051/2019, buvo išduotas teismo įsakymas, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš skolininko P. K. 122,08 Eur skolą (skolos laikotarpis: nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; objektas –(duomenys neskelbtini)), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 122,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 13 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus UAB Mano Būstas Šiauliai naudai. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. teismo įsakymas buvo panaikintas ir civilinė byla buvo nutraukta, nes skolininkas 2019 m. gruodžio 2 d. kreditoriui sumokėjo 130,00 Eur skolą.

Dėl ieškovės teikiamų paslaugų, jų skaičiavimo ir atsakovo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas

10. Byloje nėra tarp šalių ginčo, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai teikia namo ir namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti už ieškovės teikiamas namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas ginčija savo pareigą mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės objektų eksploatavimą ir administravimą bei komunalines paslaugas, visų pirma motyvuodamas tuo, kad atsakovui priklauso dvi patalpos, esančios skirtingais adresais bei skirtingais patalpų statusais, o šioje byloje ieškovė prašo priteisti skolą, kuri yra paskaičiuota kaip bendra.

11. Atsakovas teigia, jog ginčas šioje byloje ir yra kilęs dėl formalių dalykų, t. y. ieškovės neišrašytų sąskaitų, atskiriems objektams, kurių statusas yra skirtingas. Be to, tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovė neturi pagrindo skaičiuoti mokesčių už administravimo paslaugas nuo 304/13854 patalpos dalies ((duomenys neskelbtini)), kol nėra bendraturčių susitarimo dėl patalpų naudojimosi tvarkos, nustatyta vieta, kol nėra atlikti kadastriniai matavimai bei kol daugiabučio gyvenamojo namo palėpė neįregistruota atskiru daiktu, ji yra laikoma daugiabučio namo bendro naudojimo patalpa. Teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, jog 2017 m., kuomet ieškovė pradėjo teikti savo paslaugas objekte (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausė 1071/2000 dalys daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (daikto statusas buvo neįrengta palėpė). Po minėto objekto performavimo ieškovui iš esmės sumažėjo minėto daikto tenkančios dalys (304/13852) bei buvo suformuotas atskiras daiktas (kitas butas), tačiau patalpos statusas išliko tas pats – neįrengta palėpė. Atsakovas pripažino, jog iki daikto performavimo bei tam tikrą laiko tarpą po daikto performavimo, jis už ieškovės teikiamas paslaugas mokėjo už jam priklausančią nuosavybę, kurios statusas buvo neįrengta palėpė (daikto pagrindinė naudojimosi paskirtis – Kita). Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog pasikeitus minėto objekto turimoms dalims iš 1071/2000 į 304/13852, atsakovo patalpos ir jam atitenkančios nuosavybės patalpos tapo bendro naudojimo patalpomis (CPK 185 straipsnis). Be to, VĮ Registrų centras išrašuose nėra žymos, jog patalpa (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa – neįrengta palėpė), būtų registruota kaip bendro naudojimo patalpa, priešingai, minėta patalpa registruota ir turi kelis savininkus, kurių nuosavybė registruota tiek asmeninė, tiek bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog nagrinėjamu atveju kalbama ne apie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto administravimą ir mokesčius už jo priežiūrą bei remontą, bet apie bendrojo naudojimo objektų, kurie namo savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kuriuos atsakovas kartu su kitais savininkais privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, administravimą bei remontą, o ieškovė juos privalo administruoti.

12. Teismas nurodo, jog pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2012, Nr. 50-2440; aktuali redakcija) (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

13. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

14. Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatytais atvejais gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio 1 dalis). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų. Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį paprastasis turto administravimas yra tuo atveju, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įvirtinti atvejai, kada yra galimas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas (toliau – administravimas): 1) butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties; 2) bendriją likvidavus ar nutraukus jungtinės veiklos sutartį.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB Mano Būstas Šiauliai teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, remdamasi 2017 m. kovo 1 d. Teikimo sutarties pagrindu, šį daugiabutį namą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu.

16. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Išplėstinė LAT teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

17. Nustatant, ar asmuo yra subjektas, kuriam tenka pirmiau aptartų pareigų vykdymas, būtina nustatyti, ar jam nuosavybės teise priklausančios patalpos priskirtinos kuriai nors iš CK 4.83 straipsnio 3 dalyje ir DNSBĮ 2 straipsnio 5, 11 dalyse nurodytų kategorijų, t. y. ar asmuo yra buto ir (ar) kitų patalpų savininkas, priskirtinas įstatyme nustatytą pareigą turintiems subjektams. Nagrinėjamu atveju 2023 m. sausio 24 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad Negyvenamojo patalpa – neįrengta palėpė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis yra „Kita“. 304/13852 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, 2023 m. rugsėjo 30 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ir įrašas galioja nuo 2018 m. balandžio 11 d. Taigi atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenama patalpa – neįrengta palėpė, kurios paskirtis „Kita“, o kitos patalpos pagal DNSBĮ – tai daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas (DNSBĮ 2 straipsnio 11 punktas).

18. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą bei išplėtotą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, būdamas 304/13852 dalių negyvenamosios patalpos-neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas turi teisinę pareigą padengti dalį išlaidų, skirtų bendram daugiabučio namo bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Atsakovo argumentai, kad jo turima neįrengtos palėpės dalis nėra nustatyta konkreti jos dalis, atsakovo dalis neatskirta nuo kitų pastogės bendraturčių dalies, nėra atlikti kadastriniai matavimai, toje patalpoje yra šiukšlynas ir pan. – visi šie argumentai nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. šios aplinkybės nepašalina atsakovo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos nėra izoliuotos nuo visų likusių daugiabučio gyvenamojo namo patalpų, jų konstrukcijos ir inžineriniai tinklai yra bendri, todėl ieškovei teikiant daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, prižiūrint daugiabutį gyvenamąjį namą kaip visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, pripažintina, kad ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojasi ir atsakovas, dėl ko negalima sutikti, kad ieškovė atsakovui jokių paslaugų neteikia ir jomis jis nesinaudoja. Atsižvelgianti į tai, kas paminėta, pripažintina, jog ieškovė pagrįstai atsakovui mokesčius skaičiuoja už atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančias 304/13852 dalis (kas sudaro 3,04 kv. m.) negyvenamosios patalpos-neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat vadovaujantis protingumo, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, pripažintina ir tai, jog ieškovė šiame procese pagrįstai kartu reikalauja priteisti skolą ir už atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę (vėliau daikto pavadinimas keistas į „negyvenamoji patalpa – Studija“), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), bendras plotas 62,45 kv. m. (adresas – (duomenys neskelbtini)), kadangi ginčo laikotarpiu minėtas daiktas gautas ir registruotas atsakovo vardu, būtent performavus patalpą-neįrengtą palėpę (pakitus turimoms dalims iš 1071/2000 dalis į 304/13852 dalis).

19. Atsakovas nesutikimą su patikslinto ieškinio reikalavimu priteisti skolą taip pat grindė tuo, kad ieškovė, skaičiuodama skolą, nepagrįstai reikalauja ir kildiną skolą ir už kitą objektą (duomenys neskelbtini), nors pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimą tik objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Teismas negali sutikti su tokiu atsakovo argumentu, kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš esmės patikslino savo reikalavimą atsižvelgdama į naujai paaiškėjusias aplinkybes (jog atsakovui priklausanti daikto 1071/2000 dalis (kurios plotas buvo 74,17 kv. m.), esanti adresu (duomenys neskelbtini), buvo performuota ir liko 304/13852 dalis (3,04 kv. m.) daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo suformuotas naujas daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 62,45 kv. m.), kurių ieškovė neturėjo ir apie jas ieškovei nebuvo žinoma ginčo laikotarpiu, kuomet buvo išrašomos PVM sąskaitos – faktūros.

20. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog 2019 m. gruodžio 5 d. raštu kreipėsi į ieškovę, pateikdamas VĮ Registro centras išrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovo nuosavybės teise priklausantis turtas, nuo kurio turi būti skaičiuojami administravimo mokesčiai, bendras plotas yra 62,45 kv. m., prašydamas ištaisyti netikslumus. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad 2019 m. raštu kreipėsi ne tiesiogiai į ieškovę, o apie pasikeitusias jo nuosavybės teise priklausančias patalpas ir jų plotus, duomenis pateikė konkrečiai Šiaulių apylinkės teismui. Teismo posėdžio metu atsakovas tik deklaratyviai nurodė, jog ieškovės teisininkams taip pat buvo nurodęs šias aplinkybes, bei ieškovės darbuotojus ne kartą informavo telefonu ir jų prašė ištaisyti netinkamai rašomas sąskaitas – faktūras, tačiau įrodymų pagrindžiančias šias aplinkybes atsakovas nepateikė ir byloje tokių duomenų nėra. Priešingai, iš atsakovo į bylą pateikto dokumento matyti, jog 2019 m. gruodžio 4 d. atsilipimas į 2019 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymo, kur kaip priedas buvo pridėtas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, yra adresuotas būtent Šiaulių apylinkės teismui (2 t., el. medž. l. 19-21). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog daiktas performuotas ir VĮ Registrų centras įregistruotas dar 2018 m. balandžio 11 d., tačiau ieškovei rašant sąskaitas – faktūras už suteiktas paslaugas, vien objektui (duomenys neskelbtini) (pagal skaičiuotiną 74,17 kv. m.), atsakovas daugiau nei metus laiko, matydamas netikslumus, už ieškovės suteiktas paslaugas mokėjo ir pats atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas tiesiogiai ieškovę informuoti apie faktiškai pasikeitusią situaciją ir pakitusius atsakovo nuosavybės teise turinčius nekilnojamuosius daiktus bei pakitusius nuosavybės plotus (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad Teikimo sutartyje yra numatytos klientų pareigos, 3.1.9. punkte įtvirtinta nuostata, jog klientas įsipareigoja informuoti Administratorių apie butų ir kitų patalpų savininkų pasikeitimus, butų ir kitų patalpų plotų pasikeitimus per 15 dienų bei pateikti šiuos faktus patvirtinančias VĮ „Registrų centras“ pažymas; 3.1.10. punktas numato, jog klientas įsipareigoja bendradarbiauti su administratoriumi. Taigi, tiek namo patalpų savininkas, tiek DNSB (duomenys neskelbtini), neinformavo ieškovės, kaip administratoriaus apie butų ir kitų patalpų plotų pasikeitimus, kaip tai numato teikimo sutarties nuostatos (1 t., el. medž. l. 146), todėl pripažintina, jog pažeidžiant sutarties sąlygas, neigiamos pasekmės tenka sutartį pažeidusiam asmeniui, nagrinėtinu atveju, atsakovui, kuris tinkamai neinformavo nei namo Administratoriaus, nei DNSB (duomenys neskelbtini), pirmininką. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog ieškovė neturėdama informacijos, jog nuo 2018 m. balandžio 10 d. objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra performuotas ir yra atsiradęs naujas objektas, priklausantis atsakovui, tinkamai ir teisėtai atsakovui sąskaitas išrašinėjo ir mokesčius skaičiavo atsakovui pagal jos turimus duomenis, kurie buvo perduoti pasirašant Teikimo sutartį (CPK 178, 185 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas už ankstesnį laikotarpį (skolos laikotarpis, kuris buvo nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; skaičiuojamas už objektą (duomenys neskelbtini)), skolą padengė, nors jau nuo 2018 m. balandžio 10 d. objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), buvo performuotas, tačiau nesiėmė tik dėl jam žinomų priežasčių aktyvių veiksmų ir tinkamai neinformavo jau tuo metu namo administratoriaus (ieškovę) apie galimai netinkamai skaičiuojamas sumas už jos atliktas paslaugas, bei netinkamai pritaikytą jo nuosavybės teise turimų patalpų plotus. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis buvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina, kad namo administratorius kuo greičiau ir operatyviau būtų gavęs pasikeitusius faktinius duomenis ir turėtų visas sąlygas tinkamai, pagal VĮ Registrų centre registruotus duomenis, skaičiuoti atsakovui mokesčius (CPK 185 straipsnis). Nustačius šias, aplinkybes, lieka neaišku, kokios priežastys lėmė, jog atsakovas pats nesiimdamas aktyvių veiksmų ir tinkamai neinformuodamas ieškovės apie jo nuosavybėje atsiradusius pasikeitimus, pasikeitusius nekilnojamojo daikto plotus, toliau už paslaugas ieškovei nemoka ir, nagrinėtinu atveju, reikalauja perrašyti PVM sąskaitas – faktūras, deklaratyviai motyvuodamas tai, jog pateiktos apmokėjimui sąskaitos yra klaidinančios ir jeigu ieškovė pateiktų atskiras sąskaitas, išrašytas atskiriems objektams, jis tokias sąskaitas ir apmokėtų.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas dėl galimybės PVM sąskaita – faktūra pakeisti sutarties šalių teises ir pareigas, yra nurodęs, jog klaidingai išrašyta PVM sąskaita – faktūra nesudaro pagrindo nemokėti už gautas prekes ar paslaugas; PVM sąskaita – faktūra tėra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių arba paslaugų tiekimas. Tai, kad apmokėjimas atliekamas pagal PVM sąskaitas – faktūras, reiškia tik atsiskaitymo formą, tačiau tai neturi įtakos elektros energijos vartotojo pareigai atsiskaityti pagal sutartį už gautą energiją pagal apskaitos prietaiso rodmenis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pripažinus, jog dėl ieškovo klaidingai išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų neatsirado pareigos apmokėti už faktiškai pagal sutartį gautą ir suvartotą elektros energiją, būtų iškreipta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties esmė, paneigtas prievolių vykdymo sąžiningumo principas, sudarant sąlygas elektros energijos vartotojui nesąžiningai praturtėti sutaupant ieškovo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Taigi, remiantis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, akivaizdu, jog PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas netikslus/klaidingas adresas ar nurodytas netinkamas kvadratūros plotas, nesudaro atsakovui pagrindo iš vis nemokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, tačiau, nagrinėtinu atveju, siekiant nustatyti šalių pareigas viena kitai, reikia visų pirma atsižvelgti į prievolių esmę ir pagal jas identifikuoti tikrąsias šalių teisės ir pareigas. Nagrinėtinu atveju, akivaizdu, jos atsakovo pareiga mokėti ieškovės paskaičiuotus mokesčius, kyla tiek vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tiek ir Teikimo sutarties pagrindu.

22. Kaip jau buvo minėta, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82 – 4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

23. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog sutinka, kad ieškovės mokesčiai turi būti skaičiuojami pagal turimą nekilnojamojo turto kvadratūrą, jei sutartis taip numato. Taip pat iš principo pripažįsta aplinkybes, jog jis turi pareigą išlaikyti savo nuosavybę. Tačiau atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog ieškovė sumažinusi ieškinio reikalavimo sumą nuo 565,44 Eur iki 499,28 Eur (nuo 74,17 kv. m. iki 65,49 kv. m. ploto) nepateikė nei teismui, nei atsakovui paskaičiavimų, objektui taikomų techninės priežiūros tarifų, kokie jie taikomi, skaičiavimo metodikos ir kt.. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje atsakovą buvo įpareigojęs sukonkretinti savo poziciją ir pateikti rašytinę savo poziciją dėl ieškovės 2023 m. balandžio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikto mokesčių skaičiavimo, nurodant su kuo konkrečiai sutinka, nesutinka ar iš dalies sutinka, tačiau atsakovas tokio įpareigojimo nevykdė ir į bylą nepateikė rašytinių paaiškinimų/pozicijos dėl ieškovės pateiktų skolos skaičiavimo sudedamųjų dalių, tik į bylą pateikė patalpų atidalinimo dalies dokumentus (1 t., el. medž. l. 175-196). 2023 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje atsakovas P. K. deklaratyviai ir kategoriškai nurodė, jog kadangi nėra pateiktos konkrečiai pagal jo turimus atskirus objektus išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, jam sunku suprasti, kokiai kvadratūrai, kokios paslaugos ir už kokį laikotarpį ieškovė skaičiuoja reikalautinas sumas. Su tokiais atsakovo argumentais negalima sutikti. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, įrodinėdama faktinį namo (duomenys neskelbtini), administravimą ir atliktinus darbus bei atitinkamai skaičiuotinus mokesčius, kaip jau buvo nurodyta sprendimo 8 punkte, pateikė į bylą Teikimo sutartį (bendrąją ir specialiąją dalis), kuriame šalys susitarė dėl teiktinų paslaugų tarifų dydžio, kaip pvz: 2.1.1. – 2. Techninė priežiūra – 0,015 Eur/ 1 kv. m. naudingo ploto/ mėn. be PVM; privalomas kaupimas – 0,05 Eur/1 kv. m. naudingo ploto/ mėn. be PVM ir kt. (el. medž. l. 143-145). Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Mantas Baigys teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, jog ieškovė mokėtinas sumas skaičiuoja, būtent remiantis Teikimo sutarties pagrindu ir jos specialiojoje dalyje numatytiems tarifams. Teismas taip pat atkreipia atsakovo dėmesį, jog ieškovė į bylą yra pateikusi savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose aiškiai yra išdėstyta kaip konkrečiai paskaičiuoti mokesčiai. Pastebėtina, jog rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti skaičiavimai atlikti nuo 74,17 kv. m., tačiau skaičiavimo metodika nesikeičia ir ieškovės suteiktos paslaugos yra išlikusios ir nepakitusios, ir po ieškovės pateikto patikslinto ieškinio, t. y. skolos sumą paskaičiavus nuo sumažinto, atsakovui priklausančių dviejų objektų bendro ploto (65,49 kv. m.) (1 t., el. medž. l. 138-142). Be to, ieškovė pateikė visas ginčo laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kuriose aiškiai nurodytos ieškovės atliktos paslaugos ir paskaičiuotinos sumos. Pastebėtina, jog konkrečiai sąskaitose užfiksuotų atliktinų darbų (ne)atlikimo ir (ne)atlygintinumo klausimo atsakovas nekėlė ir jų neginčijo. Atsakovas taip pat neginčijo ir tarifų dydžio, neįrodinėjo, jog mokesčių tarifai neteisingi ar mokesčiai apskaičiuoti neteisingai. Be to, atsakovas nepaneigė, jog ieškovės taikyti tarifai, nurodyti mokesčių už paslaugas rodmenyse, atitinka taikytinus įkainius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo proporcingai jo turto daliai išlaidas už administravimą, namo techninę priežiūrą bei kaupimą yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės paskaičiuota skolos suma yra neteisinga ir kad atsakovas skolos neprivalo apmokėti. Be to, abejoti ieškovės Teikimo sutarties vykdymu pagrindo byloje taip pat nėra. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog ginčo patalpose pats negyvena, todėl, teismas remiantis ir šiomis aplinkybėmis, sprendžia, jog atsakovas neturi galimybės pilnai ir vertinti namui teikiamų paslaugų kokybės, periodiškumo ir atliktinų darbų apimties ir t.t. (CPK 185 straipsnis). Teismas taip pat pastebi, jog pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų nelaikyti kaip įrodymo, byloje neturi pagrindo, nes, kaip matyti iš pateikto patikslinto ieškinio reikalavimo, nors PVM sąskaitose – faktūros įtvirtina, jos skola susidarė už ginčo laikotarpiu skaičiuotiną 74,17 kv. m. turimą atsakovo plotą, tačiau patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas priteisti skolą, kuri suskaičiuota už du atsakovui priklausančius objektus ir skaičiuojant už bendrą objektų kvadratūrą, t. y. mokėtinas sumas suskaičiavus nuo 65,49 kv. m., taip pat už tas pačias išlaidas kaip ir pradiniu ieškiniu – išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, todėl byloje lieka nepaneigtos ieškovės atliktos paslaugos ir darbai, kurie yra konkrečiai užfiksuoti minėtose PVM sąskaitose – faktūrose (CPK 185 straipsnis).

24. Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas privalo proporcingai, tiek turimų negyvenamosios patalpos - neįrengtos palėpės patalpų daliai, tiek negyvenamosios patalpos – studijos, esančių (duomenys neskelbtini), mokėti mokesčius (CK 4.82 straipsnis, Teikimo sutarties, bendrosios dalies 2.1. p.). Be to, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovė vykdė Teikimo sutarties pagrindu jai pavestas namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pareigas ir minėtas paslaugas teikė, todėl atsakovui atsirado pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Priešingu atveju, atsakovo mėginimas šios pareigos visiškai išvengti, gali būti vertinamas kaip siekis bendrąsias išlaidas perkelti kitiems gyvenamųjų patalpų savininkams, kurie sąžiningai vykdė tokias bendraturčiams tenkančias pareigas. Atsakovas prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė ir už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. susidarė bendra 499,28 Eur skola su ieškovės paskaičiuotinomis palūkanos (už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.54 straipsnis). Todėl remiantis byloje nustatytoms aplinkybėms ir pripažinus, jog ieškovė pilnai įrodė ir pagrindė savo patikslinto ieškinio reiškiamus reikalavimus, patikslintas ieškinys tenkinamas ir ieškovei priteistina iš atsakovo P. K. bendra 499,28 Eur skola, už administravimą, kaupiamąsias lėšas, techninę priežiūra ir t.t., kuri paskaičiuota už bendrą 65,49 kv. m plotą, atitenkantį atsakovo turimoms dviem patalpoms (304/13852 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės (3,04 kv. m.) (adresas – (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamosios patalpos - Studijos (62,45 kv. m.) (adresas – (duomenys neskelbtini)).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Atsakovas šiame procese patyrė 70,00 Eur dydžio išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį (1 t., e. medž. l. 58). Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 19,00 Eur žyminį mokestį, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą, taip pat patyrė 2 564,70 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ruošiant ieškinį, pasiruošiant teismo posėdžiui bei atstovavimą teisme. Viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šiame procese sudaro 2 588,15 Eur.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

28. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

29. Į bylą pateiktos ieškovės atstovo PVM sąskaitos-ataskaitos bei jų apmokėjimų nurodymai, kuriose užfiksuota, jog: AVC 22-520 (60,00 Eur), AVC 23-0374 (399,30 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, proceso šalių argumentų įvertinimas, pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje (2023-04-03), AVC 23-0505 (532,40 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, proceso šalių argumentų įvertinimas, pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje (2023-05-09)), AVC 23-0837 (399,30 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimas teismo posėdyje (2023-08-08)), AVC 23-0870 (399,30 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdyje (2023-08-22)), AVC 23-0881 (242,00 Eur už teisines paslaugas, patikslinto ieškinio rengimas), AVC 23-0943 (532,40 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdyje (2023-09-13) (1 t., el. medž. l. 29-30, 129-131, 153-155, 167-169, 2 t. el. medž. l. 7-9, 10-11, 24-26).

30. Teismų praktikoje pripažinta, jog pasiruošimas posėdžiui vertinamas pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, t. y. kaip dalyvavimas teismo posėdyje, todėl teismas vertina, kad ieškovės patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, t. y. bylinėjimosi išlaidos patirtos ieškovės atstovui atliekant veiksmus, skirtus pasirengti bylos nagrinėjimui (susipažinimas su bylos medžiaga, proceso šalių argumentų bei įrodymų vertinimas, ir kt.) Tai, kad kai kurių teismo posėdžių trukmės buvo trumpos, juose spręsti daugiau procedūriniai klausimai, nesudaro pagrindo spręsti, kad šios išlaidos yra nepagrįstos, kad ieškovės atstovui nereikėjo ruoštis teismo posėdžiams ir pan.. Byloje nėra duomenų, kad teismo posėdžiai buvo atidėti dėl ieškovės ar jos atstovo kaltės. Pažymėtina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl sprendimo 26, 29 punktuose nurodytos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 8,96 Eur, todėl iš atsakovo P. K. valstybei priteistinos 8,96 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB Mano Būstas Šiauliai, juridinio asmens kodas 144619514, iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 499,28 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 28 centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 499,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 588,15 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 15 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.