Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. M. ir M. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo

T. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 260 straipsnio 2 dalį (4 veikos) ir nuteistas

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 16 d. nusikalstama veika) – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 22 d. nusikalstama veika) – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 28 d. nusikalstama veika) – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 30 d. nusikalstama veika) – 8 (aštuonių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2020 m. spalio 9 d. nusikalstama veika) – 8 (aštuonių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2020 m. spalio 16 d. nusikalstama veika) – 8 (aštuonių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2020 m. spalio 19 d. nusikalstama veika) – 8 (aštuonių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, T. M. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta 9 (devynerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. M. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 6 (šešerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į T. M. bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2020 m. spalio 29 d. 9.12 val. iki 2020 m. spalio 21 d. 9.06 val. (dvi dienos).

M. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 260 straipsnio 2 dalį (4 veikos) ir nuteistas

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 16 d. nusikalstama veika) – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 22 d. nusikalstama veika) – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 28 d. nusikalstama veika) – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 30 d. nusikalstama veika) – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2020 m. spalio 9 d. nusikalstama veika) – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2020 m. spalio 16 d. nusikalstama veika) – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo basume;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2020 m. spalio 19 d. nusikalstama veika) – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. M. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. M. subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu M. M. paskirta subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė 7 (septynerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. M. netenkintas.

Iš nuteistojo T. M. priteista valstybės naudai 357,71 eurai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir jis įpareigotas šią sumą pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją banko sąskaitą per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų T. M. ir M. M. apeliaciniai skundai atmestini

19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš nuteistojo T. M. apeliacinio skundo, jis neginčija savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymo ar jo veiksmų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju keliamas tik T. M. skirtos bausmės individualizavimo klausimas, prašant pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, bei sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde taip pat prašo skirti jam švelnesnę bausmę, motyvuodamas tuo, kad nebuvo tinkamai įvertintas rastų narkotinių medžiagų grynumas, kas turi reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui ir švelnesnės bausmės skyrimui.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad naikinti teisėtą ir pagrįstą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį nuteistųjų T. M. ir M. M. skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl T. M. apeliacinio skundo

21. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas bei šiuo pagrindu skirti švelnesnę bausmę.

22. Atmetant nuteistojo T. M. skundą, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

22.1. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo T. M. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirdamas nuteistajam už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), BK 260 straipsnio 2 dalį (4 veikos) padarymą, subendrintą 9 (devynerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas buvo sumažinta trečdaliu, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė tokią bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

24. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas T. M. už atskiras nusikalstamas veikas bausmės rūšį ir dydžius, apylinkės teismas nenustatė nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau buvo nustatytos net dvi T. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas be šių aplinkybių taip pat įvertino, kad buvo padaryti septyni baigti tyčiniai nusikaltimai, priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Bausmės rūšies ir dydžių parinkimui buvo įvertinta ir T. M. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai (praeityje teistas dvylika kartų) (9 t., b. l. 16–43). Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis T. M. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui (9 t., b. l. 27), administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius trejus metus administracine tvarka T. M. nebaustas (9 t., b. l. 32). Buvo įvertinta ir tai, kad nuteistajam praeityje buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio bausmė (areštas), taip pat ir griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, todėl akivaizdu, kad T. M. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad T. M. nusikalto neatsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Tai, kad nuteistasis daro pasikartojančius turtinio pobūdžio nusikaltimus, leidžia teigti, jog gaunamų oficialių pajamų pragyvenimui apeliantui nepakanka ir jis jų linkęs prasimanyti nusikalstamu būdu, todėl apylinkės teismo paskirtos bausmės rūšys – laisvės atėmimas, yra teisingos ir ne per griežtos, leidžiančios pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas, parinkdamas griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, įvertino jauną nuteistojo amžių, atsižvelgė ir į tai, kad T. M. dirba UAB „B p“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina nepilnamečius vaikus (9 t., b. l. 12, 15), kas sudarė teismui pagrindą nuteistajam skirti mažesnę bausmę nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juolab, kad ir bendrinant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui buvo taikytas palankesnis bausmių bendrinimo būdas – jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), o įvertinus tai, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. M. paskirtą subendrintą 6 (šešerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę laikyti prieštaraujančia teisingumo ir proporcingumo principui, kaip tai savo skunde deklaratyviai pabrėžia nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

25. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos terminą iš esmės rėmėsi tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir jo ankstesniais teistumais, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad siųstos narkotinės medžiagos adresato nepasiekė, o nuteistasis negavo jokių pinigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant T. M. bausmes už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas įvertino visus, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo kodekso įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad narkotinės medžiagos nepasiekė adresato, o nuteistasis iš nusikalstamų veikų negavo jokių pajamų, taip pat nesudaro pagrindo švelninti apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių. Juolab, kad kaip jau minėta, apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas bausmių skyrimui aplinkybes ir T. M. už sunkius nusikaltimus skyrė mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytas bausmes, todėl dar labiau švelninti apelianto padėtį nėra jokio pagrindo.

26. Pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir skirti švelnesnę bausmę T. M. nesudaro ir skundo teiginiai, kad nuteistasis turi darbą, augina nepilnamečius vaikus, jo gaunamos pajamos yra pagrindinis šeimos finansų šaltinis, todėl jam atliekant ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tai turės neigiamos įtakos jo šeimos ir nepilnamečių vaikų gerovei, jų tarpusavio ryšių palaikymui. Minėtos aplinkybės negali objektyviai pateisinti švelnesnės bausmės skyrimo, įvertinus prieš tai aptartą šio nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Šiame kontekste pažymėtina, kad T. M. praeityje yra net dvylika kartų teistas, teistumas neišnykęs, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotus sunkius septynis nusikaltimus padarė netrukus po to, kai buvo išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, t. y. praėjus vos daugiau kaip mėnesiui (9 t., b. l. 27). Todėl žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimus, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Taigi, šiuo atveju apeliantas elgėsi itin neatsakingai ir lengvabūdiškai, tuo tarpu šeiminės aplinkybės ir šeimos materialinė padėtis jam buvo žinoma iki nusikalstamų veikų padarymo, taigi dabar jis turi prisiimti dėl to kylančias neigiamas pasekmes. Tai, kad nuteistajam subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, bendra bausmės trukmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, yra 6 (šešeri) metai 5 (penki) mėnesiai, tėra apelianto nusikalstamo elgesio pasekmė ir nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad pataisos namuose nuteistiesiems taip pat suteikiama galimybė dirbti apmokamą darbą, kuria nuteistasis, siekdamas padėti savo nepilnamečiams vaikams, galės pasinaudoti atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o esant atitinkamoms sąlygoms, galės būti teikiamas lygtinio paleidimo komisijai svarstymui.

27. Apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika savo faktinėmis aplinkybėmis yra iš esmės skirtinga nuo susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje. Iš tiesų paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-194-942/2017 asmuo buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotinę medžiagą bei ją pardavė, tačiau minėtoje byloje buvo parduotas nedidelis kiekis kanapių, asmuo nors praeityje ir ne kartą teistas, tačiau nuo paskutinio teistumo praėję ne vieni metai, po paskutinės bausmės atlikimo įsidarbino, rūpinosi dukra, naujų nusikalstamų veikų nedarė, be to, cituojamoje nutartyje buvo sprendžiama dėl 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjama byla ir apeliaciniame skunde cituojama nutartis savo faktinėmis aplinkybėmis yra panašios. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime atkreipiamas dėmesys, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

28. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus, kurie neprieštaravo liudytojų parodymams ir kitiems rašytiniams bylos duomenims, todėl byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kas yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

28.1. Pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7- 107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018).

29. Nagrinėjamu atveju kaltinimai T. M. buvo pateikti dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą platinti ir šių medžiagų platinimo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. M. savo kaltės nepripažino ir narkotinių medžiagų iš niekur neįsigijo ir niekam nesiuntė. Esą tik vakar išsiuntė siuntinį su drabužiais pusbroliui M. M. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. <...> Siuntinius jis siuntė kaip ir minėjo, bet jokių narkotikų niekur nepakavo ir neplatino. Jam kokius siuntinius atsiųsdavo, jis tokius ir persiųsdavo, (9 t., b. l. 66–70 2021 m. kovo 29 d. apklaustas įtariamuoju T. M. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu neprisipažino visiškai (9 t., b. l. 83–88). Savo kaltę T. M. pripažino tik apklausiamas apylinkės teisme dėl jam inkriminuojamų septynių nusikalstamų veikų, kad veikė bendrininkų grupėje, sutiko padėti M. M., nes žinojo, kad šiam sunku išgyventi pataisos namuose. Kaltinime nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio neginčija. Jam atsiųsdavo paprastus baltus lapus. Jis heroino nesvėrė. M. M. į pašto dėžutę atsiųsdavo daiktus, jis šiuos persiųsdavo jam į pataisos namus. Jis su šiuo bendraudavo mobiliais telefonais. Jam atsiųsdavo siuntinį. Jam reikėjo šį išpakuoti, supilti narkotikus, ir visa tai padarę, jie tai išsiųsdavo. Jam M. M. nurodydavo ką užrašyti ant lapo <...> (10 t., b. l. 119–120). Taigi, kaip matyti iš aptartų parodymų, T. M. savo kaltę pripažino tik apylinkės teisme, kur ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), t. y. taikytas institutas, kurio viena iš taikymo sąlygų yra kaltininko prisipažinimas. Išvardytos aplinkybės iš tiesų suteikia pagrindą svarstyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės taikymą T. M.. Vis dėlto, kaip jau minėta, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir jo nuoširdus gailėjimasis yra sudedamosios aptariamos lengvinančios aplinkybės dalys, kurios atskirai negali egzistuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuoširdus nuteistojo gailėjimasis šiuo atveju nėra nustatytas.

30. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Šiuo atveju, įvertinus paties nuteistojo T. M. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, darytina išvada, jog nebuvo nustatyta, jog jis nuoširdžiai gailisi, nes jo parodymai nebuvo nuoseklūs, iš pradžių jis iš viso nepripažino savo kaltės, po to parodymus keitė ir jau pripažino kaltę dėl visų septynių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, be to, apeliantas buvo linkęs menkinti savo atliktus veiksmus. Įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta ir BK 62 straipsnio 1, 2 dalyse ar 54 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų paskirti T. M. švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę. T. M. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką. Taigi BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. Nėra pagrindo švelninti bausmės apeliantui ir BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes šioje byloje nėra nustatyta nei vienos apelianto baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija nenustatė ir jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad paskirta vienintelė straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytas gerokai mažesnis nei vidurkis aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Dėl M. M. apeliacinio skundo

32. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo skirti jam švelnesnę bausmę, motyvuodamas tuo, kad nebuvo įvertintas rastų narkotinių psichotropinių medžiagų grynumas, o tai gali turėti įtakos narkotinių psichotropinių medžiagų kiekio nustatymui ir jo veiksmų kvalifikavimui bei švelnesnės bausmės skyrimui. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. M. įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus ir juos tinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes ir jas tinkamai subendrino.

34. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu M. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (4 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta vienu trečdaliu ir apeliantui skirta galutinė 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmė.

35. Apylinkės teismas, parinkdamas M. M. už atskiras nusikalstamas veikas bausmės rūšį ir dydžius, nenustatė nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau buvo nustatytos net dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas be šių aplinkybių taip pat įvertino, kad buvo padaryti septyni baigti tyčiniai nusikaltimai, priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Bausmės rūšies ir dydžių parinkimui buvo įvertinta ir M. M. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai (praeityje teistas dešimt kartų) (8 t., b. l. 116–129, 133–140). Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis M. M. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendį (8 t., b. l. 116–129), administracinių nusižengimų registro duomenimis administracine tvarka M. M. baustas vieną kartą (8 t., b. l. 130–131). Buvo įvertinta ir tai, kad nuteistajam praeityje buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio bausmė (laisvės apribojimas), taip pat ir griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, todėl akivaizdu, kad M. M. nėra linkęs savo elgesio koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad M. M. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas, todėl apylinkės teismo paskirtos bausmės rūšys – laisvės atėmimas, yra teisingos ir ne per griežtos, leidžiančios pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas, parinkdamas griežčiausią bausmė rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, įvertino nuteistojo amžių, atsižvelgė ir į M. M. vaidmenį darant nusikalstamas veikas, t. y., kad jis buvo visų nusikalstamų veikų organizatorius, kas sudarė teismui pagrindą nuteistajam skirti straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juolab, kad ir bendrinant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui buvo taikytas palankesnis bausmių bendrinimo būdas – jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), o įvertinus tai, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. M. už septynis sunkius nusikaltimus paskirta subendrinta ir trečdaliu sumažinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui, priešingai nei tai savo skunde deklaratyviai pabrėžia nuteistasis.

36. Nors apeliantas skunde prašė atlikti įrodymų tyrimą ir kviesti ekspertus, siekiant nustatyti rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų grynumą, tokį jo prašymą apeliacinėje instancijoje palaikė ir gynėja, taip pat ir kitas nuteistasis T. M., tačiau kaip matyti iš 2023 m. sausio 24 d. posėdžio protokolo, minėtas prašymas apeliantų buvo atsiimtas ir buvo apsiribota tik prašymais skirti švelnesnes bausmes, todėl teisėjų kolegija neatliko įrodymų tyrimo ir baudžiamąją bylą nagrinėjo apeliacinių skundų ribose.

37. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 260 straipsnį baudžiamoji atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų – kiekio. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos).

38. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu M. M. ir T. M. buvo nuteisti ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (4 veikos), t. y. už tai, kad 1) 2020 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo ir kaltinime nurodytu būdu – 2020-09-22 paštu, siuntė sau į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ((duomenys neskelbtini)sektorių) didelį kiekį psichotropinės medžiagos 1,2013 g gryno MDMB-4en-PINACA, turėdamas tikslą šią medžiagą platinti (duomenys neskelbtini) sektoriuje; 2) 2020 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo ir kaltinime nurodytu būdu – 2020 m. spalio 9 d. paštu, siuntė J. M., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ((duomenys neskelbtini) sektoriuje), bendrai didelį kiekį psichotropinių medžiagų 0,5504 g gryno MDMB-4en-PINACA ir 0,0886 g gryno 5-fluoro-MDMB-PICA, turėdamas tikslą šias medžiagas platinti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose; 3) 2020 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo ir kaltinime nurodytu būdu – 2020 m. spalio 16 d. paštu, siuntė V. M., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ((duomenys neskelbtini) sektoriuje), bendrai didelį kiekį psichotropinių medžiagų 0,7740 g gryno MDMB-4en-PINACA ir 0,1197 g gryno 5-fluoro-MDMB-PICA, kad šis šias medžiagas perduotų jam ir kad po to jis šias medžiagas galėtų platinti (duomenys neskelbtini) sektoriuje; 4) 2020 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo ir kaltinime nurodytu būdu – 2020 m. spalio 19 d. paštu, siuntė sau į (duomenys neskelbtini) pataisos namus bendrai didelį kiekį psichotropinių medžiagų 0,6057 g gryno MDMB-4en-PINACA ir 0,0765 g. gryno 5-fluoro-MDMB-PICA, turėdamas tikslą šias medžiagas platinti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose . Minėtų medžiagų kiekiai inkriminuojant M. M. BK 260 straipsnio 2 dalį buvo nustatyti remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. lapkričio 16 specialisto išvada Nr. 11-2144 (20), papildoma 2021 m. birželio 2 d. specialisto išvada Nr. 11-1135 (21), kas pagal Rekomendacijas atitinka didelį kiekį. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai abejonių taip pat nekelia, jos įrodytos byloje surinktais duomenimis, kurie aptarti skundžiamame nuosprendyje. Tuo tarpu vien deklaratyvaus pobūdžio apelianto teiginiai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados ir dėl to perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

39. Apelianto M. M. gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat nesutiko su apylinkės teismo motyvais, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas bei sumažino subendrintą bausmę vienu trečdaliu, kas iš esmės leidžia konstatuoti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Su tokiais gynėjos teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

40. Kaip jau minėta šios nutarties 27.1 ir 29 punktuose, norint pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, turi būti nustatyta, kad jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, taip pat, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan.

41. Nagrinėjamu atveju kaltinimas M. M. buvo pateiktas dėl to, kad jis būdamas nusikaltimų organizatoriumi ir veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, organizavo narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir siuntimą ir platinimą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 9 d. apklausoje savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (8 t., b. l. 161–164, 149–160). Tuo tarpu 2021 m. birželio 7 d. apklausoje M. M. parodė, kad įtarimų esmę suprato, kaltės visiškai nepripažįsta ir paaiškino, kad pas jį kitas nuteistasis vardu A. paprašė surasti žmones, kurie galėtų atsiųsti siuntinius <…> jau vėliau, tik kai buvo pervežtas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) , sužinojo, kad kažkokie A. draugai juodajame internete užsakydavo tuos lapus su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir kad tie lapai būdavo atsiunčiami kažkur iš užsienio.<…> Tuo metu nei T. M., nei jis nežinojo, kad tie lapai yra su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jis dar tada klausė kodėl jis negali zonoj nusipirkti lapų, tačiau jis sakė, kad čia specialūs lapai ir čia tokių nėra. Net nepagalvojo, kad ten gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Iš A. jis jokių pinigų taip ir negavo, nes nors jis jam padavė pavardes, bet tie daiktai ir lapai buvo sulaikyti pareigūnų, todėl jis jam taip ir neturėjo galimybės perduoti tų daiktų ir laiškų. Dėl anksčiau duotų parodymų nori pasakyti, kad davė kitokius parodymus dėl to, kad jei tada būtų pasakęs kas jo prašė viską padaryti, tai nežino kuo jam būtų baigęsi, bijojo dėl savo saugumo. Tačiau atvykęs čia į (duomenys neskelbtini) ir pakalbėjęs su kitais nuteistaisiais suprato, kad reikia pasakyti teisybę, nes nenori likti kaltas už kito asmens nusikaltimus (8 t., b. l. 175–176). 2021 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu kaltės taip pat nepripažino ir prašė vadovautis ankstesniais jo parodymais (9 t., b. l. 1–6). Apklausiamas apylinkės teisme savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (11 t., b. l. 118–119). Taigi, įvertinus apelianto parodymus viso proceso metu darytina išvada, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotų sunkių nusikaltimų nuteistasis pripažino ne savo noru, o verčiamas byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, todėl toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7- 107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra nustatytas ir nuoširdus nuteistojo gailėjimasis, todėl įvertinus tai, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir jo nuoširdus gailėjimasis yra sudedamosios aptariamos lengvinančios aplinkybės dalys, kurios atskirai negali egzistuoti, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino M. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

42. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. paskirta subendrinta ir trečdaliu sumažinta 7 (septynerių) metų bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirtos, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė septynerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas M. M. padarė 2020 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, t. y. po Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio priėmimo, todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnyje numatytą bausmių bendrinimo būdą. Be to, priimant skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį, M. M. vis dar buvo neatlikęs visos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jam dar buvo likę atlikti 4 (keturi) mėnesiai ir 9 (devynios) dienos. Ši likusios bausmės dalis buvo mažesnė nei skundžiamu nuosprendžiu M. M. paskirta bausmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie nauju nuosprendžiu M. M. paskirtos 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos bausmės. Taigi, skirtingais nuosprendžiais M. M. paskirtų bausmių bendrinimo klaidų apylinkės teismas nepadarė.

Dėl proceso išlaidų

43. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gruodžio 6 d. Nr. APD-2022-13459 ir APD-2022-13457 pirminės pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų M. M. ir T. M. bei 2023 m. sausio 23 d. Nr. APD-2023-01332 ir 2023 m. vasario 6 d. Nr. APD-2023-02256 patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų M. M. (11 t. b. l. 95, 101, 122, 143). Pažymose atitinkamai nurodyta, kad M. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 419,77 eurai, o T. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 23,33 eurus, ir tokios sumos yra priteistinos valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

44. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį apskundė nuteistieji T. M. ir M. M., kurių apeliaciniai skundai šia nutartimi atmetami. Apeliacinės instancijos teisme, nuteistieji patys gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, gynėjai jiems buvo paskirti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek T. M., tiek ir M. M. anksčiau teisti eilę kartų, inkriminuotas nusikalstamas veikas M. M. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, T. M. nors šiuo metu ir dirba, tačiau skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta ilgalaikę laisvės atėmimo bausmė, duomenų apie nuteistųjų turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms apie nuteistųjų turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už T. M. ir M. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų neišieškotinos.

45. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas, nurodė, kad į T. M. bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2020 m. spalio 29 d. 9.12 val. iki 2020 m. spalio 21 d. 9.06 val. (dvi dienos). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas nuo 2020 m. spalio 20 d., 9.12 val. (t. 9, b. l. 48–49, 50–51) iki 2020 m. spalio 21 d., 9.06 (t. 9, b. l. 57), taigi, akivaizdu, kad apylinkės teismas šiuo atveju padarė rašymo apsirikimo klaidą. BK 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Pirmosios instancijos teismas padarė laikino sulaikymo termino skaičiavimo klaidą, nurodydamas į bausmę įskaityti dvi dienas, nors pagal realiai baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes turėtų būti įskaitoma viena diena, kadangi nuteistasis T. M. laikinajame sulaikyme išbuvo nuo 2020 m. spalio 20 d., 9.12 val. (t. 9, b. l. 48–49, 50–51) iki 2020 m. spalio 21 d., 9.06 (t. 9, b. l. 57). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nuosprendį skundžia patys nuteistieji ir tik dėl jų nuomone paskirtų per griežtų bausmių, todėl pirmosios instancijos teismo jau įskaityto kardomojo kalinimo termino sutrumpinimas reikštų minėtų nuteistojo T. M. interesų, pažeidimą, o santykyje su paskirtos bausmės terminu tokia situacija, nors ir ydinga, tačiau negali būti laikoma esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu todėl rašymo apsirikimas taisytinas nurodant, kad į T. M. bausmės laiką įskaitytinas jo išbūtas laikas laikinajame sulaikyme, t. y. nuo 2020 m. spalio 20 d. 9.12 val. iki 2020 m. spalio 21 d. 9.06 val., tačiau skaičiuojant jį kaip tą patį pirmosios instancijos nustatytą dviejų dienų terminą.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų T. M. ir M. M. apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistųjų T. M. ir M. M. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad į T. M. bausmės laiką įskaitytinas jo išbūtas laikas laikinajame sulaikyme, t. y. nuo 2020 m. spalio 20 d. 9.12 val. iki 2020 m. spalio 21 d. 9.06 val., t. y. dvi dienos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.