Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-2025-221/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
2A-2025-221/2014
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00932-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žirgynas“
Atsakovas
Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubui „Sūduvos Tauras“
Advokatai
Rasa Stankauskienė
Kategorijos
  • 42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2025-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00932-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 42.7; (S) 42.10; 114.11; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žirgynas“, atstovaujamos advokatės Rasos Stankauskienės apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-241-876/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žirgynas“ ieškinį atsakovui Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubui „Sūduvos Tauras“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2–3), prašydama priteisti iš atsakovo 3500 Lt skolą, 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Nurodė, kad 2011 m. gegužės 24 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9, pagal kurią atsakovas iš ieškovės už 2000 Lt įsigijo žemaitukų veislės eržilą Klevą ir už 2000 Lt įsigijo arabų veislės eržilą Perlą. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas įsipareigojo 1000 Lt sumokėti iki 2011 m. liepos 15 d., o likusią 3000 Lt dydžio pirkimo kainą – iki 2012 m. liepos 1 d. 2011 m. gegužės 24 d. priėmimo–perdavimo aktu ieškovė perdavė, o atsakovas priėmė įsigytus eržilus bei patvirtino, kad jie yra kliniškai sveiki. Ieškovė pateikė atsakovui 2011 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos pirkėjas sumokėjo tik 500 Lt. Ieškovė ne kartą ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau atsakovas skolos nepadengė.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino (b. l. 23–25).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė prieštaravimus (b. l. 29–32). Nurodė, kad 2013 m. liepos 5 d. gavo ieškovės pranešimą elektroniniu paštu apie vienašališkai nutraukiamą 2011 m. gegužės 24 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9 bei reikalavimą iki 2013 m. rugpjūčio 10 d. perduoti UAB „Lietuvos žirgynas“ pagal sutartį atsakovui perduotus eržilus, jų perdavimą iš anksto suderinant su ieškovės direktoriumi. Atsakovas sutiko su pareikštu reikalavimu ir buvo pasiruošęs eržilus perduoti atgal. 2013 m. spalio 23 d. atsakovas gavo Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje, kuriuo UAB „Lietuvos žirgynas“ prašė priteisti skolą ir kitas išlaidas. Šis UAB „Lietuvos žirgynas“ sprendimas klubui buvo netikėtas, nes klubas buvo sutikęs su sąlyga, jog grąžins pirkimo–pardavimo sutartimi gautus eržilus. Prieštaravimuose taip pat nurodoma, kad žirgų priėmimo–perdavimo metu su žirgais turi būti perduodami ir jų identifikaciniai dokumentai. Neturint žirgų pasų, jiems buvo visiškai apribotos žirgų panaudojimo galimybės. Kadangi tokių dokumentų ieškovė atsakovui neperdavė, nebuvo galimybių perdavimo momentu patikrinti žirgų sveikatos būklės. Kaip paaiškėjo vėliau, žirgai turėjo sveikatos problemų, apie kurias ieškovė atsakovo neinformavo.

Ieškovės atstovė atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus (b. l. 45–47) su atsakovo prieštaravimais nesutiko, prašė 2013 m. gruodžio 20 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš prieštaravimų sprendė, jog atsakovas pripažįsta skolą ieškovei, tačiau vis tiek teikia prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nors nereikalauja preliminaraus sprendimo panaikinti. Atsakovui pripažinus skolą, nėra jokio teisinio pagrindo preliminarų sprendimą panaikinti. Taip pat nurodė, kad ieškovė atsakovei pateikė pranešimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, tačiau vadovui nuvykus atsiimti žirgų, atsakovo vadovas kategoriškai atsisakė juos sugrąžinti. Akivaizdu, kad atsakovo veiksmai prieštarauja teiginiams, išdėstytiems prieštaravimuose. Jeigu atsakovas būtų sutikęs su vienašaliu sutarties nutraukimu ir žirgų grąžinimu, būtų atvežęs žirgus ieškovei, teikęs raštus dėl žirgų atsiėmimo ir pan., tačiau atsakovas neparodė jokios valios, jog sutinka su sutarties nutraukimu ir žirgų grąžinimu. Tiek pirkimo–pardavimo sutartyje, tiek žirgų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad žirgai yra kliniškai sveiki. Žirgų priėmimo metu atsakovas nereiškė jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl žirgų sveikatos būklės, todėl laikytina, kad ieškovė perdavė atsakovui sveikus žirgus. Ieškovė, siekdama apsaugoti savo teises, neperdavė atsakovui pasų tol, kol atsakovas nesumokėjo visos pirkimo kainos, o atsakovas nereiškė dėl to jokių pretenzijų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. galutiniu sprendimu (b. l. 79–85) 2013 m. gruodžio 20 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės valstybei 18,99 Lt pašto išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo skola ieškovei atsirado ne iš paskolos santykių, o iš pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovas pripažįsta skolą, nurodo, kad nesugebėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tačiau nesutinka su ieškovės pasirinktu teisių gynimo būdu. Atsižvelgiant į sudarytoje sutartyje numatytas sąlygas, jis turi pagrindą nesutikti su skolos priteisimu. Pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitarė ne tik dėl sutarties dalyko – žirgų, bet ir dėl kitų sąlygų, apibrėžiančių, kokiu būdu bus ginamos pardavėjo teisės sutarties nevykdymo atveju. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas priteisti pardavėjui iš pirkėjo pagal pirkimo–pardavimo sutartį nesumokėtą parduoto daikto kainos dalį, reiškia reikalavimą įpareigoti pirkėją įvykdyti sutartinę prievolę natūra. Toks reikalavimas nėra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę sutartinę prievolę pažeidusiai šaliai. Civilinė atsakomybė yra papildoma prievolė, atsirandanti dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo. Teismas laikė, kad ieškovė, reikalaudama įvykdyti prievolę natūra, pasirinko netinkamą civilinių teisių gynimo būdą, nes pirkimo–pardavimo sutartimi šalys buvo susitarusios, kad nesumokėjus susitartos įmokos pagal nustatytą grafiką, žirgai grąžinami ieškovei. Ieškovė ėmėsi priemonių dėl sutarties nutraukimo ir pirkimo–pardavimo sutartyje susitartos sąlygos įgyvendinimo, o atsakovas, gavęs ieškovės pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, nesiginčijo, kas patvirtina, jog jis su pranešime numatytomis sąlygomis sutiko. Teismas nurodė, kad kreipimosi į teismą dieną, 2013 m. gegužės 24 d., pirkimo–pardavimo sutartis jau buvo nutraukta. Taigi esant tokiai situacijai, ieškovė galėjo kreiptis su reikalavimais dėl neteisėto žirgų negrąžinimo, nuostolių ar netesybų atlyginimo. Teismo vertinimu, žirgų perdavimas jų savininkams yra šalių susitarimo dalykas. Šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, kad nesumokėjus įmokos, žirgai grąžinami ieškovei, o sumokėti pinigai atsakovui negrąžinami, t. y. buvo aptartos sutarties nevykdymo sąlygos ir jų pasekmės. Teismas laikė, kad atsakovo argumentai, jog jis, gavęs pranešimą, suprato, kad sutartis yra nutraukta ir laukė, kada ieškovė išreikš norą pasiimti žirgus, yra pagrįsti ir teisingi. Atsakovas turėjo visiškai pagrįstus lūkesčius, jog sutartis yra nutraukta ir toliau bus vykdomos sutarties nutraukimo pasekmės, todėl teismas sprendė, kad jo prieštaravimai yra pagrįsti ir teisingi. Atsakovas nepateikė jokių reikalavimų, kuriuos įtakotų žirgų sveikatos būklės aplinkybės, todėl teismas laikė, jog šios aplinkybės nėra svarbios byloje, todėl jų nenagrinėjo. Teismas nurodė, kad žirgų dokumentų (pasų) neperdavimas atsakovui laikytinas pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimu, kadangi žirgų pasai privalo keliauti kartu su žirgais, ir tai nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, o žirgo (arklio) asmenybę patvirtinantis dokumentas. Pardavėjas privalėjo perduoti žirgų pasus kartu su daiktu arba perduoti bent šių dokumentų patvirtintas kopijas. Teismas darė išvadą, kad atsakovo prieštaravimai dėl nepateiktų dokumentų yra pagrįsti, tačiau nustatytos aplinkybės dėl neperduotų dokumentų įtakos sprendimui neturi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 88–92) ieškovės atstovė prašo teismo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-241-876/2014 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinių teisių gynimą, sutarčių laisvės principą, gynimo būdų pasirinkimą, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą taip pažeisdamas CPK 263 straipsnį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturėjo teisės pasirinkti kito teisių gynimo būdo, t. y. reikalauti įvykdyti piniginę prievolę natūra, kadangi šalys susitarė, jog pirkėjui nesumokėjus kainos, žirgai grąžinami ieškovei.

2. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei pateiktas aplinkybes, susijusias su vienašaliu pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimu, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnį padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimą ir priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, tuo pažeisdamas CPK 263 straipsnį ir 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Atsakovas nesutiko su vienašaliu sutarties nutraukimu ir ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, sutartis nebuvo nutraukta.

3. Skundžiamas galutinis sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta ir arkliai perduoti atsakovui 2011 m. gegužės mėnesį, atsakovas iki šiol naudojosi parduotais arkliais, nors nėra už juos atsiskaitęs. Arklių susigrąžinimas ieškovei yra nenaudingas, kadangi jai būtų sugrąžinti arkliai, kurių būklė neatitinka pardavimo metu buvusios būklės, taigi, jų vertė būtų ženkliai mažesnė. Teismo aiškinimas dėl ieškovės teisių gynimo būdų neatitinka ieškovės interesų.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, neperduodama atsakovui arklių pasų, pažeidė pirkimo–pardavimo sutartį. Nors ši aplinkybė neturi jokios reikšmės nagrinėjamam ginčui, pažymėtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo sutarties pažeidimą, argumentuodamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 patvirtinto Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo 76 punktu. Šiuo atveju galima kalbėti apie teisės aktų pažeidimą, o ne apie sutarties pažeidimą, kadangi sutartyje nėra aptartas dokumentų perdavimas, o pirkėjas niekuomet nereiškė pardavėjui pretenzijų dėl to, kad arklių pasai yra neperduoti, todėl galima konstatuoti, kad sutartis nebuvo pažeista. Ieškovė, siekdama apsaugoti savo teises, neperdavė atsakovui pasų, kol atsakovas nesumokės visos pirkimo kainos, tokiu būdu išvengdama situacijos, kad atsakovas perleis žirgus tretiesiems asmenims, neatsiskaitęs su ieškove.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 99–101) atsakovas prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pirkimo–pardavimo sutartį pirmiausia pažeidė ieškovė, kadangi kartu su žirgais neperdavė pirkėjui žirgų dokumentų, jų pasų. Be pasų žirgai negali judėti net Lietuvos teritorijoje. Neturint žirgų dokumentų, jų panaudojimas buvo suvaržytas. Žirgus atsakovas įsigijo tam, kad nuo pirmos dienos jais būtų galima disponuoti, naudoti užsiėmimams, kad galėtų užsidirbti ir gauti pajamas. Ieškovė buvo raginta atsiųsti žirgų dokumentus, tačiau to nepadarė. Negavęs žirgų dokumentų, atsakovas negalėjo jais disponuoti, prireikus jų gydyti. 2013 metais ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį, nors atsakovas siūlė rasti kompromisą ir viską išspręsti taikiai. Taikus sutarimas nebūtų padidinęs ieškovės patiriamų išlaidų, kurias pareikalavo atlyginti. Ieškovė vietoje atsakovo siūlytų taikios situacijos sprendimų, pasirinko apmokamas advokatų paslaugas. Atsakovas dėl ieškovės kaltės patyrė nuostolius, nes trejus metus išlaikė žirgus, neturėdamas teisės jais disponuoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su ieškovės teiginiu, kad žirgų pasai buvo neperduoti teisėtai, nes tai yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, kurie turi būti perduoti sumokėjus žirgų kainą, kas laikytina pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimu. Žirgų pasai privalo keliauti kartu su žirgais, ir tai nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, o žirgo (arklio) identifikavimą patvirtinantis dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gegužės 24 d. ieškovė UAB „Vilniaus žirgynas“ ir atsakovas Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos Tauras“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9, pagal kurią ieškovė atsakovui pardavė žemaitukų veislės eržilą „Klevas“ ir arabų veislės eržilą „Perlas“ (b. l. 6). Tos pačios dienos priėmimo–perdavimo aktu žirgai perduoti atsakovui (b. l. 7), kuris tik iš dalies atsiskaitė su ieškove. Todėl ieškovė atsiuntė atsakovui 2013 m. liepos 5 d. pranešimą dėl 2011 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo bei reikalavo grąžinti eržilus (b. l. 33).

Byloje kilo ginčas dėl sutarties vykdymo, ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinių teisių gynimą (CK 1.138 str.), sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str. 5 d.), gynimo būdų pasirinkimą (CK 6.213 str., 6.314 str. 5 d.), nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei pateiktas aplinkybes, susijusias su vienašaliu pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimu (CPK 185 str.), dėl to padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnį.

Pati apeliantė nurodo, jog CK 1.138 straipsnyje pateiktas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų sąrašas. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenumato konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiais atvejais civilinių teisių gynimo būdą gali pasirinkti šalys savo nuožiūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2009 išaiškinęs, kad CK 1.138 straipsnyje galimybė priteisti įvykdyti pareigą natūra (4 p.) bei nutraukti arba pakeisti teisinį santykį (5 p.) yra įtvirtinti kaip atskiri civilinių teisių gynimo būdai. Pastarasis būdas dažniausiai taikomas tada, kai viena iš santykio šalių nevykdo sutarties. Šie du civilinių teisių gynimo būdai yra savarankiški. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai pirkėjas neįvykdo sutartinės prievolės sumokėti nustatytą kainą, pardavėjas turi teisę pasirinkti vieną iš pažeistų teisių gynimo būdų: reikalauti sumokėti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu kainos nesumokėjimas daro sutarties pažeidimą esminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 121/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-75/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-60/2009).

Apeliantė prašė priteisti skolą, vadovaudamasi CK 6.213 straipsnio 1 dalimi, t. y. įvykdyti prievolę natūra. Teismas nagrinėjo bylą pagal ieškovės suformuluotus reikalavimus, kurių ribų neturėjo pagrindo peržengti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad šalių sudaryta žirgų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo nutraukta, tačiau apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių sudaryta žirgų pirkimo–pardavimo sutartis vienašališkai nutraukta ieškovės 2013 m. liepos 5 d. pranešimu dėl 2011 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9 nutraukimo (b. l. 33) (CK 6.217 str. 1, 2 d.). Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog atsakovas nesutiko su vienašaliu sutarties nutraukimu, nes siūlė taikos sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad atsakovė pripažinusi, jog apeliantė 2013 m. liepos 5 d. atsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo (b. l. 34). Pranešime apeliantė nurodžiusi, jog sutartis laikoma nutraukta po 30 dienų nuo pranešimo gavimo ir atskiras pranešimas, kad sutartis nutraukta nebus siunčiamas. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, atsakovė sutarties nutraukimo neginčijo. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki sutarties nutraukimo atsakovė buvo siūliusi ją įvykdyti (CK 6.218 str. 2 d.). Pažymėtina, kad derybos dėl taikos sutarties buvo vedamos jau apeliantei kreipusis į teismą, t. y. 2013 m. lapkričio mėnesį (b. l. 34–38), taigi jau esant vienašališkai nutrauktai sutarčiai. Sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybų atlyginimo (CK 6.221 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas bei pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurioms pritaria apeliacinės instancijos teismas ir jų nekartoja, sutiktina su apylinkės teismu, kad ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Tuo labiau, kad šalys sutartyje numačiusios, jog nesumokėjus kurios tai sumos pagal nustatytą mokėjimo grafiką, eržilai turi būti grąžinami ieškovei, jai lieka ir atsakovės sumokėti pinigai (Sutarties 2 p.). Kiekviena sutartimi šalys, laisvai suderindamos savo valią, siekia sukurti tam tikras teises ir pareigas. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, kurios galiojančios sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Apeliantės teigimu, arkliai paseno, tikėtinai susirgo įvairiomis ligomis, todėl jų susigrąžinimas jai nenaudingas, neatitinka ieškovės interesų bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.). Įvertindamas visas nurodytas aplinkybes, tai, kad apeliantė turi teisę ne tik susigrąžinti arklius, bet ir reikalauti nuostolių atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtais apeliantės argumentais.

Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako, tik pastebi, kad, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, abi šalys, vykdydamos sutartį, nepakankamai bendradarbiavo, nors jų pareiga padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti viena kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu (CK 6.38, 6.200 str.).

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, vertino įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė