- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- 2-241-876/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- UAB „Lietuvos žirgynas“
- Atsakovas
- Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubui „Sūduvos Tauras“
- Advokatai
- Rasa Stankauskienė
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Rasai Stankauskienei, atsakovo atstovui D. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lietuvos žirgynas“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubui „Sūduvos Tauras“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Lietuvos žirgynas“ pateikė ieškinį, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubo „Sūduvos tauras“ ieškovui UAB „Lietuvos žirgynas“ 3500 Lt dydžio skolą; priteisti iš atsakovo Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubo „Sūduvos tauras“ ieškovo UAB „Lietuvos žirgynas“ naudai 9 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2011 m. gegužės 24 d. UAB „Vilniaus žirgynas“ ir Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos tauras“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9, pagal kurią atsakovas iš ieškovo už 2000 Lt įsigijo žemaitukų veislė eržilą „Klevas“ ir už 2000 Lt įsigijo arabų veislė eržilą „Perlas“ . Pagal pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas įsipareigojo 1000 Lt sumokėti iki 2011 m. liepos 15 d., o likusią 3000 Lt dydžio pirkimo kainą – iki 2012 m. liepos 1 d. 2011 m. gegužės 24 d. priėmimo – perdavimo aktu ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė įsigytus eržilus, bei patvirtino, kad jie yra kliniškai sveiki. Ieškovas pateikė atsakovui 2011 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą, tačiau iki šiol pirkėjas sumokėjo tik 500 Lt. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau atsakovas skolos nepadengė.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, tačiau atsakovas savo pareigą sumokėti už ieškovo pateiktas prekes (eržilus) įvykdė tik iš dalies ir iki šiol nėra sumokėjęs ieškovui 3500 Lt skolos, o taip pat negrąžinęs eržilų. Ieškovas nuolat ragino atsakovą atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos iki šiol nėra sumokėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. gruodžio 20 d. Šakių rajono apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino.
2014 m. sausio 20 d. atsakovas Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos tauras“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodo, kad su pareikštai argumentais nesutinka. 2013 m. liepos 5 d. Senovės baltų atkūriamosios istorijos klubas „Sūduvos tautas“ gavo UAB „Lietuvos žirgynas“ pranešimą elektroniniu paštu apie vienašališkai nutraukiamą 2011 m. gegužės 24 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9. Pranešime UAB „Lietuvos žirgynas“ nurodė, jog vienašališkai nutraukia dviejų eržilų pirkimo – pardavimo sutartį ir reikalauja iki 2013 m. rugpjūčio 10 d. perduoti UAB „Lietuvos žirgynas“ pagal sutartį „Sūduvos taurui“ perduotus žemaitukų veislės eržilą Klevas ir arabų veislės eržilą Perlas, eržilų perdavimą iš anksto suderinant su UAB „Lietuvos žirgynas“ direktoriumi. Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos tauras“ sutiko su išreikšta UAB „Lietuvos žirgynas“ reikalavimu ir buvo pasiruošę minėtus eržilus perduoti atgal.
2013 m. spalio 23 d. Senovės atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos tauras“ gavo Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje, kuriame UAB „Lietuvos žirgynas“ prašo priteisti skolą ir kitas išlaidas. Šis UAB „Lietuvos žirgynas“ sprendimas klubui buvo netikėtas, nes klubas buvo sutikęs su sąlyga, jog grąžins pirkimo – pardavimo sutartimi gautus eržilus.
Prieštaravimuose taip pat nurodoma, kad žirgų priėmimo – perdavimo metu su žirgais turi būti perduodami ir jų identifikaciniai dokumentai. Neturint žirgų pasų, jiems buvo visiškai apribotos žirgų panaudojimo galimybės. Kadangi tokių dokumentų UAB „Lietuvos žirgynas“ neperdavė, nebuvo galimybių perdavimo momentu patikrinti žirgų sveikatos būklės. Kaip paaiškėjo vėliau, žirgai turėjo sveikatos problemų, tai yra žemaitukų veislės eržilas yra alergiškas šienui, pasikonsultavus su veterinarijos specialistais jiems buvo paaiškinta, jog tai turėjo atsitikti pačioje jaunystėje. Arabų veislės eržilas turi dar didesnių problemų. Tai yra jis nekergia kumelių, dar didesnė problema yra jo kojų puvinys. Apie tai, jog tokių problemų turi žirgai, ieškovas neužsiminė ir jam apie tai nepranešė, nors ir žinojo, bet aplaidžiai vertino tokią informaciją. (b.l. 30-32).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas UAB „Lietuvos žirgynas“ nurodė, kad pažymėtina, kad atsakovas pripažįsta skolą ieškovui, tai pažymi savo procesiniuose dokumentuose, tačiau vis tiek teikia prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nors neteikia reikalavimo preliminarų sprendimą panaikinti. Taigi, darytina išvada, kad atsakovui pripažinus skolą, nėra jokio teisinio pagrindo preliminarų sprendimą panaikinti. Atsakovui pripažinus skolą, argumentai, kuriais grindžiami prieštaravimai nebėra reikšmingi, tačiau teikiami papildomi paaiškinimai dėl atsakovo prieštaravimuose pateiktų faktinių aplinkybių, siekiant akcentuoti atsakovo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir siekia vilkinti skolos ieškovui grąžinimą.
Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Lietuvos žirgynas“ pateikė pranešimą atsakovui dėl 2011 m. gegužės 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 9 nutraukimo. Tačiau UAB „Lietuvos žirgynas“ vadovui nuvykus atsiimti žirgų, atsakovo vadovas kategoriškai atsisakė juos sugrąžinti. Nurodoma, jog atsakovas pateikia aplinkybes taip, lyg buvo pasiruošę grąžinti žirgus, tačiau akivaizdu, kad atsakovo veiksmai prieštarauja atsakovo teiginiams. Ieškovas į teismą kreipėsi tik 2013 m. spalio mėnesį. Akivaizdu, kad jeigu atsakovas būtų sutikęs su vienašaliu sutarties nutraukimu ir žirgų grąžinimu, būtų atlikęs veiksmus, leidžiančius manyti, kad atsakovas siekė sugrąžinti žirgus, tai yra būtų pats atvežęs žirgus ieškovui, būtų teikęs raštus dėl žirgų atsiėmimo ir pan. Tačiau atsakovas neparodė jokios valios, jog sutinka su sutarties nutraukimu ir žirgų grąžinimu. Ieškovas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas negrąžino žirgų, taigi, nesutiko su vienašaliu sutarties nutraukimu, įvertinęs jog kreipimasis į teismą dėl sutarties nutraukimo ir žirgų susigrąžinimo ieškovui būtų finansiškai nenaudingas, be to, per tą laikotarpį kuomet žirgus valdė atsakovas, žirgų būklė galėjo pasikeisti taip, kad nebetenkintų ieškovo lūkesčių, pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – teismui pateikė reikalavimą priteisti atsakovo skolą už žirgus.
Atsakovas savo prieštaravimus argumentuoja tuo, kad neva ieškovas jam perleido netinkamos sveikatos būklės žirgus. Nurodoma, kad tiek 2011 m. gegužės 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 9 punkte, tiek 2011 m. gegužės 24 d. priėmimo perdavimo akte nurodyta, jog parduodami ir perduodami žirgai yra kliniškai sveiki. Žirgų priėmimo metu atsakovas nereiškė jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl žirgų sveikatos būklės, nors turėjo teisę ir galimybę patikrinti perkamų žirgų būklę ir reikalauti iš pardavėjo atitinkamų veterinaro pažymų. Todėl preziumuojama, kad ieškovas perdavė atsakovui sveikus žirgus, o atsakovą žirgų sveikatos būklė tenkino.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad žirgų pasai, tai yra nuosavybės teisę į žirgą įrodantis dokumentas. Akivaizdu, kad ieškovas siekdamas apsaugoti savo teises, neperdavė atsakovui pasų, kol atsakovas nesumokėjo visos pirkimo kainos, tokiu būdu išvengdamas situacijos, kad atsakovas perleis žirgus tretiesiems asmenims neatsiskaitęs su ieškovu. Nurodoma, kad 2011 m. gegužės 24 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 9 nebuvo šalių susitarimų dėl žirgų dokumentų perdavimo. Atsakovas neteikė ieškovui jokių reikalavimų ir pretenzijų dėl to, kad jam nėra perduoti žirgų pasai, nei žirgų perdavimo metu, nei po to. (b.l. 45-47).
Motyvuojamoji dalis
Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.
2011 m. gegužės 24 d. UAB „Vilniaus žirgynas“ ir Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos Tauras“ pasirašė pirkimo paradavimo sutartį Nr. 9, pagal kurią pardavėjas pardavė žemaitukų veislės eržilą „Klevas“ ir arabų veislės eržilą „Perlas“. (b.l. 6).
2011 m. gegužės 24 d. priėmimo – perdavimo aktu UAB „Vilniaus žirgynas“ perdavė, o Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos Tauras“ perėmė žemaitukų veislės eržilą „Klevas“ ir arabų veislės eržilą „Perlas“. (b.l. 7).
2013 m. liepos 5 d. UAB „Lietuvos žirgynas“ atsiuntė pranešimą Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubui „Sūduvos Tauras“ pranešimą dėl 2011 m. gegužės 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 9 nutraukimo. (b.l. 33).
Dėl sutartinių santykių pobūdžio
Ieškovė atsiliepime dėl pateiktų prieštaravimų nurodo, jog atsakovas skolą pripažino, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti preliminarų sprendimą. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog skola yra atsiradusi ne iš paskolos santykių, o iš pirkimo – pardavimo sutarties. Taigi šiuo atveju atsakovams nors ir pripažinus skolą, jie pripažįsta, jog nesugebėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tačiau jie nesutinka dėl ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo. Atsižvelgiant į sudarytoje sutartyje numatytas sąlygas, jie turi pagrindą nesutikti su skolos priteisimu.
Sutarties laisvės principas užtikrina šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, ar sudaryti konkrečią sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. CK 6.189 straipsnyje įtvirtintas sutarčių privalomumo ( pacta sunt servanda) principas reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią. Iš šalių pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad sutarties šalys susitarė ne tik dėl sutarties dalyko – žirgų, (CK 6.304 str. 4 d.), bet ir dėl kitų sąlygų, apibrėžiančių, kokiu būdu bus ginamos pardavėjo teisės sutarties nevykdymo atveju. Šias sąlygas nustatė pačios šalys, sąlygos neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, todėl jų turi būti paisoma ir laikomasi.
CK 6.193 straipsnio, nustatančio sutarčių aiškinimo taisykles, 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarčių aiškinimo principas, kuriuo reikalaujama bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Be to, negali būti neaptarta ir neįvertinta nė viena sutarties dalis, priedas ar kita sudedamoji dalis (pvz., reikia įvertinti ir sutarties preambulę, ir jos priedus, vėlesnius pakeitimus ir t. t.). Kitas svarbus sutarties aiškinimo principas – jos tikslų aiškinimasis. Sutarties tikslai gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį. CK 6.193 straipsnio 3 dalyje aptariama sutarties aiškinimo taisyklė: kai susiduriama su žodžių sąvokų daugiareikšmiškumu, sąvokos aiškintinos taip, kaip šalys jas apibrėžė sutartyje; žodžiams ar sąvokoms, kurių reikšmė sutartyje neatskleista, suteiktina tokia reikšmė, kuri yra priimtiniausia, atsižvelgiant į sutarties rūšį, prigimtį, esmę, dalyką, šalis ir kitas svarbias aplinkybes. Byloje esančios sutarties turinys leidžia ją kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo, o kiti bylos įrodymai šios išvados nepaneigia. Pagal sutartį pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjo nuosavybėn du žirgus, o pirkėjas – sumokėti sutartyje nurodytą kainą. Sutartyje šalys sulygo dėl kainos, apmokėjimo tvarkos, sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Sutarties turinys atitinka pirkimo-pardavimo sutartį, apibrėžtą CK 6.305 straipsnio 1 dalyje.
Dėl reikalavimo įvykdyti sutartinę piniginę prievolę ir sutartinės civilinės atsakomybės santykio
Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. Civilinių teisių gynimas apibūdinamas kaip visuma priemonių, skirtų pažeistoms teisėms atkurti, pripažinti, apsaugoti nuo gresiančių ar pakartotinių tolesnių pažeidimų, bet kuriems teisę pažeidžiantiems veiksmams nutraukti, taip pat dėl pažeidimo patirtai turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti. Tam, kad būtų galima apginti civilines teises, įstatymai nurodo tam tikrus gynimo būdus, kuriuos taikant gali būti pasiekti tikslai: atkurtos pažeistos teisės, nutraukti teises pažeidžiantys veiksmai, atlyginta dėl teisių pažeidimo padaryta žala ir kita.
CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį. Kaip atskiri civilinių teisių gynimo būdai yra įtvirtinti galimybė priteisti įvykdyti pareigą natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas) bei išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), o atskirais atvejais – netesybas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Priteisimas įvykdyti pareigą natūra yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas ir nelaikomas civiline atsakomybe, tačiau šie abu būdai gali būti taikomi kartu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakoma dėl būtinumo atskirti ieškinio reikalavimą įvykdyti pareigą natūra nuo reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę, kaip atskirų civilinių teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis AB ,,VST“ v. UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“, bylos Nr. 3K-3-572/2008; 2009 m. sausio 22 d. nutartis UAB ,,Alrosta“ v. UAB ,,Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. T. V., bylos Nr. 3K-3-227/2011).
Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pirkėjų prievolės sumokėti visą pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsigytų žirgų kainą. Prievolė sumokėti kainą pagal savo pobūdį yra piniginė. Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Tad konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas priteisti pardavėjui iš pirkėjo pagal pirkimo–pardavimo sutartį nesumokėtą parduoto daikto kainos dalį reiškia reikalavimą įpareigoti pirkėją įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis). Toks reikalavimas atitinka pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytą civilinių teisių gynybos būdą, kai yra pažeidžiama pirkėjo pareiga sumokėti daikto kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.345 straipsnio 3 dalis). Taigi, reikalavimas įvykdyti prievolę natūra nėra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę sutartinę prievolę pažeidusiai šaliai. Civilinė atsakomybė yra papildoma prievolė, atsirandanti dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo.
Taigi, nagrinėjamos bylos atveju visų pirma kyla klausimas dėl ieškovų reikalavimo priteisti nesumokėtą parduotų žirgų kainos dalį, t. y. reikalavimo įvykdyti piniginę prievolę natūra, pagrįstumo. Teismas laiko, jog ieškovai, reikalaudami įvykdyti prievolę natūra, pasirinko netinkamą civilinių teisių gynimo būdą, nes pirkimo–pardavimo sutartimi šalys buvo susitarusios, kad nesumokėjus susitartos įmokos pagal nustatytą grafiką, žirgai grąžinami į UAB „Vilniaus žirgyną“. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „Lietuvos žirgynas“ Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubui „Sūduvos tauras“ atsiuntė pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą ir reikalavimą grąžinti žirgus, tai patvirtina, jog ieškovė ėmėsi priemonių dėl sutarties nutraukimo ir pirkimo – pardavimo sutartyje susitartos sąlygos įgyvendinimo. Atitinkamai atsakovai gavę šį pranešimą, dėl vienašališko sutarties nutraukimo nesiginčijo, kas patvirtino, jog jie su pranešime numatytomis sąlygomis sutiko. Pranešime kategoriškai nurodoma, kad pranešimas laikytinas įspėjimu apie vienašalį sutarties nutraukimą, o sutartis laikoma nutraukta po 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos. Ir nors byloje nėra duomenų apie tai, kada pranešimas buvo įteiktas, iš tolimesnio byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovei pranešimas buvo įteiktas, kas leidžia daryti išvadą, jog kreipimosi į teismą dieną 2013 m. gegužės 24 d. pirkimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta. Ieškovė savo atsiliepime dėl pateiktų prieštaravimų nurodė, kad jeigu atsakovas būtų sutikęs su vienašaliu sutarties nutraukimu ir žirgų grąžinimu, būtų atlikę veiksmus, leidžiančius manyti, kad atsakovas siekė sugrąžinti žirgus, tai yra būtų patys atvežę žirgus, būtų teikę raštus dėl žirgų atsiėmimo ir pan. Teismas negali sutikti su tokiais argumentais. Atkreiptinas dėmesys, jog atsiųstu pranešimu buvo kategoriškai nurodoma, jog sutartis vienašališkai nutraukiama. Vadinasi, ieškovas vienašališkai nusprendė nutraukti sutartį ir tokiu atveju jam atsakovo sutikimo dėl sutarties nutraukimo nereikia. Tuo tarpu atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais, o būtent neginčydamas vienašališko sutarties nutraukimo, sutiko su nurodytomis sąlygomis. Akivaizdu, jog atsakovas tik nesutikdamas su vienašališku sutarties nutraukimu turėjo atlikti aktyvius veiksmus - ginčyti sutarties nutraukimą, tai yra kreiptis į ieškovą, ar teismą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, neteisėtu ir pan. Tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti, kas patvirtina, jog po 30 d. po pranešimo įteikimo sutartis tapo nutraukta ir negaliojanti. Taigi esant tokiai situacijai ieškovas galėjo kreiptis su reikalavimais dėl neteisėto žirgų negrąžinimo, su reikalavimu atlyginti nuostolius, ar netesybas, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo (CK 6.221 str.). Ieškovai atsiliepime nurodo, jog ieškovas atsisakė grąžinti žirgus, tačiau nepateikė duomenų įrodančių šias aplinkybes, todėl teismas laiko, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų žirgų negrąžinimo aplinkybių. Abi šalys nurodo, jog vieni neatsiėmė, kiti teigia, jog neatiduoda. Nei sutartyje, nei pranešime dėl sutarties nutraukimo nėra aptartos žirgų grąžinimo sąlygos, tad teismas laiko, jog žirgų perdavimas jų savininkams yra šalių susitarimo dalykas. Pranešime ieškovas nurodo, kad atsakovui neįvykdžius reikalavimo perduoti eržilus, ieškovas bus priverstas savo pažeistas teises ginti teisme, tačiau nėra nurodoma, kokiu būdu atsakovas privalo įvykdyti reikalavimą, taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas atsisakė įvykdyti, ar dėl jo kaltės reikalavimai nėra vykdomi. Tiek viena, tiek kita pusė laukia kažkokių veiksmų vieni iš kitų ir nesiima jokių veiksmų, jog būtų vykdomos reikalaujamos sąlygos.
Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas įvertino tai, kad kreipimasis į teismą dėl sutarties nutraukimo jam būtų nenaudingas, todėl kreipėsi dėl skolos priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, jog tokie argumentai prieštarauja teisės normoms ir byloje esantiems duomenims. CK 6.217 str. nurodoma, kad šalys gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kaip jau buvo nurodytas kainos nesumokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas, taigi sutartis galėjo būti nutraukta ir nesikreipiant į teismas. To paties straipsnio 4 d. nurodoma, kad tik kitais straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka. Taip pat 5 dalyje nurodoma, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Tarp šalių sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta, kad nesumokėjus įmokos žirgai grąžinami ieškovui, o sumokėti pinigai atsakovui negrąžinami, taigi šios sąlygos leidžia daryti išvadą, jog yra aptartos sutarties nevykdymo sąlygos ir jų pasekmės. Taigi esant nurodytam reglamentavimui teismas laiko, jog atsakovų nurodyti argumentai, jog jie gavę pranešimą suprato, kad sutartis yra nutraukta ir laukė, kada ieškovai išreikš norą pasiimti žirgus, yra pagrįsti ir teisingi. Akivaizdu, kad atsakovai turėjo visiškai pagrįstus lūkesčius, kurie paremti būtent teisės aktuose ir sutartyje numatytomis sąlygomis, jos sutartis yra nutraukta ir toliau bus vykdomos sutarties nutraukimo pasekmės, todėl jų prieštaravimai yra pagrįsti ir teisingi. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad net ir savo pranešime ieškovai kategoriškai nurodė, jog sutartis bus nutraukta, ir atskiras pranešimas nebus siunčiamas. Šiame pranešime nėra nurodyta jokių reikalavimų, jog kita šalis praneštų apie sutikimą, ar nesutikimą, pats pranešimo formulavimas atsakovams leido suprasti, jog sutartis neatsižvelgiant į jų valią bus nutraukta. Teismas taip pat konstatuoja, jog pagal esamą situaciją laikytina, jog pirkimo – pardavimo sutartis yra nutraukta, todėl nebėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, šiuo metu ieškovai gali reikšti reikalavimus dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, kur tariamasi dėl apmokėjimo, tačiau teismas laiko, jog šios derybos neatnaujina sutarties galiojimo. Naujas susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas, kas leidžia daryti išvadą, jog po sutarties nutraukimo nebuvo sudaryta nauja sutartis, ar pakeista senoji sutarties, pakeistas sprendimas dėl sutarties nutraukimo, vadinas sutarties statusas lieka toks, koks ir buvo po pranešimo išsiuntimo ir įteikimo, tai yra sutartis yra nutraukta. Taigi teismas laiko, jog ieškinys dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Dėl žirgų sveikatos būklės
Atsakovai savo ieškinyje nurodo, kad žirgai buvo perduoti netinkamos sveikatos būklės, tačiau nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Be to, atsakovai nepateikė jokių reikalavimų, kuriuos įtakotų šios aplinkybės, todėl teismas laiko, jog šios aplinkybės nėra svarbios byloje, todėl jos nenagrinėtinos.
Dėl žirgų nuosavybės dokumentų
Atsakovai nurodo, kad įsigyjant žirgus jiems nebuvo perduoti jų pasai. Ieškovai nurodo, jog pasų neperdavė, nes tai yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, sumokėjus žirgų kaina, pasai bus perduoti. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo aptarti dokumentų perdavimas. Tačiau teismas nesutinka su tokiu aiškinimu ir tai laikytina pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintame Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo 76 p. nurodoma, kad arklinių šeimos gyvūnai visada turi būti su tapatybės nustatymo dokumentu. Taigi žirgų pasai privalo keliauti kartu su žirgais, ir tai nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, o žirgo (arklio) asmenybę patvirtinantis dokumentas. Ieškovai atsiliepime nurodo, jog sutartyje nebuvo aptarti dokumentų perdavimas, tačiau nesant šioms sąlygoms numatyta sutartyje būtina laikytis CK 6.138 str. numatytų reikalavimų, jog pardavėjas kartu su daiktu privalo perduoti su jais susijusius dokumentus, arba esant numatytiems atvejams šių dokumentų patvirtintas kopijas. Taigi darytina išvadą, jog atsakovų pareikšti prieštaravimai dėl nepateiktų dokumentų yra pagrįsti, atitinkamai sutinkama su jų nurodytais argumentais, jog dokumentų nepatiekimas apsunkino jų disponavimą įsigytais žirgais.
Kadangi šiuo sprendimu teismas konstatavo, jog pirkimo – pardavimo sutartis yra nutraukta. Byloje nėra pareikšta reikalavimo dėl žalos, ar nuostolių atlyginimo, tad laikytina, jog nustatytos aplinkybės dėl neperduotų dokumentų įtakos sprendimui neturi.
Dėl atsakovų pareikštų prieštaravimų
Ieškovai atsiliepime nurodo, jog nors atsakovas pateikė prieštaravimus, tačiau neprašo panaikinti preliminarų sprendimą. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Atsakovai pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodo, jog nesutinka su pateiktai argumentais ir nurodo savo nesutikimo motyvus. Nors atsakovai aiškiai nesuformulavo, jog preliminarus sprendimas turi būti panaikintas, tačiau akivaizdu, kad nurodomi nesutikimo argumentai leidžia suprasti, jog jų valia yra, kad preliminarus sprendimas būtų panaikintas ir skola nebūtų priteista. Be to, toks prašymo suformulavimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu galutinį sprendimą atsižvelgdamas į teisme surinktą medžiagą ir esančius argumentus priima teismas.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
Ieškinys nagrinėtas pagal ginčo teisenos taisykles, pagrindinis reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestas, tad teismas konstatuoja, jog bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atsakovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jos nepriteistinos. Tad iš ieškovų priteistinas pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263 str., 268 str., 270 str., teismas,
nusprendžia:
preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Lietuvos žirgynas“ bylinėjimosi išlaidas valstybei – 18 Lt 99 cnt. (aštuoniolika Lt 99 cnt. ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą.