Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, susipažinęs su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gegužės 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme gauta administracinio nusižengimo byla dėl A. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Nuo 2017-01-01 galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) įtvirtintos teisės normos (ANK 609 straipsnio 1 dalis) taip pat nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio. Šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių nusižengimų protokolus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-97-942/2016; Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1109-498/2015, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1205-704/2015; Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-164-581/2015).

Iš teismui pateikto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 66P-97849009-17 matyti, kad A. B. kaltinamas tuo, jog jis 2016-11-13 17 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, išplūdo necenzūriniais žodžiais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnus Aurimą Markevičių, Saulių Ramanauską ir Eglę Surkevičiūtę, taip pat aktyviais veiksmais priešinosi minėtiems pareigūnams, nevykdė jų teisėtų nurodymų, tuo įžeisdamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. A. B. kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01), padarymu.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnį policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas poli­cijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgalio­jimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams. A. B. surašytas kaltinamas tik ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, t. y. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Tačiau kaltinime nurodomos ir aplinkybės, kad jis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų bei išplūdo juos necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą. Šie veiksmai, nusižengimo padarymo metu, pateko į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispoziciją, t. y. policijos pareigūno teisėto nurodymo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas (šiuo metu galiojančio ANK 506 straipsnio 4 dalis ir 508 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad galimai 2016-11-13 A. B. padarė ir nusižengimus, numatytus tuo metu galiojusio ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, o šiuo metu galiojančio ANK 506 straipsnis 4 dalis (policijos pareigūno teisėto nurodymo nevykdymas) bei ANK 508 straipsnis (statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas), numato švelnesnę atsakomybę negu ATPK 187 straipsnio 2 dalis (už šiuos pažeidimus anksčiau buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, kurio naujai įsigaliojusiame įstatyme nėra), todėl protokolą surašiusi institucija privalo spręsti klausimą dėl A. B. veikų perkvalifikavimo pagal galiojantį ANK, nes vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perkvalifikuoti veikas turi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju protokolas surašytas 2017-04-28, taigi, teisena turi vykti pagal ANK.

Teismas atkreipia Institucijos dėmesį, kad ANK nenumatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnams, todėl teisena pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis naujausia teismų praktika, galimai būtų nutraukta (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-289-810/2017).

Pažymėtina, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (statutinio pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas) padarymą, turi būti nustatyta, kad pareigūnas vykdė savo pareigas ir jo veiksmai buvo teisėti, tai yra jie yra numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. Gi protokole nenurodyta, kokių konkrečiai teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdė A. B..

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, kadangi ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat kvalifikuoti papildomo administracinio nusižengimo, byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas institucijos dėmesys į Įstatymo 5 straipsnyje reglamentuotą senaties terminų taikymą, pagal kurį Įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal ANK, taikomi ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai. ATPK 35 straipsnio 2 dalis nustato, kad nutraukus baudžiamąjį procesą, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą. Atsižvelgus į tai, administracinio nusižengimo bylą grąžinus Institucijai tyrimui papildyti, pastaroji, esant būtinybei, turėtų spręsti ir dėl termino administracinei nuobaudai skirti, pratęsimo.

Galiausiai, pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, vadovaujantis ANK 609 str. 2 p., turėtų spręsti dėl administracinio nurodymo surašymo (ANK 610 str. 2 d.), arba aiškiai, atskleidžiant pažeidimo esmę nurodyti pagrindus, dėl kurių jis negalėjo būti surašytas (vienas iš jų- asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą Nr. A2.11.-206-986/2017 grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

2017 gegužės 18 d. 09.00 val. paskirtą teismo posėdį atšaukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.