Kauno apygardos teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. ATP-289-810/2017

2017 m. balandžio 25 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. įgaliotiems atstovams A. G. ir D. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. įgaliotos atstovės A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimo R. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį surašytas už tai, kad jis 2016 m. spalio 16 d., apie 02.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,99 promilės girtumas) nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų ir, bandant jį sulaikyti, muistėsi, bandė išsivaduoti ir neleido būti sulaikomas.Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutarimu R. V. veiką pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį perkvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, pripažino R. V. padarius šį administracinį nusižengimą ir skyrė jam 115 eurų baudą. Šiuo nutarimu administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes panaikintas administracinę atsakomybę nustatantis aktas (ANK 591 straipsnio 1 dalies 6 punktas).R. V. įgaliotos atstovės A. G. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą R. V. nutraukti.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo šią administracinio nusižengimo bylą, kadangi iš įvykį mačiusių ir jame dalyvavusių daugiau nei penkių asmenų apklausė tik vieną liudytoją. Vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Šiuo atveju teismas apklausė liudytoju pareigūną L. G., kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau, kaip jis pats patvirtino, nebuvo pažeidimo fakto liudininku ir rėmėsi tik pareigūnų tarnybinių pranešimų turiniu, todėl jo parodymai yra išvestiniai ir jais negali būti vadovaujamasi sprendžiant asmens kaltės klausimą. Liudytojas A. K. apie inkriminuojamą pažeidimą negalėjo nieko papasakoti iki tol, kol teismas posėdžio metu nedavė susipažinti su jo tarnybiniu pranešimu. Šis liudytojas nurodė, kad daugiau apie įvykio detales galėtų papasakoti jo kolega, kurio teismas taip ir neapklausė.Nagrinėjamu atveju R. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad nevykdė pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo. Taigi svarbu nustatyti, ar šiuo atveju policijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti. Pareigūnai R. V. liepė gultis ant žemės, tačiau jis nesutiko to padaryti, motyvuodamas tuo, kad grindinys yra šlapias ir nešvarus, dėl ko susiteps rūbai. Tai vienintelis pasipriešinimo ir nesutikimo su pareigūnų reikalavimu faktas, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pradėta administracinė teisena. Tačiau, apeliantės vertinimu, tai nėra pagrindas asmenį bausti administracine tvarka, kadangi nebuvo nustatyta būtinybė pareigūnams asmenį paguldyti ant šlapio ir nešvaraus grindinio, taigi nebuvo ir teisėtų reikalavimų nevykdymo. Kaip minėta, teismas neapklausė antrojo pareigūno, taip pat kritiškai vertintinos išvados apie R. V. priešinimąsi, nes byloje pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų elgęsis agresyviai, priešinęsis policijos pareigūnams, todėl mažai tikėtina, jog jis būtų pradėjęs priešintis tik ten, kur nėra vaizdo kamerų, o elgęsis ramiai tose vietose, kuriose buvo filmuojama. Taip pat iš skundžiamo teismo nutarimo nėra aišku, kuo apskritai pasireiškė pažeidimas, t. y. kokių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė R. V.. Nagrinėjamame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog pažeidėjas nevykdė reikalavimų eiti prie tarnybinio automobilio, tačiau vaizdo įraše aiškiai matoma, kaip jis ramiai nueina su pareigūnais. Tas pats pasakytina ir apie muistymąsi, kas yra subjektyviai suprantamas veiksmas. Lygiai taip pat vertintinas ir atsisakymas gultis ant šlapio ir nešvaraus grindinio, nes tokio atsisakymo pagrįstumas ar neteisėtumas galėjo būti vertintinas tik apklausus visus liudytojus, mačiusius įvykį.Apeliacinis skundas grindžiamas ir argumentais dėl policijos pareigūnų taikytų prievartos priemonių proporcingumo. R. V. įgaliotos atstovės nuomone, policijos pareigūnų panaudotos priemonės – sulaikymas specialioje patalpoje tam, kad pažeidėjas nusiramintų, būtų nustatyta jo asmenybė ir surašytas protokolas, yra neproporcingos siekiamam tikslui ir neadekvačios, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį. Šioje situacijoje apelianto neva atlikti neteisėti veiksmai (muistymasis, stumdymasis rankomis, nereagavimas į perspėjimus nusiraminti) nesiekė tokio pavojingumo lygio, kad užtrauktų jam administracinę atsakomybę dėl pasipriešino policijos pareigūnams. Paminėtina ir tai, kad iš dalies tokią apelianto reakciją į policijos pareigūnų veiksmus iššaukė ir pačių pareigūnų veiksmai, kurie nebuvo nei proporcingi, nei adekvatūs inkriminuojamam pažeidimui pagal ATPK 174 straipsnį. Kadangi administracinė teisena dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio pažeidimo buvo nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkte pagrindu, natūralu, jog policijos pareigūnai apskritai net neturėjo teisėto pagrindo sulaikyti R. V.. Todėl jo atlikti veiksmai, priešinantis be pagrindo būti paguldomam ant šlapio ir nešvaraus grindinio, vertintini kaip natūralus asmens pasipriešinimas neteisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, kurie negali užtraukti atsakomybės pagal ATPK 187 straipsnio 1 ar 2 dalį, ar ANK 506 straipsnio 4 dalį. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. V. įgaliotos atstovės A. G. apeliacinis skundas tenkintinas.Kaip minėta, R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį surašytas už tai, kad jis 2016 m. spalio 16 d., apie 02.50 val., Kaune, Pilies g., ties namu Nr. 12, būdamas neblaivus (nustatytas 0,99 promilės girtumas) nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų ir, bandant jį sulaikyti, muistėsi, bandė išsivaduoti ir neleido būti sulaikomas.Skundžiamu nutarimu R. V. veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalimi, perkvalifikuota pagal atitinkamą ANK straipsnį. Teismas teisingai nustatė, kad ANK nėra numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnams ir pagrįstai R. V. administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį nutraukė (ANK 591 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tačiau perkvalifikuojant R. V. administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje (policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas), pagal atitinkamą ANK 506 straipsnio 4 dalį, apylinkės teismas padarė esminius pažeidimus, kurie lėmė nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, perkvalifikuodamas R. V. veiką pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį (statutinio pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas), nustatė, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų eiti prie tarnybinio automobilio, nesimuistyti ir nesipriešinti. Tačiau R. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, su kuriuo byla perduota pirmosios instancijos teismui, jam minėtos aplinkybės nėra inkriminuotos. Visų pirma, administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyti konkretūs įstatymu pagrįsti (teisėti) policijos pareigūnų reikalavimai, kurių pažeidėjas nevykdė, be to, jo veiksmai – muistėsi, bandė išsivaduoti, neleido būti sulaikomas, pagal administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą kaltinimo konstrukciją, priskirtini pasipriešinimo policijos pareigūnams veikai (ATPK 187 straipsnio 1 dalies), dėl kurios administracinio teisės pažeidimo teisena, kaip minėta, buvo nutraukta. Tokiu būdu apylinkės teismas, konstatuodamas, kad R. V. minėti veiksmai, dėl kurių jam teisena nutraukta, užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį (statutinio pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas), ir tuo pačiu nustatydamas naujas teisinei kvalifikacijai reikšmingas aplinkybes, tai yra nurodydamas, kokių konkrečių teisėtų policijos pareigūnų veiksmų pažeidėjas nevykdė, neleistinai išplėtė administracinio teisės pažeidimo protokole apibrėžtas kaltinimo ribas. Pagal formuojamą teismų praktiką teismas savo iniciatyva negali papildyti kaltinimo naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-30/2012), kas šiuo atveju buvo padaryta. Šis teismo padarytas ANK proceso teisės normų pažeidimas sietinas ir su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių žinoti, kuo yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo suvaržymu.Vis dėlto, apygardos teismas, siekdamas nustatyti, ar R. V. veiksmuose buvo ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis ir norėdamas pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl nevisapusiškai atlikto įrodymų tyrimo, apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiąjį patrulį A. V.. Liudytojas paaiškino, kad priėjęs prie R. V. nurodė jam, kad jis yra sulaikomas ir turės vykti į policijos įstaigą. Liudytojas, norėdamas pasirūpinti pažeidėjo saugumu, suėmė jį už parankės ir vedė link tarnybinio automobilio, tačiau minėtam asmeniui nepatiko, kad prie jo liečiamasi, prašė jo nečiupinėti, jis sakė, kad eis pats. Laikydamas sulaikomą asmenį už rankos, pastebėjo, kad jis bando muistytis, todėl suėmė jį stipriau, tačiau ir R. V. judesiai vis stiprėjo. A. V. įspėjo taip nesielgti, nes bus panaudotos specialiosios priemonės, tačiau R. V. vėl pasimuistė ir tuomet buvo paguldytas ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai. Sulaikomas pažeidėjas nesakė, kad neis prie automobilio, tačiau prašė jo neliesti, dėl ko muistėsi. Tarnybinis automobilis buvo pastatytas toliau nuo klubo durų, prie durų šis asmuo laikėsi visų reikalavimų, tik einant prie automobilio prasidėjo neklusnumas. Liudytojo teigimu, visi pažeidėjo kūno judesiai buvo lyg bandymas išsprūsti ir pabėgti.Pažymėtina, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (statutinio pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas) padarymą, turi būti nustatyta, kad pareigūnas vykdė savo pareigas ir jo veiksmai buvo teisėti, tai yra jie yra numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. Nagrinėjamu atveju minėtais liudytojo A. V. parodymais, liudytojo A. K. parodymais pirmosios instancijos teisme ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais (2016 m. spalio 16 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys ir kt.) nustatyta, kad policijos pareigūnai R. V. aiškiai nurodė eiti link tarnybinio automobilio, kadangi jis yra sulaikomas ir turi vykti į policijos įstaigą. Toks reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (policijos pareigūnai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti), taigi yra teisėtas ir privalomas visiems fiziniams asmenims. Tačiau sutiktina su apeliantės argumentais, kad šiuo atveju vertinant R. V. elgesį sulaikymo metu, nenustatyta, kad jis būtų atsisakęs vykdyti šį reikalavimą, priešingai, jis pats ėjo prie tarnybinio automobilio. Tai, kad pažeidėjas, vedamas policijos pareigūno, muistėsi ir norėjo eiti pats (nenorėjo būti liečiamas policijos pareigūnų), nesudaro ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Šioje situacijoje pažeidėjo veiksmai, jam muistantis ir reiškiant nepasitenkinimą, sietini su asmens pasipriešinimu sulaikymui, už kurį, kaip minėta, ANK nenumato administracinės atsakomybės. Apygardos teisme apklaustas liudytojas A. V. taip pat patvirtino, kad R. V. elgesį vertino kaip norą ištrūkti, tačiau ne kaip atsisakymą vykdyti reikalavimą eiti prie policijos pareigūnų transporto priemonės. Taigi, dėl kitų apylinkės teismo nutarime plečiamai nustatytų policijos pareigūnų reikalavimų – nesimuistyti ir nesipriešinti - nevykdymo aukštesnės instancijos teismas pasisakė 8-ame šios nutarties punkte, nurodė, jog šie veiksmai (muistėsi, bandė išsivaduoti, neleido būti sulaikomas) priskirtini pasipriešinimo policijos pareigūnams veikai (ATPK 187 straipsnio 1 dalies), dėl kurios administracinio teisės pažeidimo teisena buvo nutraukta, todėl šie veiksmai negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal nagrinėjamą ANK 506 straipsnio 4 dalį.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas policijos pareigūnų panaudotų prievartos priemonių (R. V. paguldymo ant žemės ir sulaikymo specialioje patalpoje) proporcingumo klausimas, tačiau šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, policijos pareigūnų atlikti veiksmai neanalizuojami ir nevertinami proporcingumo aspektu. Tačiau R. V., manydamas, kad jo atžvilgiu specialiosios priemonės buvo panaudotos neproporcingos situacijai ar pažeidžiant nustatytą tvarką, turi teisę tokius policijos pareigūnų veiksmus skųsti norminių aktų nustatyta tvarka.Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad R. V. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymių, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. V. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.