Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1020-567/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
2S-1020-567/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33247-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
J. S.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1020-567/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33247-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.14.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-40082-235/2017 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei antstolei D. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. J. S. pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės antstolės D. P. 85,52 Eur turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad antstolė 2017 m. liepos 3 d. patvarkymu neteisėtai areštavo jo lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Ieškovas antstolės patvarkymą apskundė, tačiau 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu antstolė atmetė skundą, tačiau skundo nepersiuntė apylinkės teismui. Neturėdamas lėšų, ieškovas negalėjo įsigyti būtiniausių prekių ir paskambinti šeimos nariams. Taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ieškovas laisvės atėmimo įstaigoje nedirba.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovui nustatė 10 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti naują vientisą procesinį dokumentą, kuriame būtų pasirinktas konkretus ieškovo teisių gynimo būdas, aiškiai suformuluotas reikalavimas ir sumokėtas žyminis mokestis arba pateikti įrodymai prie prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio. Teismas išaiškino, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovas nepridėjo dokumentų, kuriais grindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes (2017 m. rugpjūčio 11 d. prašymo antstolei dėl lėšų grąžinimo ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. antstolės patvarkymo dėl prašymo atmetimo), todėl įpareigojo juos pateikti. Teismas sprendė, kad ieškovas, teigdamas, jog jam atsirado perdėtas jautrumas, saugumo jausmo praradimas, pastovus nerimas, negalėjimas susikaupti, nedetalizavo konkrečiai, kuo tai pasireiškia, kaip ieškovas sau nustatė tokius simptomus ir kokiu pagrindu savo neturtinę žalą įvertina 5000 Eur suma. Teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Ieškinio dalykas turi būti suformuluotas taip, kad asmuo, kuriam pareikštas ieškinys, galėtų tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį, o teismas, esant tam pagrindo, galėtų priimti sprendimą, kuris savo ruožtu turi būti aiškus ir gali būti įvykdomas CPK nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad Vilniaus pataisos namų pažyma, patvirtinanti, kad ieškovas nuo 2017 m. birželio 5 d. nedirbo ir darbo užmokesčio negavo, neįrodo, kad ieškovas pataisos namuose neturi sąskaitos su lėšomis, iš kurių galėtų padengti žyminio mokesčio sumą (CPK 83 str., 111 str., 115 str., 135 str.).

Šalies argumentai

3. I. J. S. pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) ieškinį laikyti paduotu; 2) išreikalauti iš antstolės D. P. jo 2017 m. rugpjūčio 11 d. prašymą; 3) išreikalauti iš Vilniaus pataisos namų administracijos ieškovo sąskaitos išrašą, kuris įrodytų jo sunkią turtinę padėtį. Nurodė, kad jo pateiktas ieškinys atitinka CPK 111 str., 135 str. reikalavimus. 2017 m. rugpjūčio 11 d. prašymo kopijos antstolei neturi, todėl prašymą tikslinga išreikalauti iš antstolės. Antstolės 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymas buvo pateiktas kartu su ieškiniu. Vilniaus pataisos namų administracija atsakymus teikia per 20 darbo dienų. Ieškovas nutartį dėl trūkumų šalinimo gavo 2017 m. rugsėjo 20 d., todėl per trūkumų šalinimo laiką nėra galimybės gauti atsakymo iš pataisos namų administracijos apie ieškovo sąskaitoje turimas lėšas. Teismas turėtų pats pareikalauti iš Vilniaus pataisos namų administracijos ieškovo sąskaitos išrašą (CPK 111 str., 135 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovo J. S. ieškinį atsakovei antstolei D. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį kartu su priedais ieškovui. Teismas išaiškino ieškovui, kad, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį grąžinti, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą. Teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktu prašymu, padarė išvadą, kad ieškovas tinkamai ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. I. J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimti ieškinį ir jį išnagrinėti. Nurodo, kad ieškovo ieškinys atitinka visus CPK 111 str., 115 str. reikalavimus. Visos aplinkybės, susijusios su teismo reikalaujamų dokumentų pateikimu, buvo nurodytos prašyme, į kurį teismas visiškai neatsižvelgė. Pateikiant kitus ieškinius dėl analogiškų antstolių veiksmų, teismai jokių trūkumų nenustatinėjo (Utenos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-348-731/2017, Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-466-665/2017). Pirmosios instancijos teismas gali pats išreikalauti trūkstamus įrodymus, bet tiesiog nenori priimti ieškovo ieškinio. Vilniaus pataisos namai išdavė ieškovo sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad ieškovas neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį (CPK 83 str., 111 str., 115 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ieškovas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys, neištaisius trūkumų, laikytas nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

8. Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 str. 1 d. yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis reiškia, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

9. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111 str. – 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką.

10. Pagal CPK 115 str. 2 d. kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir yra skirtas koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės antstolės D. P. 85,52 Eur turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą. Ieškovas nurodė, kad antstolė 2017 m. liepos 3 d. patvarkymu neteisėtai areštavo jo lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Ieškovas antstolės patvarkymą apskundė, tačiau 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu antstolė atmetė skundą, tačiau skundo nepersiuntė apylinkės teismui. Neturėdamas lėšų, ieškovas negalėjo įsigyti būtiniausių prekių ir paskambinti šeimos nariams. Taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ieškovas laisvės atėmimo įstaigoje nedirba.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi įpareigojo pateikti naują vientisą procesinį dokumentą, kuriame būtų pasirinktas konkretus ieškovo teisių gynimo būdas, aiškiai suformuluotas reikalavimas ir sumokėtas žyminis mokestis arba pateikti įrodymai prie prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio. Teismas įpareigojo pateikti ieškovo 2017 m. rugpjūčio 11 d. prašymą antstolei dėl lėšų grąžinimo, 2017 m. rugpjūčio 17 d. antstolės patvarkymą dėl prašymo atmetimo, Vilniaus pataisos namų pažymą apie ieškovo turimas lėšas.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinyje suformuluotus ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti konkretų teisės gynimo būdą bei tiksliai suformuluoti konkretų ieškinio dalyką, t. y. kokio konkretaus materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant bylą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sprendžia, kad ieškinyje yra nurodytas ieškinio dalykas (reikalavimai) ir faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia turtinės ir neturtinės žalos jam padarymą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai vertino, kad ieškovas nedetalizavo neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ieškinio priėmimo stadijoje teismas neatlieka įrodymų tyrimo ir vertinimo. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kai sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo. Tai, ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, turi būti įvertinta ir konstatuota, išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. antstolės patvarkymas (raštas), kurį pirmosios instancijos teismas įpareigojo pateikti, buvo pateiktas kartu su ieškiniu (b. l. 8). Tuo tarpu dėl 2017 m. rugpjūčio 11 d. prašymo antstolei ieškovas nurodė, kad prašymo kopijos neturi. Taigi, šis dokumentas gali būti išreikalautas ir po civilinės bylos iškėlimo. Vilniaus pataisos namų pažymą apie ieškovo lėšas, esančias sąskaitoje, ieškovas pateikė kartu su atskiruoju skundu (CPK 179 str. 1 d., 226 str., 230 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra esminių kliūčių spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

15. Apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, grąžinant ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 111 str., 135 str., 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Neringa Švedienė