Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-05-30 · Civilinė byla Nr. 2-466-665/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-07-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-30
Bylos Nr.
2-466-665/2017
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00232-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Čereškevičienė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
Antstolei Svetlanai Kastanauskienei
Trečiasis asmuo
Valstybine mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2-466-665/2017Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00232-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.5.2.17.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 30 d.
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Čereškevičienė,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,dalyvaujant ieškovui J. S.,atsakovei Antstolei Svetlanai Kastanauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo Antstolei Svetlanai Kastanauskienei su trečiuoju asmeniu Valstybine mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo : priteisti iš Antstolės Svetlanos Kastanauskienės ieškovui 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir byloje mokėtiną žyminį mokestį valstybei, nes jis šioje civilinėje byloje dėl sunkios materialinės padėties yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad bylą ves be Advokato.

Ieškovas J. S. teismo posėdyje, jam išaiškinus procesines teises, prašymų neturėjo, sprendimo vesti bylą be advokato nepakeitė ir palaikė pateiktą ieškinį jame nurodytais motyvais bei pagrindais. Jis paaiškino , kad dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų jis patyrė žmogaus orumo pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus, ko pasėkoje prarado saugumo jausmą, patyrė pastovų nerimą, negalėjimą susikaupti, tapo dirglus, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, todėl prašo iš kalto dėl dvasinių išgyvenimų asmens antstolės S. Kastanauskienės priteisti 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teisiniu reikalavimų pagrindu nurodo LR CK 6.246-6.250 straipsnius. Ieškovas paaiškino faktinius deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir nurodė, kad , jam atliekant bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje, iš antstolės S. Kastanauskienės buvo gauti 2015 07 09, 2015 10 21, 2015 11 06, 2016 03 10 patvarkymai , kuriuose buvo nurodyta, kad antstolė S. Kastanauskienė , vadovaudamasi LR CPK 688 str. nuostatomis , areštuoja ieškovui priklausančias lėšas , esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Dėl šių areštų 2016 10 06 buvo neteisėtai areštuoti 5 eurai , tokiu būdu buvo areštuota visa piniginių lėšų suma, esanti ieškovo nuosavybėje, laikoma įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Ieškovas negalėjo šiais pinigais pasinaudoti. Kadangi suma buvo mažesnė, nei Minimali mėnesinė alga ( toliau sprendime MMA), tai antstolės veiksmai yra prieštaraujantys LR CPK 688 str. nuostatoms, neteisėti ir yra atsakovės deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Atsakovės veiksmai buvo tyčiniai. Jie yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, nes dėl jų atsakovas negalėjo šiais pinigais pasinaudoti ( pirkti maisto produktų, būtiniausių reikmenų, higienos priemonių, vokų, pašto ženklų ,telefono kortelės- kad bendrauti su šeimos nariais ), ko pasėkoje jis patyrė dvasinius išgyvenimus, jo žmogiškasis orumas buvo pažemintas. Šioms netektims ir pažeidimams kompensuoti reiškiamas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas kaltam asmeniui- antstolei Svetlanai Kastanauskienei.

Atsiliepimas

Atsakovė antstolė Svetlana Kastanauskienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį teismo posėdyje palaikė visiškai. Antstolė nurodo, kad veikia , remdamasi LR Anstolių įstatymu, kurio 16 str. 1 d. nustato, jog ginčo sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančio deliktinę civilinę atsakomybę. Todėl ieškovas turėjo įrodyti , kad jos veiksmai buvo neteisėti ir jais padaryta jam žala, ieškovas turi įrodyti priežastinį ryšį tarp jos veiksmų ir atsiradusios jam žalos ir atsakovės kaltę. Įkalinimo įstaigoje atliekantis bausmę ieškovas yra visiškai išlaikomas valstybės ( BVK 98 str., 173 str.) , bausmę atliekantis asmuo turi teisę gauti iš trečiųjų asmenų pinigines lėšas .Šie perveda šias lėšas į įkalinimo įstaigos depozitinę sąskaitą ir joje esančias nuteistųjų asmenų asmenines sąskaitas. Tačiau teisė disponuoti šiomis lėšomis negali paneigti pareigos atlyginti skolas (žalas) pagal vykdomuosius dokumentus. LR CPK 688 str. 1 d. numato galimybę nukreipti išieškojimą į J. S. įkalinimo įstaigos asmeninėje sąskaitoje esančias lėšas, todėl teisėti antstolės veiksmai priimant patvarkymą dėl šių lėšų arešto. Pats išieškojimas negali būti nukreipiamas į mažesnę, nei MMA dydžio sumą tuo atveju, jei tai neatitiktų LR CPK 739 str. nustatyto baigtinio sąrašo atvejų. Todėl antstolė turėjo teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į ieškovo , atliekančio bausmę pataisos namuose , į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija vienos MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias vienos MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui. Lukiškių tardymo izoliatorius –kalėjimas 2016 m. spalio 6 d. pervedė iš skolininkui J. S. priklausančios sąskaitos įkalinimo įstaigoje nurašytą 4,95 Eur sumą, tačiau skolininkas nepristatė šių piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų. Daugiau piniginių lėšų iš skolininkui priklausančios sąskaitos įkalinimo įstaigoje nebuvo nurašyta ir pervesta į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą. Iš su ieškiniu pateiktos pažymos Nr. 96-570 nustatyta, kad įkalinimo įstaigai pateikti vykdyti antstolės Patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau pažymoje nenurodyta ar pagal šiuos patvarkymus yra areštuotos visos skolininkui priklausančios piniginės lėšos. Todėl ieškovas neįrodė, kad priimtais Patvarkymais ribojama skolininko teisė įsigyti taksofono kortelių , vokų, pašto ženklų ,higienos prekių bei kitų būtiniausių reikmenų reikalavimas . Vienkartinis nurašymo atvejis įrodo, kad lėšų ieškovo sąskaitose, skirtų vykdymui, apart nurašytų nebuvo. Reikalavimas vykdyti vykdomuosius dokumentus negali būti vertinama kaip neteisėti veiksmai ir pagrindas deliktinei atsakomybei atsirasti.

Tretysis asmuo VMI prie LR finansų ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą , datą ir laiką informuotas tinkamai, prašymų nepareiškė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Teismas ginčą nagrinėja, neišeidamas iš ieškinio ribų ir įvertina byloje su ieškiniu pateiktus įrodymus bei, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas išreiškė valią bylą vesti be atstovo ir apie tai pareiškė savo ieškinyje, patvirtino teismo posėdyje pakartotinai po to, kai teismo posėdyje jam buvo išaiškintos procesinės teisės ( tame tarpe teisė vesti bylą su atstovu-advokatu) .

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės nėra ginčo, apie tai, jog atsakovė pagrįstai atlieka vykdymo veiksmus, nes jai pateikti vykdymui vykdomieji dokumentai. Tokią šalių poziciją patvirtina ir ieškovo su ieškiniu pateiktas teismui rašytinis įrodymas ( b.l. 8,9 – Lukiškių tardymo izoliatoriaus – Kalėjimo 2017 02 14 raštas Nr. 96-570), iš kurio taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyrius vadovaujasi CPK 754 str. ir 662 str. ir vykdo devynis antstolės Svetlanos Kastanauskienės Patvarkymus dėl lėšų išieškojimo iš bausmę atliekančio ieškovo lėšų. Tarp jų yra du pirmos eilės išlaikymo išieškojimai.

Ginčo šalys taip pat pripažįsta esant faktą, kad 2016 10 06 iš ieškovo asmeninės sąskaitos bausmę vykdančios ieškovui įstaigos Administracija nurašė 5 eurus ieškovo lėšų ir jas, išskaičius banko mokestį, -4,95 Eur sumoje pervedė į depozitinę atsakovės sąskaitą. Duomenų apie kitus nurašymus byloje nepateikta. Pripažįstamų faktų byloje įrodinėti nereikia. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms , teismas sprendžia, kad tik dėl šios 5 eurų sumos praradimo savo asmeninėje sąskaitoje ieškovas galėjo patirti nepatogumų. Tai yra vienintelį kartą nuo ieškovo asmeninės sąskaitos nurašyta suma, ji yra nedidelė , todėl ji iš esmės įkalinto asmens būklės ir sąlygų įtakoti negali , didelių nepatogumų ieškovui tai negalėjo sukelti. Iš paminėto rašto matyti, kad bausmės atlikimo vietos administracija vykdydama nurašymus yra įsipareigojusi laikytis piniginių lėšų, esančių bausmę atliekančio asmens sąskaitoje, nurašymo tvarkos , nes rašte nurodo LR CPK 754 ir 662 str. nuostatas, kuriomis vadovaujasi atlikdama nuskaitymus. Byloje nėra įrodymų, kad yra nustatyti šios tvarkos nesilaikymo atvejai, kad ieškovas skundė šios institucijos veiksmus ir jie buvo pripažinti neteisėtais. Tokių įrodymų byloje nėra ir neprašoma teismo jų išreikalauti . Būdamas skolininku, ieškovas vykdymo procese taip pat turi ir pareigų , o viena iš jų –aktyviai domėtis vykdymo eiga ( LR CPK644 str. 4 p. ) ir gali nustatyta tvarka skųsti teismui jo manymu neteisėtus antstolės veiksmus, kaip tai reglamentuoja LR CPK Ypatingos teisenos XXXI skyriaus nuostatos ( „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“)- LR CPK 510 str., ,512,513 str . , 594 str. arba ginčo teisenos tvarka. Šiame ieškinyje nereiškiamas reikalavimas konkretų antstolės procesinį veiksmą ar atsisakymą atlikti procesinį veiksmą pripažinti neteisėtu ir neteisėtai atliktą veiksmą ar priimtą neteisėtą patvarkymą panaikinti. Dėl bausmės atlikimo , negalėdamas to padaryti asmeniškai, jis gali bylą vesti su atstovu ar per atstovą, kreiptis dėl nemokamos pirminės ir antrinės teisinės pagalbos jam paskyrimo. Ieškovas neįrodė, kad antstolės veiksmai yra pripažinti neteisėtais , nes tokių įrodymų byloje nepateikta ir neprašoma teismo jų išreikalauti. Ieškovas prarado 5 eurus ne dėl tiesioginių antstolės veiksmų, o dėl bausmės atlikimo vietos administracijos įvykdyto pervedimo antstolei, todėl, sužinojęs apie tai ir manydamas , kad buvo nesilaikyta antstolės patvarkyme nurodytų nuskaitymo ribų, turėjo teisę ir pareigą bent jau apie tai pranešti antstolei. Jeigu skolininkas manė, kad neteko 5 eurų, nes pinigų nuo jo asmeninės sąskaitos nurašymą įvykdžiusi institucija pasielgė pagrįstai, o jo teisę pažeidė antstolės patvarkymas, tai nustatyta CPK tvarka ir terminais galėjo skųsti šį patvarkymą ir, tik teismui pripažinus šį patvarkymą neteisėtu ir jį panaikinus, ieškovas įgytų teisę reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo, tai yra atsirastų pagrindas spręsti dėl atsakovės patraukimo civilinėn atsakomybėn pagal CK normas, kurios nurodomos ieškovo ieškinyje , ir reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę, tai yra žalos atlyginimą pagal LR CK 6.246-6.250 str.

Teismui ieškinį atmetus, iš ieškovo žyminis mokestis neišieškomas, nes jis šioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( LR CPK 96 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268 str.,269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Čereškevičienė