- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-466-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20145-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Metga“
- Trečiasis asmuo
- S. Š.
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė
- Kategorijos
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2342-199/2014 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metga“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 474,91 Lt žalą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–6).
Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas-sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu yra daugiau statinių, kurie priklauso atsakovei UAB „Metga“. Šiuo adresu esančio žemės sklypo savininkė yra valstybė, kuri yra sudariusi nuomos sutartis tiek su ieškovu, tiek su atsakove. Ieškovas buvo išnuomojęs jam priklausantį sandėlį nuomininkui S. Š.. Kadangi atsakovė neleido pravažiuoti nuomininkui ir jo klientams į naudojamą sandėlį, dėl to ieškovas, siekdamas išsaugoto nuomininką, sumokėjo 474,91 Lt atsakovės pareikalautą mokestį už pravažiavimą iki ieškovui priklausančio pastato. 2013 m. lapkričio 11 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl neteisėtai renkamo mokesčio, tačiau atsakovė ieškovo sumokėtą sumą grąžinti atsisakė. Pagal nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens S. Š., pastarasis privalėjo mokėti atsakovei už komunalinius mokesčius, tačiau šioje sutartyje nebuvo nustatytas įvažiavimo mokestis. 2013 m. rugsėjo 11 d. ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrių, prašydamas ištirti atsakovės veiksmus. Minėta institucija pateikė atsakymą, nurodydama, kad atsakovė neteisėtai įrengė užtvarą, trukdantį pravažiuoti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pareikštą netinkamam atsakovui (59–61). Atsakovė su ieškovo sandėlio nuomininku S. Š. buvo susitarę dėl elektros energijos pirkimo, kadangi atsakovė turi teisę perparduoti elektros energiją kitiems asmenims, kuriems priklauso pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. S. Š. buvo išrašytos 8 sąskaitos 1 974,91 Lt sumai. S. Š. atsakovei iš viso yra sumokėjęs 1 500 Lt. 2013 m. rugsėjo mėnesį S. Š. iš nuomojamų patalpų išsikraustė, liko skolingas atsakovei 474,91 Lt. Ieškovas prašė atsakovės tiekti elektros energiją naujajam jo nuomininkui. Atsakovė informavo ieškovą, kad buvęs jo nuomininkas liko skolingas atsakovei 474,91 Lt už elektros energiją. Ieškovas, siekdamas, kad naujajam jo nuomininkui būtų tiekiama elektros energija, geranoriškai sumokėjo 474,91 Lt įsiskolinimą už trečiąjį asmenį S. Š.. Ieškovas ieškinį turi reikšti ne UAB „Metga“, o S. Š., kadangi ieškovas sumokėjo atsakovei 474,91 Lt skolą už S. Š.. Ieškovo argumentai, kad atsakovė rinko neteisėtus mokesčius yra atmestini, kadangi minėtas įsiskolinimas susidarė už elektros energijos tiekimą. Prašo skirti ieškovui iki 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Trečiasis asmuo S. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą (b. l. 160–164), kuriuo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovui 31,68 Lt sumokėtą mokestį už pravažiavimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. gruodžio 3 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, 72 Lt žyminį mokestį, 650 Lt už advokato teisinę pagalbą, 10 Lt už antstolio paslaugas; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 850 Lt už teisinę pagalbą ir 25 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad tarp atsakovės UAB „Metga“ ir ieškovo nuomininko S. Š. buvo susiklostę elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai. Nuomojamoje UAB „Metga“ žemėje yra įrengtas automatinis užtvaras, kuriuo ribojamas pravažiavimas į nuomojamo sklypo teritoriją. Norint pasiekti nuomojamą pastatą-sandėlį ieškovo nuomininkui S. Š. reikėjo pravažiuoti per UAB „Metga“ teritoriją ir įrengtą automatinį užtvarą, už kurio pravažiavimą buvo apskaičiuojamas mokestis, nurodytas atsakovės pateiktose sąskaitose faktūrose. Ieškovo nuomininko S. Š. 474,91 Lt įsiskolinimą sudaro 385,21 Lt mokesčiai už sunaudotą elektros energiją, 42,79 Lt už vandenį, 14,69 Lt už lietaus kanalizaciją ir 31,68 Lt už leidimą pravažiuoti per UAB „Metga“ teritoriją. Teismas laikė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog tarp ieškovo, atsakovo arba atsakovo ir trečiojo asmens S. Š. būtų sudaryta sutartis dėl pravažiavimo mokesčio per atsakovės UAB „Metga“ naudojamą teritoriją iki ieškovui priklausančio sandėlio. Be to, pravažiavimo mokestis nėra nustatytas galiojančiose teisės normose. Taip pat nėra duomenų, kad būtų nustatytas atlygintinas servitutas, be to, atsakovės UAB „Metga“ naudojama žemė nuosavybės teise priklauso valstybei. Teismo vertinimu, atsakovė negalėjo nustatyti bei reikalauti pravažiavimo mokesčio iš trečiojo asmens S. Š. arba iš ieškovo, kadangi toks mokestis nėra įteisintas. Todėl ieškovas gali reikalauti iš atsakovės priteisti jo sumokėtą mokestį už pravažiavimą per atsakovei priklausančią teritoriją, tačiau negali reikalauti priteisti iš atsakovės už nuomininką S. Š. sumokėtų mokesčių už elektros energiją, vandenį, lietaus kanalizaciją, kadangi šie mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti pagrįstai, remiantis sutartiniais santykiais. Ieškovas, įvykdęs prievolę už savo nuomininką atsakovei, šias sumas gali išreikalauti iš trečiojo asmens S. Š.. Kadangi atsakovė ieškovui negrąžino 31,68 Lt už pravažiavimą, todėl iš atsakovės priteistinas ieškovui be teisinio pagrindo sumokėtas mokestis už pravažiavimą ir 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Teismas atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą netenkino, nenustatęs, kad ieškovas piktnaudžiavo procesu. S. Š. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu pagrįstai, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms bei pareigoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniame skunde (b. l. 171–174) prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2342-199/2014 ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas.
2. Pirmosios instancijos teismas iš dalies teisingai nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad tarp ieškovo ir atsakovės arba atsakovės ir trečiojo asmens S. Š. buvo sudaryta sutartis dėl pravažiavimo mokesčio per atsakovės naudojamą teritoriją iki ieškovui priklausančio sandėlio. Be to, pravažiavimo mokestis nėra nustatytas galiojančiuose teises normose. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priskirti viso žemės sklypo atsakovei, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
3. Teismas turėjo pareigą įvertinti, ar ieškinio reikalavimas grindžiamas teisingomis aplinkybėmis, t. y. atsakovė yra priskaičiavusi pravažiavimo mokestį ne 474,91 Lt, o tik 31,68 Lt dydžio. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo principus, visiškai nepasisakė, kodėl ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas, kurį sudaro atsakovei sumokėtas įvažiavimo mokestis ir jo dydis nėra teisingi. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kasos pajamų orderyje nurodytą pinigų priėmimo paskirtį, t. y. atsakovė priėmė visą sumą už nuomą. Tai reiškia, kad teismas nustatęs, jog ieškovo ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai nuomos santykiai, turėjo pareigą pripažinti, kad atsakovė išsireikalavo iš apelianto šią sumą be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtu būdu. Be to, atsakovė neginčijo aplinkybės, kad nesumokant įvažiavimo mokesčio, ji nepraleisdavo transporto priemonių pro savavališkai pastatytą kelio užtvarą.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad apelianto ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai santykiai, privalėjo konstatuoti, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, drausdama patekti transporto priemonėms prie apelianto išnuomotų statinių bei negalėjo reikalauti iš apelianto apmokėti už tariamą nuomininko įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 178–183) atsakovė, atstovaujama advokatės Gintarės Girdzijauskienės, prašo teismo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2342-199/2014 palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad apeliantas nutyli, jog jo atsakovei 474, 91 Lt yra už trečiojo asmens S. Š. įsiskolinimą sumokėti pinigai, pastarajam nesumokėjus mokesčių pagal elektros energijos tiekimo sutartį. Atsakovė S. Š. nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. išrašė 8 sąskaitas 1 974,91 Lt sumai. S. Š. atsakovei yra sumokėjęs 1 500 Lt ir liko skolingas 474,91 Lt. Kadangi trečiasis asmuo S. Š. yra sumokėjęs 1 500 Lt, laikytina, kad jis sutiko su atsakovės pateikiamomis sąskaitomis, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėtas įsiskolinimas yra neteisėtas. 2013 m. rugsėjo mėnesį S. Š. išsikraustė iš nuomojamų patalpų ir liko skolingas atsakovei 474,91 Lt. Trečiojo asmens S. Š. atsakovei 474, 91 Lt įsiskolinimo suma susidarė iš 385, 21 Lt mokesčių už sunaudotą elektros energiją, 42,79 Lt už vandenį, 14,69 Lt už lietaus kanalizaciją ir 31,68 Lt už leidimą pravažiuoti per atsakovės teritoriją. Apeliantas, siekdamas, kad naujajam jo nuomininkui būtų tiekiama elektros energija, geranoriškai, savo valia ir niekieno neverčiamas sumokėjo 474,91 Lt įsiskolinimą už S. Š.. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad teritorija nuosavybės teise priklauso valstybei ir aiškiai įvardijo, jog atsakovė rinko mokesčius už pravažiavimą per jos nuomojamą žemės sklypą, ir, kad atsakovė neįteisinusi šio renkamo mokesčio, apeliantui turi grąžinti 31,68 Lt bei 6 procentų metines palūkanas. Kadangi apeliantas veikė išimtinai savo interesais ir rizika, t. y. S. Š. išsikrausčius iš apelianto nuomojamų patalpų ir apeliantui suradus naują nuomininką, atsakovei įspėjus, kad dėl S. Š. susidariusio įsiskolinimo minėtose patalpose nebus tiekiama elektros energija, apeliantas prisiėmė prievolę apmokėti įsiskolinimą už S. Š., todėl šias minėtas sumas apeliantas turėtų išsireikalauti iš trečiojo asmens S. Š., už kurį įvykdė prievolę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėja nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK329 straipsnio 2, 3 dalys).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise nuo 2004 m. spalio 20 d. priklauso pastatas-sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei priklauso keli pastatai (b. l. 11-20). 1,4741 ha žemės sklypas, kuriame yra ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausantys pastatai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, su ieškovu yra sudaryta 0,024 ha žemės nuomos sutartis, o su atsakove – 1,1774 ha žemės nuomos sutartis (b. l. 21–23). Ieškovas jam priklausančias patalpas 2013 m. vasario 13 d. sutartimi buvo išnuomojęs S. Š. (b. l. 26–29). Mokėti už komunalines paslaugas nuomininkas įsipareigojo tiesiogiai paslaugų tiekėjui (Sutarties 2.3 punktas). S. Š. su atsakove UAB „Metga“ 2013 m. gegužės 15 d. sudarė elektros energijos pardavimo (tiekimo)–pirkimo (vartojimo) sutartį (b. l. 62–64). S. Š. UAB „Metga“ išrašiusi sąskaitas faktūras 1 974,91 Lt sumai (b. l. 31, 102–103, 105–110). S. Š. sumokėjęs 1 500 Lt (b. l. 31, 101, 104), liko nesumokėta 474, 91 Lt. Šią sumą 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „Metga“ sumokėjo A. M. (b. l. 30), kuris prašė teismo šią sumą priteisti jam, kaip UAB „Metga“ įgytą be teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – spręsdamas, kad mokestis neįteisintas, priteisė ieškovui 31,68 Lt, sumokėtus už pravažiavimą per atsakovei priklausančią teritoriją. Su sprendimu nesutinka ieškovas.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, 2 dalyje - kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.50 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, o 3 dalyje - kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė). Trečiasis asmuo už skolininką prievolę gali įvykdyti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva ir be įgaliojimo ar perįgaliojimo. Tokia taisyklė nustatyta teisingumo interesais, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir laiku. Įstatyme ar šalių sutartyje taip pat gali būti nustatytas draudimas tretiesiems asmenims įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2006; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014).
Apelianto teigimu, pinigų paėmimo kvite nurodyta, kad jis moka už nuomą, tačiau jokių nuomos santykių tarp šalių nebuvo. Kad nuomos santykių tarp šalių nebuvo, apeliacinės instancijos teismas sutinka, tačiau konkrečiu atveju ginčo, kad trečiasis asmuo S. Š. UAB „Metga“ nebuvo sumokėjęs 474, 91 Lt, ir kad šią sumą sumokėjo ieškovas, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pačiame ieškinyje ieškovas pats pripažįsta, jog minėtą sumą buvo priverstas sumokėti už nuomininką S. Š.. Iš bylos medžiagos spręstina, jog nenustatytas draudimas tretiesiems asmenims įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui. Taigi ieškovas įvykdė prievolę už trečiąjį asmenį S. Š..
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas iš pateiktų sąskaitų faktūrų, atsakovės atstovių paaiškinimų sprendė, kad trečiojo asmens S. Š. atsakovei įsiskolinimo suma 474, 91 Lt susidarė iš 385,21 Lt mokesčių už sunaudotą elektros energiją, 42,79 Lt už vandenį, 14,69 Lt už lietaus kanalizaciją ir 31,68 Lt už leidimą pravažiuoti per atsakovės teritoriją (b. l. 108,110). Sprendžiant iš byloje esančių įrodymų (b. l. 31, 108–110), 474,91 Lt įsiskolinimą sudaro 293,41 Lt už lietaus kanalizaciją, elektros energiją ir komunalines paslaugas bei 181,50 Lt –už leidimą į teritoriją. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Metga“ renkamas mokestis už pravažiavimą neįteisintas, todėl ieškovas turi teisę reikalauti jį susigrąžinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, nevertino pateiktos 2013 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitos faktūros, kurioje nurodytas būtent pravažiavimo mokestis, todėl apeliacinis teismas daro išvadą, kad ieškovui priteista suma, kaip renkamas neįteisintas pravažiavimo mokestis 31,68 Lt padidintina iki 181,50 Lt (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Ši sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atitinkamai perskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys tenkinamas 38,22 procento.
Ieškovas pirmosios instancijos teisme už ieškinio surašymą sumokėjo 400 Lt (b. l. 7), 72 Lt žyminį mokestį (b. l. 8), 100 Lt už antstolio pagalbą įteikiant procesinius dokumentus trečiajam asmeniui (b. l. 149), todėl jam priteistina 218,62 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Atsakovė sumokėjo 605 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą (b. l. 84–86), 1 000 – už atstovavimą teisme (b. l. 84, 87, 90, 113–115, 150–154). Pažymėtina, kad išlaidos už atsiliepimo surašymą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau išlaidos už atstovavimą teisme viršija Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytą maksimalų dydį – 0,15 MMA (1 000 Lt – 150 Lt) už vieną atstovavimo valandą. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad posėdžiai truko tris valandas (Rekomendacijų 9 punktas), todėl tai sudarytų 450 Lt. Kadangi atsakovę atstovavo advokato padėjėja, priteistina 80 procentų nurodytos sumos (Rekomendacijų 5 punktas), t. y. nuo 450 Lt, – 360 Lt. Iš viso atsakovės patirtos išlaidos sudarytų 965 Lt, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai (61,78 procento) – 596,18 Lt. Kadangi išlaidos valstybei nesudarytų 10 Lt, jos iš ieškovo nepriteistinos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės įtakos nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai priteistinos išlaidos, turėtos apeliaciniame procese. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (b. l. 175), nors turėjo sumokėti 72 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl 72 Lt (20,85 Eur) grąžintini (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 1 089 Lt (b. l. 185). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio ir priteistinos proporcingai atmestai apeliacinio skundo reikalavimų daliai (34 procentai) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą – ieškovui A. M. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metga“ priteistą 31,68 Lt sumą padidinti iki 52,57 Eur (181,50 Lt), priteistas bylinėjimosi išlaidas (72 Lt žyminį mokestį, 650 Lt už advokato teisinę pagalbą ir 10 Lt už antstolio paslaugas) sumažinti iki 63,32 Eur (218,62 Lt); priteistas iš ieškovo A. M. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metga“ bylinėjimosi išlaidas 850 Lt sumažinti iki 172,67 Eur (596,18 Lt); panaikinti sprendimo dalį, kuria iš A. M. valstybei priteista 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti apeliantui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metga“, įmonės kodas 133773952, 7,74 Eur išlaidas, patirtas apeliaciniame procese (žyminį mokestį).
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metga“, įmonės kodas 133773952, iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 208,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.
Grąžinti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus 2014 m. lapkričio 26 d. sumokėtą 20,85 Eur žyminį mokestį.