- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-5-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00125-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- V. Ž., I. Ž.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- N. K., D. R., L. K., H. B., J. B. R., R. V. E., A. K., J. K., I. C., A. C., A. B., G. B., Molėtų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. Ž. ir I. Ž. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-08-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1882-335/2020 pagal ieškovių V. Ž. ir I. Ž. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims N. K., D. R., L. K., H. B., J. B. R., R. V. E., A. K., J. K., I. C., A. C., A. B., G. B., Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės V. Ž. ir I. Ž. teismui pateiktu ieškiniu prašė panaikinti kelio servitutą joms nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Utenos apskrities valdytojo administracijos (toliau - ir Utenos AVA) (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (mišką) ir suteikimo naudotis neatlygintinai (duomenys neskelbtini) rajone“ J. K. grąžinant natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,80 ha ginčo žemės sklypą. Atkuriant nuosavybės teises Utenos AVA sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis) leisti kitiems asmenims (tretiesiems asmenims) naudotis keliu, kurio plotas 0,19 ha.
3. Utenos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), minėto žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti ir įregistruoti VĮ Registrų centras duomenų bazėje, paliekant žemės sklypui nustatytą servitutą (tarnaujantį daiktą) – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 4 m. pločio keliu, kurio plotas 1945 m².
4. (duomenys neskelbtini) D. R., J.M. C., V. Ž. ir I. Ž. sudarė pas notarę sutartį, kuria susitarė nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose panaikinti servitutus ir šis susitarimas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Utenos apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu panaikino šią sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Tokiu būdu, teismo sprendimu ieškovių sklype atstatytas kelio servitutas, ką patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas. Kelias (duomenys neskelbtini), kurio atkarpa eina per ieškovių sklypą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą. Nors tai nesuteikia jam vietinės reikšmės kelio statuso ir nuosavybės formos.
6. Jeigu teismas daliai kelio, einančio per ieškovių sklypą panaikintų servitutą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė kelią (duomenys neskelbtini) turės išjungti iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo.
7. Pažymėjo, kad ieškovių sklype nustatytu kelio servitutu yra ribojamos jų nuosavybės teisės. Tretieji asmenys iniciavę pirmiau nurodytą civilinę bylą, kategoriškai prieštarauja dėl servituto panaikinimo ir dėl to kyla nesutarimai tarp kaimyninių sklypų savininkų. Servitutas nustatytas dar (duomenys neskelbtini) m. tam, kad (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojai turėtų galimybę pasiekti savo žemės sklypus, įgytus atkūrus nuosavybę.
8. Nurodė, kad kaimyninių sklypų savininkės N. K., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), D. R., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), L. K., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), į sklypus patenka keliukais iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš (duomenys neskelbtini) kaimus jungiančios (duomenys neskelbtini) gatvės, iki ieškovių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, visų kaimo gyventojų lėšomis yra nutiestas žvyruotas kelias, kurį tvarko ir prižiūri (duomenys neskelbtini) seniūnija. Šia kelio atkarpa turi galimybę naudotis ir H. B., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, J. B. R., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, R. V. E., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, A. K. ir J. K., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, I. C., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, A. C. sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, T. B. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir A. B., kuriam priklauso sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Ieškovių vertinimu, visi suinteresuoti asmenys į savo žemės sklypus turi puikias galimybes patekti, keliais pažymėtais (duomenys neskelbtini), t. y. nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), einančio pro (duomenys neskelbtini), o toliau - jau minėtu žvyruotu keliu, neapribojant ieškovių nuosavybės teisių ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl kelio servituto panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020-08-26 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovių I. Ž. ir V. Ž. po 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. C. ir lygiomis dalimis 56,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis pasisakė, kad servituto būtinybė neišnyko, nes kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra ir toliau naudojamas (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojų susisiekimui, taip pat nėra nutiesta jokių naujų kelių (tokių duomenų į bylą nepateikta), lyginant su buvusiais servituto nustatymo metu.
12. Teismas konstatavo, kad daikto suvaržymas servitutu buvo pateisintas tuo, kad minėtų kaimų gyventojai turėtų galimybę pasiekti jiems priklausančius žemės sklypus, įgytus atkūrus nuosavybę.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovės, įsigydamos ginčo sklypo dalis, žinojo, kad Utenos AVA sprendimo pagrindu jos privalės užtikrinti aplinkinių sklypų savininkams teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėstiesiems.
14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad visi tretieji asmenys, išskyrus D. R., L. K., J. B. R., kurios teismui nepateikė savo nuomonės, kategoriškai prieštaravo ieškovių pozicijai dėl servituto panaikinimo, nurodė, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) jungia du (duomenys neskelbtini) kaimus ir servituto panaikinimas turėtų įtakos ne tik su keliu besiribojančių sklypų savininkų teisėms, bet ir minėtų kaimų gyventojams, nekilnojamojo turto savininkams. Teismas sutiko, kad panaikinus servitutą kelias nenustotų egzistuoti, o tokia situacija galėtų sukelti dar daugiau ginčų.
15. Nustatęs, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atkarpa eina per ieškovių sklypą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos keitimo specialiojo plano patvirtinimo“ yra įtrauktas į sąrašą kaip vietinės reikšmės viešasis kelias, teismas pasisakė, kad juo, kaip viešuoju keliu, turi teisę naudotis ne tik tretieji asmenys, bet ir (duomenys neskelbtini) bei kitų aplinkinių kaimų gyventojai, kiti žemės sklypų savininkai. Kadangi tik dalis šio kelio eina per ieškovių sklypą, todėl panaikinus servitutą, faktiškai būtų apribota galimybė apskritai naudotis keliu.
16. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja ieškinyje nurodytas pagrindas – servituto būtinumo išnykimas. Servituto panaikinimo nepagrindžia ir ieškovių argumentai, kad prieš pradedant gyventi jos sutvarkė kelią ir dabar nenori, jog kiti važinėtų per jų kiemą. Ieškovės prieš tvarkant sklypą žinojo apie servitutą.
17. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad iš civilinėje byloje Nr. e2-5190-335/2019 esančio Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimo, matyti, kad I. C. ir A. C. dar (duomenys neskelbtini) kreipėsi į prokuratūrą su prašymu reaguoti dėl ribojimo naudotis viešuoju keliu, kadangi prie ieškovių sodybos buvo savavališkai pastatyti eismą draudžiantys kelio ženklai ir žmonės negalėjo naudotis viešuoju keliu Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime buvo nurodyta, kad šis viešasis kelias reikalingas bendruomenei ir tai yra visuomenei aktualus reikalas (viešasis interesas), todėl ir įpareigojo NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių pašalinti pažeidimus. Teismo sprendimu buvo atstatytas neteisėtai panaikintas kelio servitutas, kas teismo vertinimu, patvirtina, kad servitutas negali būti panaikintas vien tik ieškovių interesams tenkinti.
18. Teismas nenustatė, kad aplinkybės pasikeitė taip ir tiek, jog viešpataujantysis daiktas galėtų būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu.
19. Dėl trečiųjų asmenų prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas pasisakė, kad ieškovės įgydamos nuosavybės teises prieš daugiau nei 20 metų žinojo apie sklypo suvaržymus servitutu, kaip apdairūs ir rūpestingi asmenys galėjo savalaikiai pasirūpinti įrodymų rinkimu ir savo nuosavybės teisių gynimu (jei laikė, kad pasak ieškinio jos pažeidžiamos), todėl taikė ieškinio senaties terminą ir atmetė ieškinį dar ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
20. Ieškovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-08-26 sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, kad teismas taikydamas ieškinio senatį pažeidė imperatyvią įstatymo normą, t.y. CK 1.126 straipsnio 2 dalį, nes atsakovė tokio reikalavimo nereiškė. Be to, pagal teisinį reguliavimą iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Kadangi teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas D. R.. J. M. C., V. Ž. ir I. Ž. susitarimas dėl servitutų panaikinimo, priimtas (duomenys neskelbtini), o VĮ Registrų centre pasikeitimai dėl daiktinių teisių įregistruoti (duomenys neskelbtini), tai ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo šios datos, tad net jei ieškinio senatį būtų prašiusi taikyti ir atsakovė, šis terminas nebūtų praleistas.
22. Mano, kad teismo išvada, kad servituto būtinybė nėra išnykusi dėl to, kad kelias (duomenys neskelbtini) yra ir toliau naudojamas (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojų susisiekimui, neatitinka įstatymo nuostatų dėl kelio servituto būtinumo, prieštarauja teismų praktikai ir nepagrįsta nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų įrodymais.
23. Nurodo, kad prie ieškinio pateikė VĮ Registrų centras Kadastro žemėlapio ištraukas, iš kurių matyti tiek ieškovių, tiek trečiųjų asmenų sklypų ribos ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių išdėstymo aiškinamasis raštas ir schema, iš kurių matyti susisiekimo keliai. Suinteresuoti asmenys neteikė įrodymų, kad į jų sklypus nėra kito privažiavimo.
24. Apeliaciniame skunde aptariama, kad suinteresuoti asmenys turi galimybes į savo sklypus patekti kitais keliais, neapribojant ieškovių nuosavybės teisių. Juolab, kad I. C., N. K. ir A. C. ir R. V. E. patvirtino, kad turi kitą privažiavimą prie savo žemės sklypų, bet jiems patogiau važiuoti per ieškovių sklypą.
25. Apeliančių nuomone, jų nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad išnyko teisinis pagrindas riboti ieškovių teises į tarnaujantį žemės sklypą. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą be priešingos šalies ir trečiųjų asmenų įrodymų, padarė esminį procesinės teisės pažeidimą, todėl toks sprendimas naikintinas ir dėl šios priežasties.
26. Apeliantės teikia argumentus dėl vietinės reikšmės viešojo kelio statuso, pažymėdamos, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė – trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje, nepateikė duomenų apie šio kelio įregistravimą viešame registre. Dokumentų, patvirtinančių, jog kelias (duomenys neskelbtini) kada nors buvo suprojektuotas, savivaldybė taip pat neteikė.
Žemesnės instancijos teismas
27. Vien kelio įrašymas į vietinės reikmės viešųjų kelių schemą, jam nesuteikia vietinės reikšmės kelio statuso. Teismas į tai neatsižvelgė, todėl išvada, kad ginčo kelias priklauso savivaldybei vien dėl to, kad jis yra įtrauktas į sąrašą kaip viešasis kelias, ir dėl to neišnyko servituto būtinumas, yra atmestina kaip neteisėta.
28. Pabrėžia, kad teismas nesprendė ieškovių prašymo pripažinti savivaldybės atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, todėl apeliantės prašo prijungti prie skundo Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5190-335/2019 pagal I. Ir A. C. skundą Panevėžio apygardos prokuratūros reikalavimu, sprendžiant dėl notarinės sutarties panaikinimo, pateiktus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centro raštą „Dėl duomenų pateikimo“.
29. Mano, kad teismas priteisdamas iš ieškovių trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas padarė esminį procesinės teisės normos pažeidimą.
Atsiliepimas
30. Tretieji asmenys A. C., I. C., H. B., A. K., N. K., A. B. ir G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu ir išvadomis.
31. Nurodo, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kurio servitutą siekia panaikinti ieškovės, jungia (duomenys neskelbtini) kaimus, kelias taip pat jungiasi su keliu (duomenys neskelbtini), ir yra nuo senų laikų. Ką patvirtina Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) pažyma ir sklypų ištraukos. Kelias yra naudojamas ne tik trečiųjų asmenų, bet ir (duomenys neskelbtini) bei kitų aplinkinių kaimų gyventojų, žemė sklypų savininkų ir kitų asmenų.
Žemesnės instancijos teismas
32. Kelio reikšmingumą patvirtina ir tai, kad jis turi viešojo kelio statusą. Šis kelias (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje pažymėtas kaip vietinės reikšmės viešasis kelias. Kelio servitutas, neišbraukus kelio iš viešųjų kelių sąrašo negali būti panaikintas. Ieškovės buvo neteisėtai iniciavusios šio servituto panaikinimą apie ką yra pasisakyta Utenos apylinkės teismo 2019-11-12 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5190-335/2019.
33. Atkreipia dėmesį, kad tik šio kelio dalis eina per apeliančių žemės sklypą, bendras jo ilgis 1,3 km., o apeliančių sklype ši atkarpa labai trumpa. Panaikinus servitutą, būtų faktiškai apribota galimybė naudotis keliu (duomenys neskelbtini), kelias būtų „pertrauktas“, kas nei logiška, nei protinga.
34. Apeliančių interesai negali būti iškeliami aukščiau už kitų asmenų teises ir viešąjį interesą. Apeliantės įsigydamos sklypą priėmė šį sprendimą žinodamas sklypui taikomus suvaržymus.
35. Pažymi, kad šiuo metu nėra pasikeitusios jokios aplinkybės, lyginant su buvusiomis servituto nustatymo metu. Jį panaikinus dalis žemės sklypų savininkų netektų susisiekimo su jiems priklausančiais sklypais, o kitų susiekimas būtų apsunkintas.
36. Apeliančių teiginiai apie galimybes naudotis alternatyviais kelias yra nepagrįstos. Jos teismui nepateikė rašytinių įrodymų kokiu keliu žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai įvažiuos į savo sklypus, panaikinus servitutą.
37. Kadangi kelias jungia du kaimus, o šių kaimų gyventojai ir nekilnojamojo turto savininkai net nežino apie civilinę bylą, tad turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl visų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis.
38. Trečiasis asmuo R. V. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
40. Apeliaciniame skunde yra suformuluotas prašymas prijungti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas į Utenos apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-5190-335-2019 ir VĮ Registrų centro raštą „Dėl duomenų pateikimo“. Tretieji asmenys taip pat pateikė ir naujus įrodymus - Regia informacinį žemėlapį ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos ištrauką.
41. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, jokių kliūčių nei ieškovėms, nei tretiesiems asmenims savalaikiai pateikti pirmiau nurodytus rašytinius duomenis, pirmosios instancijos teisme nebuvo. Kita vertus, teismas vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi naudojosi numatyta galimybe dėl informacijos gavimo iš viešųjų registrų ir atitinkamai daromas išvadas grindė ir ieškovių minimoje civilinėje byloje Nr. e2-5190-335-2019 esančiais duomenimis, tad ieškovių prašomų dokumentų prijungimas ne tik nesavalaikis, bet ir būtų perteklinis, todėl jis netenkinamas.
43. Trečiųjų asmenų pateiktų įrodymų - Regia informacinio žemėlapio ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos ištraukos, kolegija taip pat nemato pagrindo prijungti prie civilinės bylos apeliaciniame procese, nes jokių naujų aplinkybių jais nėra grindžiama. Byloje jau esančių Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) pažymos, duomenų apie gretimas žemes, eksplikacijos, kaip pakartotinai teikiamų priimti taip pat nėra pagrindo.
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovėms nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), kurio plotas 1952 m². Ginčo, kad kelio servitutas buvo nustatytas dar (duomenys neskelbtini) atkuriant nuosavybės teises į šią žemę nėra. Apeliantės neneigia, kad jau (duomenys neskelbtini) m. siekė panaikinti kelio servitutą ir (duomenys neskelbtini) D. R., J. M. C., V. Ž. ir I. Ž. sudaryta sutartimi, patvirtina notarine tvarka, susitarė nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose panaikinti servitutus. Sutartis buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“. I. C. ir A. C. kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl apribojimo jiems naudotis viešuoju keliu, kadangi žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servitutas buvo notarės išregistruotas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius teikė ieškinį dėl minėtos sutarties panaikinimo. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019-11-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5190-335-2019 ši sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat panaikintas ginčo sklypo VĮ Registrų centro duomenų bazėje viešas įrašas „6. Kitos daiktinės teisės: 6.1. išregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“. Šio teismo sprendimo pagrindu (duomenys neskelbtini) minėtame registre atliktas įrašas dėl kelio servituto.
45. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje 3K-3-374/2013). Servituto nustatymas ir yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais. Kaip yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (2019-11-12 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5190-335-2019), kelio servitutas ieškovėms nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dar joms įgyjant į jį nuosavybes teises, buvo nustatytas administraciniu aktu. Tad apeliančių nuosavybės teisė šioje dalyje yra suvaržyta esant teisiniam pagrindui.
46. Tai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime yra konstatavęs faktines aplinkybes, dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukimo į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo schemą, kas yra patvirtina į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei citavo Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatas dėl vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priklausomybės bei tokių kelių sąrašų tvirtinimą, nereiškia, kad teismas peržengdamas ieškiniu suformuluotą bylos nagrinėjimo dalyką sprendė dėl ginčo kelio priklausomybės ar jo statuso. Tad argumentai, jog teismas darė išvadą, kad ginčo kelias priklauso savivaldybei vien dėl to, kad jis yra įtrauktas į sąrašą kaip viešasis kelias, ir dėl to neišnyko servituto būtinumas, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys ginčijamo teismo procesinio sprendimo turinio.
47. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką, o ir bendrosios kompetencijos teismams priskirtinas nagrinėti bylas, vertinti ir spręsti ar apskritai kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstai įtrauktas į vietinės reikšmės viešųjų kelių schemą, ar vietos savivaldos institucija tinkamai įgyvendina pareigą registruoti jai priklausančius inžinierinius statinius, teisėjų kolegija, neturi teisinio pagrindo. Juolab, kad ieškiniu, kuriuo suformuluotas nagrinėjamos bylos dalykas nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo kelio servituto nustatymu ir paties kelio egzistavimu, jo įrašymu į vietinės reikšmės viešųjų kelių schemą, kaip ir nėra ginčo dėl servitutu užimamos žemės nuosavybės. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl nustatyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kelio, kuriuo gali naudotis neapibrėžtas ratas asmenų servituto panaikinimo aplinkybių egzistavimo.
48. Taigi byloje aktualus servituto pasibaigimo pagrindas, numatytas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas CK 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga išnykus jo būtinumui, todėl būtent dėl šio pagrindo ir apeliacinėje instancijoje skundą nagrinėjanti kolegija pasisakys.
49. Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi pasikeisti taip, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).
50. Būtent ieškovės turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad buvusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, yra iš esmės pasikeitusios, t.y., kad išnyko servituto būtinumas (LAT 2019-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019).
51. Apeliantės savo poziciją dėl pirmiau aptarto servituto pasibaigimo pagrindo argumentavo tuo, kad suinteresuoti asmenys į savo žemės sklypus turi puikias galimybes patekti kitais keliais, neapribojant ieškovių nuosavybės teisių ir nepažeidžiant jų interesų, ką apeliančių nuomone pagrindžia į bylą pateikti įrodymai – Kadastro žemėlapio ištraukos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinių kelių tinklo išdėstymo schemos, patvirtintos (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys, išskyrus teismui procesinių dokumentų neteikusių D. R., L. K. ir J. N. R., ir atsakovas laikėsi priešingos pozicijos, pažymėdami, kad servituto būtinybė nėra išnykusi.
52. Šiuo atveju reikšminga, kad per ieškovių sklypą besitęsiančią kelio Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpą, suteikta galimybė naudotis ne tik (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojams ir nuosavybę šioje teritorijoje turintiems asmenims. Kaip jau minėta, kelio servitutas nustatytas naudotis neapibrėžtam asmenų ratui. Apeliantės neteikė jokių įrodymų, kad keliu realiai nesinaudojama, tik pabrėžė, kad nenori jog per jų nuosavybę važinėtų pašaliniai asmenys ir iš trečiųjų asmenų paaiškinimų bei civilinės bylos Nr. e2-5190-335-2019 medžiagos, galima spręsti, kad netgi sudarinėjo dirbtines kliūtis tokiam judėjimui riboti.
53. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas ir pabrėžia tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą, jokių duomenų apie naujų kelių nutiesimą ginčo teritorijoje į bylą nėra pateikta. Sutiktina su atsakovo atstovės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad ieškovių deklaruojamos galimybės, remiantis Regia (regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos) duomenimis privažiuoti tretiesiems asmenims prie savo sklypų nėra įrodytos, nes iš šios informacinės sistemos nėra aišku ar joje pabraižyti keliai naudojami, ar jie pravažiuojami, ar realiai egzistuoja, galiausiai ar jiems nėra taikomi kokie nors apribojimai. Be to, apeliaciniame skunde nurodomas kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nesiriboja su dalimi sklypų, apskritai yra pakankamai dideliu atstumu nuo jų nutolęs, o keliukai iš (duomenys neskelbtini) gatvės vietinių kelių schemoje kaip apskritai egzistuojantys – nepažymėti.
54. Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovių teiginiai dėl galimybių tretiesiems asmenims naudotis kitais keliais apskritai nėra pagrįsti detalia kartografinės medžiagos analize ar faktinių aplinkybių konstatavimu vietoje. Juolab, kad pirmojo parengiamojo posėdžio metu, pačios ieškovės prašė atidėti teismo posėdį dėl ieškinio tikslinimo, nes N. K. ir D. R. susisiekiamas su jų nuosavybe be servitutinio kelio neįmanomas, tačiau antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu visgi nurodė, kad ieškinio reikalavimai nekinta.
55. Argumentai, kad suinteresuoti asmenys turėjo pareigą teikti įrodymus, kad galimybės naudotis kitais keliais ar privažiavimais į jų sklypus jiems yra apribotos, atsižvelgus į aptartą įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose, atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, apeliantės nutyli, jog panaikinus servitutą kelias Nr. (duomenys neskelbtini) miškas tiesiog ties ieškovių sklypu nutrūktų, kas akivaizdžiai neatitiktų ne tik trečiųjų asmenų interesų, protingumo ir ekonomiškumo principų, bet ir prieštarautų viešajam interesui, nes kaip minėta, servitutas nustatytas neapibrėžtam asmenų ratui bei sudarytų prielaidas naujiems teisiniams ginčams kilti.
56. Taip pat svarbu paminėti, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu išnykus jo būtinumui, įrodinėjamos aplinkybės ne dėl servituto esmės ir paskirties, tačiau tokių aplinkybių esminis pasikeitimas. Ieškovės iš esmės neteikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie tokių aplinkybių pasikeitimą. Vien tik siekis, kad pašaliniai asmenys nesinaudotų kelio dalimi, dėl kurio ieškovių sklypui nustatytas servitutas, tokio pagrindo egzistavimo neįrodo.
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką ir objektyviai įvertino, kad ieškinio argumentai neįrodo aplinkybių, kurių pagrindu buvo nustatytas servitutas, pasikeitimo.
58. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (LAT 2016-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Kadangi reikalavimą taikyti ieškinio senatį pareiškė ne atsakovas, o tretieji asmenys, tai pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, šiam institutui taikyti nebuvo ir faktinio pagrindo, nes ieškinio reikalavimai susiję ne su servituto nepagrįstu nustatymu, o su jo panaikinimu pasikeitus aplinkybėms.
59. Kadangi ieškinys atmestas ne tik pasisakius dėl savarankiško ieškinio atmetimo pagrindo, bet ir detaliai išnagrinėjus reikalavimo esmę ir pateikus šiuo klausimu motyvuotas išvadas, tai teisėjų kolegijos vertinimu, padarytas materialinės teisės pažeidimas, pašalinus pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškinio senaties instituto taikymo, neleidžia spręsti, kad pats procesinis sprendimas - atmesti ieškinį yra nepagrįstas, todėl tenkinti apeliacinio skundo ir ginčijamą teismo sprendimą panaikinti, tik dėl to, jog teismas atmetė ieškinį pritaikęs ieškinio senatį, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Atmestini, kaip nepagrįsti apeliančių argumentai dėl netinkamai išspręsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo tretiesiems asmenims pirmosios instancijos teisme, klausimo.
61. CPK 47 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Kadangi trečiojo asmens A. C. procesinis suinteresuotumas buvo priešingas nei ieškovių, tai jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškinį, pagrįstai lygiomis dalimis buvo priteistos tiek iš V. Ž., tiek iš I. Ž. (CPK 98 straipsnis).
62. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-08-26 sprendimą palikti nepakeistą.