- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- I1-3734-428/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02415-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga, Pravieniškių PN), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2, 9).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020-03-09 iki skundo padavimo teismui dienos atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN maudantis duše kiekvieną dieną nebuvo užtikrintas privatumas, nes dušų čiaupai (galvutės) neatskirti pertvaromis, per arti vienas nuo kito, todėl teko matyti nuogus kitų besimaudančiųjų kūnus, glaustytis, buvo nužiūrinėjamas kitų. Dušo patalpos durys yra prieš pareigūnų postą, pakabos ir suoliukai prie pat durų, todėl varstant duris jį nuogą matė pareigūnai ir pareigūnės. Be to, dušų patalpose ant lubų buvo pelėsis. 2019 m. į pataisos įstaigą buvo kreipęsis raštu, tačiau situacija nepasikeitė, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2020 m. liepos mėnesio patikrinimo akte fiksavo pelėsio duše faktą. Dėl minimalaus privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo ir dušo patalpose buvusio pelėsio jautė nepatogumus, diskomfortą, stresą, psichologines kančias, orumo pažeminimą, eidamas į dušą bijojo įkvėpti pelėsių, todėl buvo pažeidžiama teisė į sveikas kalinimo sąlygas. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma apie institucijų pareigą užtikrinti privatumą nuteistiesiems naudojantis sanitariniais įrenginiais kameroje ir privatumo užtikrinimą duše, kuris siejamas su pertvarų buvimu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 15–17) nurodė, jog dušo patalpos yra aprūpintos inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus. Sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog dušo patalpose, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, pertvaros tarp dušo galvučių nebuvo įrengtos, tačiau galiojantys teisės aktai privalomo tokių pertvarų įrengimo nereglamentuoja. Akcentavo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų išgyvenimų, dvasinių kančių, fizinio skausmo nesikreipė, nepateikė į bylą duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar kad sąmoningai siekė jam sukelti dvasinį sukrėtimą, skriaudą. Prašė skundą atmesti arba pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas
konstatauja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2020-03-09 iki 2020-10-05 (skundo padavimo dienos (b. l. 4)) pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN, t. y. neužtikrinto privatumo naudojantis dušu ir pelėsio dušo patalpose.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas žalą kildina iš to, jog Pravieniškių PN 3 sektoriaus dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas teigia, kad dušo patalpoje neįrengtos pertvaros, dėl to pareiškėją galėjo stebėti kiti asmenys bei pareigūnai. Pažymėjo, jog dušu naudojosi kiekvieną dieną laikotarpiu nuo 2020-03-09 iki 2020-10-05.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2020-03-10 paskirtas į siuvėjo pareigas (b. l. 76). Darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kuriomis dienomis pareiškėjas dirbo (b. l. 78–101). Iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas per ginčo laikotarpį dirbo 94 dienas. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu naudotis dušu galėjo kiekvieną dieną, todėl atskiras grafikas nebuvo sudarytas (b. l. 75, 102).
Atsakovas pripažino, kad dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos, pažymėjo, kad teisės aktai nenumato prievolės tokias pertvaras įrengti. Į bylą pateikė dušo patalpų nuotraukas (b. l. 22, 24), kurios patvirtina, jog pertvaros dušo patalpose nėra įrengtos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi iki 2020-12-22) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo norma) tokio reikalavimo nėra numatyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Pažymėtina, kad vyraujančioje vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjui, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015-12-15 sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu 3 sektoriuje laikotarpiu nuo 2020-03-10 (tik nuo šios dienos pradėjo dirbti (b. l. 76)) iki 2020-10-05 buvo pažeidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo suteikta kaip dirbančiam asmeniui teisė kiekvieną dieną praustis duše bei pareiškėjas jam suteikta teise naudojosi kiekvieną dieną, pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo teisę pasinaudoti dušu iki 210 kartų, todėl, teismo vertinimu 210 kartus buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu.
Taipogi pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl dušo patalpose buvusio pelėsio. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 39 punkte nurodoma, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog 3-io sektoriaus 2-o būrio dušo patalpose buvo vizualiai matomų pelėsių. Atsakovas šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės atsiliepime neneigė, jokių patikrinimų aktų į bylą nepateikė. Todėl teismas sprendžia, jog atsakovas pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl buvusio pelėsio duše nepaneigė, todėl teismas šią aplinkybę vertina pareiškėjo naudai ir daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas pažeidė taip pat ir Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad bendro naudojimo patalpose nebūtų vizualiai matomų pelėsių.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo ir dušuose buvusio pelėsio jautė nepatogumus, diskomfortą, stresą, psichologines kančias, orumo pažeminimą, eidamas į dušą bijojo įkvėpti pelėsių, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus pažymą (b. l. 21), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas dėl išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti pertvarų dušuose neįrengimas, ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė.
Nustačius Pravieniškių PN neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą (iki 210 kartų) bei nepaneigus aplinkybės dėl duše buvusių vizualiai matomų pelėsių), teismo vertinimu yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme bei pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022-02-09 nutartyje pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas 2021-02-01 sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, t. y. neturtinę žalą.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Neužtikrinant pareiškėjui privatumo naudojantis dušu iki 210 kartų bei nepaneigiant pareiškėjo argumentų dėl duše buvusių vizualiai matomų pelėsių konstatuotina, jog jis galimai patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų, jų trukmės, pareiškėjo nurodoma skunde suma yra pagrįsta ir 300 Eur priteistina iš atsakovo pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti.
Priteisti M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.