- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- e2-515-547/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui
- Advokatai
- Julius Jasaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Levent“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui (toliau – NŽT) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2017-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 3SŽN-126-(14.3.55.), pakeistos šalių 2017-04-13 susitarimu Nr. 3SŽN-149-(14.3.55) nutraukimą prieš terminą neteisėtu (1), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2019-04-18 raštą (įsakymą) Nr. 3SD-3002-(14.3.104) ,,Dėl 2017-04-04 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 3SŽN-126-(14.3.55) nutraukimo“, kuriuo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2017-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 3SŽN-126-(14.3.55.), pakeistą šalių 2017-04-13 susitarimu Nr. 3SŽN-149-(14.3.55) (2) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (3).
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2017-04-04 išsinuomojo iš valstybės 25 m laikotarpiui 0,66 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį duomenys neskelbtini) NŽT ir UAB ,,Levent“ pasirašyta 2017-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 3SŽN-126-(14.3.55.) (toliau – Valstybinės žemės nuomos sutartis, Sutartis). Ši sutartis buvo pakeista šalių 2017-04-13 susitarimu Nr. 3SŽN-149-(14.3.55) (toliau – Susitarimas) keičiant Valstybinės žemės nuomos sutarties 4 p., kuriuo numatyta leisti išnuomotame žemės sklype statyti laikinus nesudėtingus statinius, reikalingus išnuomoto žemės sklypo naudojimui pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir kt. Visi šie juridiniai faktai 2017-04-19 buvo įregistruoti VĮ Registrų centre.
Pagal UAB ,,Levent“ prašymą Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017-05-02 įsakymu Nr. DV-469 ,,Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 ,,Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais, pakeitė žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo paskirtį į kitą paskirtį (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos).
NŽT Varėnos skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į 2017-05-02 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. DV-469 ir žemės sklypo naudotojo UAB ,,Levent“ 2017-05-12 prašymą, 2017-05-18 sprendimu Nr. 3SK-540-(14.3.110.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini)), esančio duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB ,,Dextrus“ matininko R. B. 20175-09 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastro duomenų pakeitimo (t. y. dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo), kurie ir buvo įregistruoti 0,66 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.
NŽT 2019-03-20 surašė patikrinimo aktą Nr. 1KA-7-(9.4.E), kuriame konstatavo, kad vadovaujantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 ,,Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) 10 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. UAB ,,Levent“ nėra išsinuomoto žemės sklypo savininkė, ją patikėjimo teise valdo NŽT, todėl siekiant pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini)) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) į kitą paskirtį (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos), prašymą Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriui turėjo teikti valstybinės žemės patikėtinis, t. y. NŽT, tačiau duomenų, kad ji teikė tokį prašymą, nėra. Patikrinimo akte nurodyta, jog Valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra numatytos galimybės pakeisti pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties, nes šios sutarties 3 punkte yra nurodyta, kad ,,išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Galimybė keisti žemės sklypo naudojimo būdą, numatytą pagal savivaldybės ar jos teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. UAB ,,Levent atstovas 2017-05-13 NŽT Varėnos skyriui pateikė prašymą pakeisti žemės sklypo paskirtį ir būdą, kartu pateikdamas Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-05-02 įsakymo Nr. DV-469 ,,Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ kopiją, ką NŽT Varėnos skyrius ir padarė. Apie pakeistą žemės ūkio paskirties žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį Varėnos skyriui tapo aiški nuo 2017-05-12. Patikrinimo akte siūloma NŽT Varėnos skyriaus vedėjui pavesti nedelsiant spręsti klausimą dėl 2017-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 3SŽN-126-(14.3.55) nutraukimo.
Vykdant šį pavedimą NŽT Varėnos skyriaus vedėjas 2019-04-18 raštu (įsakymu) NR. 3SD-3002-(14.3.104) ,,Dėl 2017-04-04 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 3SŽN-126-(14.3.55) nutraukimo“ informavo ieškovą UAB ,,Levent“, kad Valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB ,,Levent“ bus nutraukta po 3 mėnesių nuo šio rašto įteikimo dienos.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad NŽT Varėnos skyriaus 2019-04-18 įsakymas Nr. 3SD-3002-(14.3.104) ,,Dėl 2017-04-04 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 3SŽN-126-(14.3.55) nutraukimo“ su UAB ,,Levent“ po 3 mėnesių nuo šio rašto įteikimo dienos yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalis, kuriame nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal paskirtį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Sutarties 3 punktas numatė galimybę keisti žemės sklypo naudojimo būdą, t. y. toks keitimas galimas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tokia galimybė yra numatyta pagal savivaldybės ar jos teritorijos bendrąjį planą. Esant numatytai minėtai galimybei pakeisti nuomojamo valstybinio žemės sklypo naudojimo būdą, nėra ir atsakovo nurodyto teisinio pagrindo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimui prieš terminą.
Pažymėtina, kad ginčo dėl to, kad žemės naudojimo paskirties pakeitimas galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams neprieštarauja ir yra galimas, nėra. NŽT tik vertina, kad buvo pažeista žemės paskirties keitimo inicijavimo procedūra, t. y., jog kreiptis dėl žemės paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo į savivaldybės administraciją turėjo NŽT, o ne žemės nuomininkas UAB ,,Levent“.
NŽT išvada dėl kreipimosi yra nepagrįsta. Pagal Aprašo 10 punkto nuostatas, pagrindinės žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Nagrinėjamu atveju ieškovas kaip žemės nuomininkas ir priskirtinas prie ,,kitų subjektų“ kaip suinteresuotas asmuo. Tai, kad žemės savininkas turi teisę teikti prašymą dėl žemės paskirties ir naudojimo būdo keitimo numato ir Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30,8 punkto 2 dalis ,,<...>,...galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu), numatant nuomininko ar nuomotojo teisę keisti išnuomoto žemės sklypo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį“.
Ieškinyje ieškovė pažymėjo, kad NŽT Varėnos skyrius sutiko ir neprieštaravo tokiam žemės paskirties keitimui, nes atsižvelgiant į 2017-05-02 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. DV-46 ,,Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo“, 2017-05-18 sprendimu Nr. 3SK-540-(14.3.110) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo pakeitimo, kurie ir buvo įregistruoti.
Taigi, ieškovė nurodo, kad UAB ,,,Levent“ nepažeidus 2017-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 3SŽN-126-(14.3.55.), pakeistos šalių 2017-04-13 susitarimu Nr. 3SŽN-149-(14.3.55) sąlygų, kurios galėtų būti vertinamos kaip esminės, atsakovas NŽT neturėjo teisinio pagrindo prieš terminą nutraukti su ieškovu UAB ,,Levent“ valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl prašo tokį Sutarties nutraukimą pripažinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Atsakovė, būdama atsakinga už valstybinės žemės sklypų nuomą ir nuo 2017-05-02 žinodama apie ieškovės nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimą, neiniciavo valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, sutartyje nurodant jau pakeistą UAB ,,Levent“ nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą, nepasirašytas vis šalių susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, nesudaro įstatyminio pagrindo išvadai, kad ieškovė UAB ,,Levent“ nenaudoja nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagal sutartyje nurodytą jo naudojimo būdą, o tuo pačiu ir įstatyminio pagrindo nuomos sutarties nutraukimui prieš terminą (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas visiškai palaikė ieškinio reikalavimus, motyvus išdėstytus ieškinyje ir prašė juos tenkinti visiškai.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė civilinę bylą dėl pirmo reikalavimo nutraukti, o antrą ir trečią reikalavimus atmesti.
Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi NŽT Varėnos skyrius nėra priėmęs sprendimo dėl sutarties nutraukimo.
Nacionalinei žemės tarnybai atlikus patikrinimą ir nustačius, kad sutartis turi būti nutraukta, 2019-03-22 NŽT direktoriaus pavedimu Nr. 1PAV-86-(1.8.E.) Varėnos skyriaus vedėjui pavesta išspręsti klausimą dėl sutarties nutraukimo. Varėnos skyrius 2019-04-18 raštu Nr. 3SD-3002-(14.3.104) informavo ieškovę UAB ,,Levent“, kad Valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB ,,Levent“ bus nutraukta po 3 mėnesių nuo šio rašto įteikimo dienos. Toks raštas ieškovei buvo įteiktas 2019-07-05, tad trijų mėnesių terminas turėjo baigtis 2019-10-07 ir tuomet sutartis turėjo būti nutraukta. Tačiau nesuėjus trijų mėnesių terminui 2019-10-02 paaiškėjo, kad ieškovė kreipėsi į teismą, todėl sutarties nutraukimo procedūra (t. y. skyriaus vedėjo įsakymo dėl sutarties nutraukimo priėmimas) sustabdytas iki teismo sprendimo priėmimo.
Atsakovė nurodė, kad NŽT 2019-04-18 raštas yra tik pranešimas apie būsimą vienašalį sutarties nutraukimą ir šis raštas nėra skyriaus sprendimas dėl sutarties nutraukimo. Pranešimas apie numatomą sutarties nutraukimą laikytinas tarpiniu sprendimu, savaime nenustatančiu, nepakeičiančiu ir nepanaikinančiu ieškovės teisių ir pareigų. Tokio pobūdžio pranešimu sukeliami tik procedūrinio pobūdžio teisiniai padariniai, bet ne materialaus pobūdžio. Todėl byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu turėtų būti nutraukta.
Dėl antrojo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2019-04-18 raštą Nr. 3SD-3002-(14.3.104) ,,Dėl 2017-04-04 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 3SŽN-126-(14.3.55) nutraukimo“, kuriuo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2017-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 3SŽN-126-(14.3.55.), pakeistą šalių 2017-04-13 susitarimu Nr. 3SŽN-149-(14.3.55), atsakovė nurodė, kad su šiuo reikalavimu nesutinka ir jis turėtų būti atmestas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: 1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti; 20 juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Atsakovė nurodė, kad ieškovė savo argumentus klaidingai grindžia Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės nutarimu Nr. 260, nes valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą ir nuomą reglamentuoja ne šios taisyklės, o Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 ,,Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos (toliau – Nuomos taisyklės).
Atsakovė pažymėjo, kad UAB ,,Levent“ nėra žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini)) savininkė. Valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. duomenys neskelbtini)) patikėjimo teise valdo NŽT. Vadinasi, siekiant pakeisti valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) į kitą paskirtį (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos)), prašymą Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriui turėjo teikti valstybinės žemės patikėtinis, t. y. NŽT.
Darytina išvada, kad pakeitus žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini)) paskirtį, kai tokios galimybės Sutartis nenumatė, buvo padarytas esminis Sutarties pažeidimas ir vadovaujantis CK 4.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies, Nuomos taisyklių 17.13 papunkčio nuostatomis atsirado teisėtas pagrindas vienašališkai nuomotojo reikalavimu nutraukti Sutartį prieš terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad aktas, kurį ieškovė įvardina raštu (įsakymu), iš tiesų nėra įsakymas. Šis dokumentas yra raštas, kuriuo yra išdėstoma informacija ieškovei dėl ketinimo nutraukti nuomos sutartį, kuriame išdėstyti NŽT argumentai ir pozicija šiuo klausimu. Šiuo raštu nebuvo priimtas joks sprendimas. Rašto pabaigoje nurodoma, kad ,,informuojame, kad Sutartis su UAB ,,Levent“ bus nutraukta po 3 mėnesių nuo šio rašto įteikimo dienos.“ Taip pat rašte nurodoma, į kokį asmenį reikia kreiptis, jei kiltų klausimų. Paskutinėje rašto pastraipoje yra išdėstyta įsakymo apskundimo tvarka, nurodoma, : ,,Šis įsakymas per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas ...“. Atstovas nurodė, kad ši pastraipa per klaidą buvo palikta iš kito rengto dokumento, tačiau vien apskundimo tvarkos nurodymas nepakeičia dokumento esmės. Atsakovės atstovas prašė ieškinio netenkinti.
Teismas konstatuoja:
civilinė byla nutrauktina.
Pirmasis ieškovės UAB ,,Levent“ ieškinio reikalavimas yra pripažinti 2017-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 3SŽN-126-(14.3.55.), pakeistos šalių 2017-04-13 susitarimu Nr. 3SŽN-149-(14.3.55) nutraukimą prieš terminą neteisėtu.
Teismui nebuvo pateiktas NŽT įsakymas, kuriuo nurodoma Sutartis su ieškove būtų nutraukta. Posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė, gavusi šį raštą iš dokumento turinio suprato, kad sutartis bus nutraukta, atsakovas nesiims daugiau jokių veiksmų, todėl ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškovė kreipėsi tikėdamasi prevencinių tikslų, siekdama užkirsti kelią, kad atsakovas galbūt nesiims tų veiksmų, kuriuos nurodė rašte, t. y. nenutrauks sutarties.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 30 punktas).
Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.654 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai pripažįstami specialiosios teisės normomis CK 6.217 straipsnio atžvilgiu, t. y. juose įtvirtinti pagrindai laikomi žemės nuomos sutarties esminiais pažeidimais, leidžiančiais vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015; 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-219/2018 42 punktą).
Sutarties, o taip pat, ir žemės nuomos sutarties, pakeitimą reglamentuoja CK 6.223 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.
Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos dar nebuvo priėmusi ir šiuo metu dar nėra priėmusi sprendimo - įsakymo nutraukti tarp šalių sudarytą 2017-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 3SŽN-126-(14.3.55.), pakeistą šalių 2017-04-13 susitarimu Nr. 3SŽN-149-(14.3.55). Todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo ginčyti to, ko nėra. Teismui, kaip ir šalims, dar nėra žinoma, kaip užsibaigs šis procesas, ginčas dėl sutarties. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos sutartis nebūtinai turi būti nutraukiama, tačiau ji gali būti ir modifikuojama, t. y. pakeičiama šalių susitarimu arba teismo sprendimu, tačiau tam yra numatyta speciali procedūra.
Antruoju reikalavimu ieškovė prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2019-04-18 raštą Nr. 3SD-3002-(14.3.104) ,,Dėl 2017-04-04 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 3SŽN-126-(14.3.55) nutraukimo“, kuriuo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2017-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 3SŽN-126-(14.3.55.), pakeistą šalių 2017-04-13 susitarimu Nr. 3SŽN-149-(14.3.55).
Teismas ištyręs byloje rašytinius įrodymus bei išklausęs šalių pasisakymus nustatė, kad šis dokumentas nėra įsakymas, o vertintinas kaip informacinio pobūdžio raštas. Šis raštas pats savaime nesukėlė ir negalėjo sukelti ieškovei jokių teisinių padarinių, todėl toks dokumentas negali būti ginčijamas teisme. 2019-04-18 raštas, kurį ieškovė įvardijo ir kaip įsakymu, ne tik dokumento turiniu, bet ir savo forma, registracijos numeriu neatitinka institucijoje rengiamiems įsakymas, ir svarbiausia, kad šiuo ieškovės vadinamu įsakymu nebuvo priimtas joks nurodymas. Žodyne yra pateikiama žodžio ,,įsakymas“ reikšmė: įsakyti (veiksmas) (1); teisinė reikšmė – oficialus valdymo organo ar vadovo paliepimas, ką nors vykdyti; dokumentas, kuriame paskelbtas tas patvarkymas (2).
Taigi, vadovaujantis byloje surinkta ir ištirta medžiaga, 2019-04-18 NŽT rašto Nr. 3SD-3002-(14.3.104.) adresuoto UAB ,,Levent“ negalima pripažinti įsakymu, kadangi šiuo raštu nėra duotas joks nurodymas vykdyti. Šiuo aktu labai plačiai buvo paaiškinta situacija dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, nurodoma kaip šiuos santykius reglamentuoja galiojantys teisės aktai ir atsakovė informuoja ieškovę, kad Sutartis su UAB ,,Levent“ bus nutraukta po trijų mėnesių nuo šio rašto įteikimo dienos. Šiuo raštu nebuvo priimti joki valdingi nurodymai vykdyti. Jeigu teismas ir patenkintų tokį reikalavimą, jis nesukurtų jokių teisinių padarinių.
Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2006, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, ir kt.).
Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio (skundo) dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio (skundo) trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Priešingu atveju, teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais teismas
nutaria:
civilinę bylą nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.